Dirbtinio apšvietimo poveikio žmogaus regėjimui tyrimai atliekami jau seniai. Bėgant metams ekspertai išsiaiškino, kad kuo ryškesnis šviesos šaltinis, tuo jis stipriau „pataiko“ į akis. Prastos kokybės lempos, kurios turi mirgėjimo efektą, taip pat laikomos nesaugiomis akims. Jie sukelia skausmą ir akių nuovargį, galvos svaigimą ir koncentracijos problemas. Oftalmologai rekomenduoja dienos metu butuose naudoti natūralią šviesą, tai yra saulės spektrą. O vakare – higieninius testus praėjusios lempos stalinėse šviestuvuose, skirtos darbiniams paviršiams apšviesti.
„Visai buitinei technikai ir lempoms atliekami higienos tyrimai, įskaitant akių pažeidimus. Visi jie yra patvirtinti naudoti ir neturi neigiamo poveikio žmogaus regos organams. Todėl visi jie gali būti naudojami. Tačiau verta paminėti, kad jūs negalite žiūrėti „tiesiogiai“ į jokį apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, į saulę “, – sako oftalmologas Viačeslavas Kurenkovas.
Kodėl mokslininkai kalba apie LED lempų pavojų?
Pastaraisiais metais skelbiama vis daugiau tyrimų apie tai, kokią žalą regėjimui gali padaryti šiandien populiarios LED lempos. Remiantis Mapfre fondo globojamais ispanų mokslininkų atliktais tyrimais, paskelbtais žurnale Seguridad y Medio Ambiente, pagrindinis tokių lempų trūkumas yra aukštas mėlynojo spektro emisijos lygis. Tinklainė jautriausia mėlynai šviesai. Tai ypač kenkia vaikų akims.
Mėlynieji ir baltieji šviesos diodai
„Mėlynieji“ šviesos diodai buvo sukurti 1993 metais japonų mokslininko Shuji Nakamura dėka, kuris atrado pigų tokių šviesos diodų gamybos procesą, kurio pagrindą sudaro galio nitrido ir indžio nitrido junginiai. Iš pradžių buvo naudojami televizoriaus nuotolinio valdymo pultuose, vėliau jie buvo naudojami iškabose, informaciniuose skydeliuose, LCD ekranuose, mobiliųjų telefonų ekranuose ir kt..
Baltos spalvos šviesos diodai buvo sukurti namų apšvietimui kaip alternatyva tradicinėms lempoms. Šios lempos turi nemažai privalumų: mažas energijos suvartojimas, žema įtampa ir ilgesnis tarnavimo laikas.
LED šviesos šaltiniai daugiausia šviečia viena kryptimi ir suteikia siauro pluošto šviesą, tačiau norint tolygiai apšviesti kambarį, reikalinga išsklaidyta šviesa. Be to, prastos kokybės LED lempos gali mirgėti. Toks mirgėjimas gali neigiamai paveikti smegenų žievę ir tinklainės receptorius. Išeiti? Naudokite tik aukštos kokybės šviesos šaltinius; jei lempa pradeda šlamšti ir mirgėti, jos nenaudokite.
Ar per ryškios lempos pavojingos?
Eksperto teigimu, pagal ryškumą visos parduotuvėse parduodamos lempos yra patvirtintos naudoti, tačiau yra prožektorių, kurie yra skirti išskirtinai prožektoriams, jų negalima naudoti namuose. „Namų sąlygoms tinka tos lempos, kurios naudojamos buitinei technikai, o ne gatvių apšvietimui. Ryški šviesa gali pažeisti akis “, – įspėja Kurenkovas.
Kad akys mažiau pavargtų, specialistai pataria į lempas įsukti mažos galios kaitinamąsias lempas (40-60 W), rinktis lempas su išsklaidyta šviesa ir naudoti LED lempas, skleidžiančias šiltą šviesą, kuri labiausiai panaši į saulės šviesą.
Kokios lempos labiausiai tinka akims: „šiltos“ ar „šaltos“?
Specialistų teigimu, renkantis LED lempas reikėtų atkreipti dėmesį į spalvinę temperatūrą. Jei dėžutėje nurodyta 4000 K ar didesnė vertė, tuomet geriau atsisakyti pirkti tokias lempas butui. Jais galima apšviesti gatves ir pramonės objektus, bet ne bute. Namuose kaip pagrindinį apšvietimą geriau rinktis lempas, kurių spalvinė švytėjimo (Tc) temperatūra yra 3000-4000 K, o poilsio kambariuose – LED lempas su Tc 2500-3000 K, kurios imituoja šiltą šviesą iš kaitinamoji lempa.
Tuo pačiu metu lempos su geltonais ir baltais filtrais yra vienodai saugios. „Čia viskas yra grynai individualu. Todėl parduodami dviejų rūšių šviesos šaltiniai. Mėgstantys natūralesnę šviesą, arti saulės, renkasi geltoną filtrą, o mėgstantys daugiau biuro stiliaus – baltą apšvietimą“, – sako Kurenkovas.
Šaltinis: bijunai-prienamo.lt
