Vestfalijos taksinis skalikas – reta, bet išskirtinė šunų veislė, kilusi iš Vokietijos. Šis šuo žinomas dėl kompaktiško kūno sudėjimo, ištvermės ir puikaus uoslės pojūčio. Vestfalijos taksiniai skalikai buvo sukurti darbui – medžiojimui sunkiai pasiekiamose vietovėse, kur prireikia atkaklaus, bet ir sumanaus pagalbininko. Šios veislės šunys pasižymi draugišku, šeimai lojaliu charakteriu, todėl gali būti ne tik puikiais medžioklės partneriais, bet ir gera kompanija namų aplinkoje. Vis dėlto vestfalijos taksinis skalikas reikalauja atitinkamos priežiūros ir užimtumo, tad prieš įsigyjant šią veislę svarbu apie ją sužinoti daugiau.
Kilmė ir istorija
Vestfalijos taksinio skaliko (Vokietijoje vadinamo Westfälische Dachsbracke) kilmė siekia XIX a. pab. ar net anksčiau. Šis šuo atsirado Vestfalijoje – Vokietijos regione, garsėjančiame senomis medžioklės tradicijomis. Jį veisiant buvo siekiama išgauti šunį, kuris gebėtų sekti pėdsakais ir vytis pažeistus medžiojamuosius gyvūnus net nelengviausiose vietose, pavyzdžiui, miškuose ar kalvotose teritorijose.
Manoma, kad vestfalijos taksiniai skalikai išvesti kryžminant vietinius skalikus su taksais (dachshund) siekiant išgauti ilgą, žemą kūną, tačiau kartu išlaikyti skalikų uoslę, ištvermę ir balsingumą. Tokie šunys puikiai tiko elnių, stirnų, lapių, šernų sužeidimo atvejais, kai reikėdavo ne tik ieškoti gyvūnų, bet ir išvaryti juos iš tankmės.
Veislė buvo oficialiai pripažinta Vokietijoje 1935 m., o jos standartą kasmet atnaujina FCI (Fédération Cynologique Internationale). Už Vokietijos ribų vestfalijos taksinis skalikas itin retas, todėl jis mažai žinomas net ir patyrusiems šunų mylėtojams.
Išvaizda
Vestfalijos taksiniai skalikai yra vidutinio dydžio, iš karto išsiskiriantys stačiakampiu, ilgoku liemeniu ir trumpomis, stipriomis kojomis. Jie kiek primena sumažintus, ilgesnius skalikus arba didelius taksus.
- Ūgis: 30–38 cm ties ketera
- Svoris: apie 15–18 kg (patinai šiek tiek stambesni už pateles)
- Kailis: trumpas, lygus, gana tankus, apsauga ne tik nuo lietaus, bet ir dregmės
- Spalva: dominuoja tamsiai ruda arba juoda spalva su aiškiomis rusvomis – į rąžą – žymėmis ties akimis, krūtine, kojomis, uodega; dažnai būdinga balta krūtinės ir kaklo juosta, balti „batai“ ar uodegos galiukas
- Galva: proporcinga, skalikui būdinga išraiška, vidutinio ilgumo snukis, aiškūs antakiai, švelnios, žemyn nulinkusios ausys
- Akys: tamsios, protingos išraiškos
- Uodega: vidutinio ilgio, dažnai truputį riesta ties galu, laikoma žemyn
Šie šunys atrodo stiprūs ir pasiruošę darbui. Dėl proporcijų ir žemų kojų vestfalijos taksiniai skalikai yra labai judrūs ir vikrūs, patogiai jaučiasi tankiuose krūmynuose ar aukštoje žolėje.
Charakteris
Vestfalijos taksinis skalikas – subalansuoto ir draugiško būdo šuo, kurio prigimtinis instinktas – dirbti kartu su žmogumi. Ši veislė išlaikiusi tipines skalikų savybes: puikią uoslę, užsispyrimą ir atkaklumą. Jis geba ilgai ieškoti pėdsakų, išlikdamas susikaupęs, tad išgauti dėmesį kasdienėje rutinoje gali būti paprasčiau, jei leisi jam judėti ir tyrinėti aplinką.
Šunys yra draugiški šeimos nariams, prisirišę, mėgsta būti šalia savo šeimininko, tačiau neretai yra kiek savarankiški. Vestfalijos taksiniai skalikai švelnūs, kantrūs vaikams, bet verta atsiminti: stiprus medžioklinis instinktas gali skatinti sekti kvapais ar išbandyti savo jėgas bėgant laukais. Jie būna balsingi, ypač išgirdę neįprastus garsus ar kvapus – štai kodėl svarbu anksti socializuoti šunį ir mokyti paklusnumo.
Dažniausiai šios veislės atstovai gerai sutaria su kitais šunimis, ypač jeigu yra dresiruojami nuo mažens ir auginami kompanijoje. Tačiau, esant kitų gyvūnų namuose, reikia stebėti, kaip šuo su jais bendrauja – mažesni gyvūnai gali pažadinti medžioklinius instinktus.
Priežiūra ir mityba
Vestfalijos taksinio skaliko priežiūra – gana nesudėtinga. Trumpas, tankus kailis linkęs mažai šertis, tad šunį pakanka iššukuoti kartą per savaitę, o rudenį ar pavasarį – dažniau, kai keičiasi kailis. Reikia reguliariai apžiūrėti ausis: dėl nulėpusių ausų būna polinkis ausų uždegimams, todėl svarbu jas valyti ir stebėti, kad nesikauptų purvas ar drėgmė.
Kailio plovimas retas, užtenka nuplauti vos tik šuo išsipurvina stipriau. Nagus rekomenduojama kirpti pagal poreikį, ypač jeigu šuo daug laiko praleidžia namuose ir nagai nenusidėvi.
- Fizinis aktyvumas: Ši veislė reikalauja daug judėjimo – bent 1–2 valandos pasivaikščiojimų ar aktyvių žaidimų kasdien; idealiausia leisti šuniui tyrinėti saugią, aptvertą teritoriją, kur šuo galės laisvai judėti ir užuosti naujus kvapus.
- Dresūra: Nors vestfalijos taksinis skalikas protingas, dėl savo savarankiško charakterio gali būti linkęs užsispirti. Svarbu taikyti pozityvų pastiprinimą ir būti kantriems nuoseklumui ugdyti. Ankstyva socializacija ir dresūra sumažina elgesio problemas ir šuns perdėtą balsingumą.
- Mityba: Šėrimą rekomenduojama priderinti prie augintinio svorio, aktyvumo ir amžiaus. Kadangi šios veislės šunys yra linkę priaugti svorio (ypač jei nėra aktyviai užimami), svarbu laikytis subalansuotos mitybos, vengti peršėrimo ir dažnai tikrinti kūno būklę.
Vestfalijos taksinis skalikas netinka itin sėsliems žmonėms. Šunys blogai jaučiasi nuobodžiaudami, o per mažai aktyvumo greitai ima nuobodžiauti ar net vystosi elgesio problemos, pavyzdžiui, kasimas, lojimas, destruktyvus elgesys.
Sveikata ir paveldimumas
Vestfalijos taksiniai skalikai yra ganėtinai atsparūs ir sveiki šunys, tačiau kaip ir daugumai žemų ilgo liemens veislių, būdingos kai kurios specifinės sveikatos problemos:
- Tarpstuburinės disko ligos (IVDD): kaip ir taksams, gali būti stuburo problemų, todėl reikia saugoti nuo staigių šuolių, per didelio svorio ir ilgo laipiojimo laiptais
- Ausų uždegimai: dėl kabinamų ausų dažniau pasitaiko ausų problemos, reikia stebėti ir reguliariai valyti
- Nutukimas: per mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba skatina antsvorį, kas gali bloginti šuns sveikatą ir labai padidina sąnarių ar stuburo ligų riziką
- Akių ligos: retkarčiais pastebimi paveldimi regos sutrikimai, bet dažniausiai ši veislė išlaiko gerą regą iki senatvės
Rinkdamiesi veislę ir pasiruošę įsigyti šunį būtina kreiptis tik į patikimus, atsakingus veisėjus, kurie atlieka reproduktorių sveikatos tyrimus ir geba atsakyti į klausimus apie galimas paveldimas ligas.
Tinka kam?
Vestfalijos taksinis skalikas puikiai tinka patyrusiems šunų šeimininkams, kurie geba užtikrinti reguliarią veiklą ir yra pasiruošę dresavimo procesui. Ši veislė nelabai tiks sėsliems šeimininkams ar tiems, kurie dažnai būna išvykę iš namų.
- Aktyvi šeima: vestfalijos taksinis skalikas puikus pasirinkimas šeimai, mėgstančiai aktyvų gyvenimo būdą, ilgas išvykas gamtoje, žygius, bėgimą ar dviračių sportą (jei šuo treniruojamas pritaikytai jo fiziniams galimybėms)
- Mėgstantys gamtą: šunys vertina ilgus pasivaikščiojimus, nuotykius lauke, todėl bus lojalūs nuolatiniai kompanionai tiems, kas nori leisti daug laiko lauke
- Medžiotojai: ši veislė puikiai tinka profesionalams ar mėgėjams, kuriems reikalingas sumanus, patikimas partneris medžioklei (ypač kanopinių gyvūnų sekimui ir išvarymui)
- Namų aplinkoje: vestfalijos taksinis skalikas gali būti geras augintinis ir miesto gyventojui, jei yra užtikrinamas reikiamas fizinis ir protinis krūvis
Mažiau tinka labai užimtiems žmonėms ar tiems, kurie ieško visiškai nekvailo, labai paklusnaus šuns – ši veislė yra protinga, bet turi nemažai nepriklausomybės. Taip pat dėmesio reikia skirti mažiems vaikams ir kitiems smulkiems gyvūnams: turint stiprų medžioklinį instinktą, reikia stebėti šuns elgseną.
Įdomūs faktai
- Vestfalijos taksinis skalikas laikomas šiuolaikinio šveicarų skaliko „dachsbracke“ ir kitų panašių tipų šunų protėviu.
- Nors ši veislė laikoma skaliku, ji savo išvaizda labai panaši į taksą, tačiau yra didesnė, stipresnė ir atsparesnė sudėtingoms medžioklės sąlygoms.
- Šios veislės šunys labai balsingi, skardus jų lojimas girdimas iš toli – ši ypatybė buvo itin vertinama medžioklėje, nes padėdavo medžiotojams orientuotis tankiose giriose.
- Vokietijoje vestfalijos taksinis skalikas yra retai veisiamas už medžioklės ribų – jų beveik nebūna kaip kompanioninių augintinių.
Apibendrinimas
Vestfalijos taksinis skalikas – išskirtinė vokiečių šunų veislė, sukurta kaip universalus medžiotojo pagalbininkas, turintis stiprią uoslę, ištvermę ir gebėjimą dirbti sunkiomis sąlygomis. Tai vidutinio dydžio, ilgo kūno, žemų kojų, tvirto sudėjimo šuo, kuris reikalauja reguliaraus judėjimo ir nuolatinių protinių iššūkių. Rūpinantis jo gerove svarbu užtikrinti fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą bei sveikatos priežiūrą, ypač atkreipiant dėmesį į stuburo ir ausų būklę. Šunys puikiai tinka aktyvioms, gamtą ir nuotykius mėgstančioms šeimoms, tačiau jiems reikia ir nuoseklios bei kantrios dresūros. Vestfalijos taksinis skalikas – retai sutinkama, išskirtinė veislė, kuri atsidėkos ištikimybe ir draugyste tiems, kas sugebės užtikrinti jos poreikius ir vertins jos nepaprastas savybes.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
