Vokiečių špicas – tai išskirtinai žavinga, energinga ir universali šunų veislė, pasižyminti puriu kailiu bei didele įvairove tiek dydžio, tiek spalvų atžvilgiu. Dėl savo ištikimo, draugiško charakterio bei prisitaikymo prie įvairių gyvenimo sąlygų vokiečių špicas yra mėgstamas kaip šeimos augintinis, puikiai tinkantis įvairaus amžiaus šunų mylėtojams. Ši veislė garsėja ne tik išskirtine išvaizda, bet ir ilgaamžiškumu, protingumu bei gebėjimu būti nuostabiu kompanionu tiek aktyvioms šeimoms, tiek ir vyresnio amžiaus žmonėms. Toliau pateikiamas išsamus vokiečių špico veislės aprašymas ir atsakymai į svarbiausius klausimus apie šią šunų veislę.
Kilmė ir istorija
Vokiečių špicas yra viena seniausių Europos šunų veislių, kurios istorija byloja apie gilią šaknį Centrinėje Europoje – pirmiausia Vokietijoje. FCI (Fédération Cynologique Internationale) pripažįsta vokiečių špicą kaip pagrindinę špicų grupės veislę, iš kurios kilo įvairios kitų špicų atmainos, įskaitant pamėgtąjį pomeranijos špicą (mažiausią tipą) ir keletą kitų.
Pirmosios rašytinės užuominos apie špicų tipo šunis Europoje siekia viduramžius, o jų protėviai buvo naudojami kaip sarginiai, aviganiai ir net orientuoti į smulkių graužikų medžioklę kaimuose bei dvaruose. Ilgainiui vokiečių špicai išpopuliarėjo kaip “budadariai šunys” (Bauernspitze), kurie iš anksto perspėdavo apie įsibrovėlius ar artėjančius svečius – taigi garsus jų lojimas tapo būdinga savybe.
Laikui bėgant vokiečių špicų veislė išsiskirstė į penkias pagrindines atmainas pagal dydį: vilkšpicą (Keeshond), didįjį špicą, vidutinį špicą, mažąjį špicą ir nykštukinį špicą (pomeranijos špicą). Kiekvienas dydis turėjo skirtingą paskirtį ir populiarumą. XVIII–XIX a. veislė sparčiai plito tiek Vokietijoje, tiek kaimyninėse šalyse, vėliau daug špicų pasiekė Jungtinę Karalystę ir JAV, kur prisidėjo prie kitų panašių veislių formavimo.
Nors vokiečių špicas ir yra laikomas viena veisle, jis žinomas daugybe pavadinimų, priklausomai nuo šalies ir šuns dydžio. FCI ir dauguma kinologijos organizacijų griežtai išskiria šias atmainas ir kiekvieną pripažįsta kaip atskirą variantą su savitu charakteriu ir išvaizda.
Išvaizda
Vokiečių špicas ypatingai išsiskiria savo puriu, tankiu kailiu ir lapės išraišką primenančiu veidu. Ši šunų veislė būna skirtingų dydžių – nuo itin mažų iki vidutinių ir didesnių šunų, tačiau ji visuomet išlaiko būdingą proporcingą konstituciją, pasididžiuodama tiesia nugara, aukštai laikoma uodega bei stačiomis, aštriomis ausimis.
- Dydis: FCI skirsto vokiečių špicus į penkias atmainas:
- Vilkšpicas (Keeshond): aukštis 43–55 cm ties ketera.
- Didysis špicas: apie 42–50 cm.
- Vidutinis špicas: 29–38 cm.
- Mažasis špicas: 23–29 cm.
- Nykštukinis špicas (pomeranijos špicas): 18–24 cm.
- Kailis: Kailis dvigubas – tankus, standus ir ilgas viršutinis sluoksnis, po kuriuo slepiasi minkštas pavilnis. Charakteringas kailio apykaklės „karčiai“ aplink kaklą, puri, krūminė uodega, grakščiai užriesta ant nugaros.
- Spalva: Vokiečių špicų veislė pasižymi didele spalvų įvairove: baltos, juodos, rudos, oranžinės, pilkos (vilko) ar net kreminės spalvos kailis. Vilkšpicų atmaina paprastai būna sidabro-pilka su baltomis žymėmis.
- Galva: Maža, pleišto formos, primenanti lapės snukį. Akys tamsios, žaismingos, ausys stačios ir smarkiai išraiškingos.
Iš esmės, išvaizda lemia, kad vokiečių špicai atrodo linksmi, budrūs ir draugiški, o jų pabrėžtinai purus kailis – vizitinė kortelė, kuri nepalieka abejingų.
Charakteris
Vokiečių špicas žinomas dėl savo draugiško, gyvybingo ir lojalaus charakterio. Tai šunų veislė, kuri ypač atsidavusi savo šeimininkui bei šeimai, bet kartu geba būti savarankiška ir budri. Būdingi bruožai:
- Draugiškumas: Šie šunys greitai susibičiuliauja su šeimos nariais, mėgsta bendrauti ir įsitraukti į šeimos veiklas – tačiau gali būti atsargūs ar atsiriboję nuo nepažįstamų asmenų.
- Sargumas: Dėl savo instinktyvaus budrumo bei šiek tiek linkusio loti temperamento špicai išlieka puikūs sarginiai šunys (ypač mažesni špicai garsėja lojalumu ir signalizavimu apie atvykėlius).
- Protingumas: Jie labai išradingi ir imlūs dresūrai, greitai išmoksta komandų bei supranta „namų taisykles“ – kartais net linkę manipuliuoti šeimininkais, jei pajunta silpnumą.
- Energija: Špicai, ypač jaunesni, mėgsta žaisti, judėti, dalyvauti aktyviose veiklose – bet dėl savo universalumo pritampa ir prie ramesnio gyvenimo ritmo.
- Nepriklausomumas: Veislės šunys gali būti šiek tiek užsispyrę ir nepriklausomi, todėl svarbu nuosekliai ugdyti pasitikėjimą ir ryšį nuo mažens.
Dėl šių savybių vokiečių špicai laikomi puikiais šeimos šunimis, tinkamais ir patyrusiems šunų augintojams, ir pradedantiesiems, jei tik skiriama pakankamai laiko socializacijai bei dresūrai.
Priežiūra ir mityba
Vokiečių špicas – vidutinio priežiūros reikalaujanti šunų veislė. Nors iš pirmo žvilgsnio jų puri ir tanki vilna atrodo sudėtinga prižiūrėti, tinkamai įgudus šeimininkui tai netaps dideliu iššūkiu.
- Kailio priežiūra: Vokiečių špico kailis reikalauja reguliaraus šukavimo 2–3 kartus per savaitę, o šėrimosi metu gali prireikti kasdienio šukavimo. Svarbu reguliariai pašalinti negyvus plaukus ir užtikrinti, kad kailis nesiveltų, ypač pažastyse bei už ausų. Nepatartina špicų skusti, nes tai gali pakenkti kailio struktūrai ir apsaugai.
- Mazgų valymas: Reguliariai apžiūrėkite akis, ausis ir dantis, kad išvengtumėte uždegimų ir infekcijų, ypač dėl smulkių šunų polinkio į dantų akmenis.
- Maudymas: Maudymas rekomenduojamas ne dažniau kaip kas 1–2 mėnesius arba kai reikia, nes per dažnas plovimas gali pažeisti natūralią odos riebalų pusiausvyrą.
- Fizinis aktyvumas: Nors špicai nėra ypatingai reiklūs ilgiems pasivaikščiojimams, jie dievina žaidimus, trumpus pasibėgiojimus ir įvairią veiklą su šeima. Didesni špicai (vilkšpicas, didysis špicas) mėgsta ilgesnius pasivaikščiojimus, mažieji prisitaiko ir prie miesto gyvenimo.
- Mityba: Špicų mityba nesiskiria nuo kitų panašaus dydžio šunų – rekomenduojamas subalansuotas, aukštos kokybės sausas arba drėgnas pašaras, pritaikytas konkrečiam augintinio dydžiui ir amžiui. Būtina nepamiršti svorio kontrolės – linkę priaugti antsvorio, todėl tinkamos porcijos ir užkandžių ribojimas svarbus viso gyvenimo metu.
Sveikata ir paveldimumas
Bendrai, vokiečių špicas laikomas viena iš ilgaamžiškiausių ir palyginti sveikų šunų veislių. Vidutinė gyvenimo trukmė – 12–16 metų, o mažesnių atmainų (nykštukinių) špicų gyvenimo trukmė gali siekti ir iki 18 metų.
- Paveldimos ligos:
- Patelių kelio girnelės išnirimai (patella luxation) – dažnesni nykštukiniams ir mažiesiems špicams.
- Epilepsija – galimas paveldimas polinkis dalyje populiacijos.
- Progresuojanti tinklainės atrofija – akių ligos, sukeliančios regėjimo prastėjimą.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai.
- Trachealinis kolapsas (kvėpavimo takų problemos), ypač mažesniems špicams.
- Bendra prevencija: Reguliarūs vizitai pas veterinarą, akių, dantų ir sąnarių būklės stebėjimas.
- Vakcinos ir dehelmintizacija: Kaip ir visiems šunims, svarbios visos vakcinacijos, parazitų kontrolė ir kasmetinis profilaktinis patikrinimas.
- Svorio kontrolė: Linkę priaugti svorio, todėl svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą bei tinkamą mitybą.
Daugelis paveldimų ligų špicuose nėra labai dažnos, tačiau įsigyjant šuniuką svarbu rinktis atsakingus veisėjus, atliekančius būtinus tyrimus ir žinančius veisimo linijų istoriją. Bendrai, laikomi palyginti atspariais ligoms, jei užtikrinama tinkama priežiūra.
Tinka kam?
Vokiečių špico universalumas leidžia jam puikiai pritapti įvairiose šeimose. Dėl skirtingų dydžių vokiečių špicas gali tapti augintiniu tiek miesto bute, tiek užmiesčio ar kaimo name.
- Šeimoms su vaikais: Tinka kaip aktyvus, žaismingas ir budrus draugas vyresniems vaikams, tačiau labai maži vaikai turėtų būti prižiūrimi, nes mažesni špicai gležni, jautrūs neatsargiam elgesiui.
- Aktyviems žmonėms: Ypač džiugina savininkus, mėgstančius ilgus pasivaikščiojimus, žygius, užsiimančius agility ar šunų sportu.
- Miesto gyventojams: Mažesni špicai puikiai jaučiasi miesto butuose, nes nereikalauja didelės erdvės ir yra gana prisitaikantys.
- Vyresnio amžiaus žmonėms: Energija derinama su draugiškumu ir nedideliais reikalavimais aktyvumui (mažieji špicai). Puikus ištikimas kompanionas ramesnio gyvenimo mylėtojams.
- Pradedantiesiems: Protingas, lengvai dresuojamas ir prisitaikantis vokiečių špicas gali būti tinkamas net neturintiems didelės šunų laikymo patirties.
Įdomūs faktai
- Vokiečių špics yra laikomas visų Europos špicų „prošakniu“, o iš jo kilo ir kitos modernios špicų veislės, tokios kaip pomeranijos špicas, amerikiečių eskimų šuo bei japonų špics.
- Vokietijos XIX amžiaus šaltiniuose špicai garsėjo kaip būdvardžiai-šeimos šunys (Bauernspitz).
- Vilkšpicas (Keeshond) buvo populiarus Nyderlanduose ir net tapo tam tikru politiniu simboliu šalies istorijoje XVIII a.
- Špicų legendinis lojalumas aprašytas daugelyje literatūros kūrinių, nes jie pasiruošę ginti šeimyną net esant fizinės grėsmės situacijai, nepaisant savo dydžio.
Apibendrinimas
Vokiečių špicas – išskirtinai universalus, draugiškas ir ištikimas šuo, kurio žavingas kailis ir žvitrus būdas nepaliks abejingų. Veislė dėl dydžio variacijų tinka beveik kiekvienai šeimai – nuo aktyvios iki vyresnio amžiaus, nuo daugiabučių butų iki kaimo sodybų. Tai protingas, lengvai dresuojamas ir palyginti sveikas šuo, kuriam svarbiausia – būti lygiaverčiu šeimos nariu ir gauti daug dėmesio bei bendravimo. Atsakingai prižiūrint, vokiečių špicas taps ne tik puikiu sargu, bet ir ištikimu gyvenimo draugu.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
