Velso korgis (pembrukas) – tai nedidelis, tačiau išraiškingu charakteriu pasižymintis šuo, išsiskiriantis trumpomis kojomis, ilgu kūnu ir draugiškais snukučiais. Ši veislė, kilusi iš Velsos, yra žinoma dėl savo lojalumo, puikios ištvermės ir džiaugsmingos nuotaikos. Velso korgiai tapo ypač žinomi dėl artimos sąsajos su Didžiosios Britanijos karališkąja šeima, ypač su karaliene Elžbieta II. Dėl savo išskirtinio būdo, universalumo ir prieraišumo, ši šunų veislė yra mėgstama tiek miesto, tiek kaimo gyventojų ir dažnai minima tarp geriausių šeimos šunų.
Kilmė ir istorija
Velso korgis (pembrukas) – tai sena veislė, kurios istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų. Manoma, kad šios veislės protėviai į Velsą atkeliavo kartu su flamandų audėjais XIII amžiuje. Korgiai buvo auginami kaip gyvulių ganymo šunys, ypač tinkami ganant galvijus ir avis, nes jų žemas ūgis leido išvengti spirtų ir sklandžiai judėti tarp gyvulių kojų.
Yra dvi labai artimos ir panašios Velso korgių veislės: pembrukas ir kardiganas. Nors abi kilo iš Velso, jos yra skirtingos savo kilme, o pagrindinis skirtumas akivaizdus jų išvaizdoje ir kai kuriuose elgesio bruožuose. Pembrukai yra labiau susiję su šiuolaikinėmis populiariomis šunų veislėmis, tuo tarpu kardiganai turi senesnių britiškų šunų genų. 1934 m. Jungtinėje Karalystėje Velso korgio pembruko ir kardigano veislės buvo oficialiai atskirtos.
Didelį dėmesį korgiui pembrukui skyrė britų karališkoji šeima, ypač karalienė Elžbieta II, kuri per visą savo gyvenimą augino dešimtis šios veislės atstovų. Dėl karališkosios globos korgis pembrukas pelnė tarptautinį pripažinimą ir tapo viena žinomiausių mažų šunų veislių pasaulyje.
Išvaizda
Pembruko korgis – nedidelio ūgio, tvirtas ir proporcingas šuo. Suaugusio korgio ūgis ties ketera paprastai siekia 25–30 cm, o svoris – 9–12 kg. Pagrindiniai šio šuns bruožai: ilgas ir žemas kūnas, trumpos ir tvirtos kojos, neproporcingai didelė galva su išraiškingomis, stačiomis ausimis. Pembrukai garsėja „voriška“ eisena ir judrumu, kuris pastebimas nepaisant trumpos kojų ilgio.
Kailis yra dvigubas – standus, trumpas paviršinis plaukas ir tankus, apsauginis poplaukis. Pembruko korgių spalva labai įvairi: dažniausiai pasitaiko raudona, gelsvai ruda (fawn), sabalo (sable) ir trispalvė. Dažnai pasitaiko baltos dėmės snukio, krūtinės, pėdų ar uodegos srityje.
Pembrukai yra žinomi dėl savo trumpų uodegų – daugelis korgių gimsta be jų arba su itin trumpomis uodegomis. Prieš kelerius dešimtmečius uodegų kirpimas (dockinimas) buvo įprasta praktika, tačiau šiuolaikinėje Europoje tai draudžiama dėl gyvūnų gerovės standartų.
Charakteris
Velso korgiai pembrukai yra išskirtinai draugiški, žaismingi ir sumanūs. Jie pasižymi nepaprastu lojalumu bei stipriai prisiriša prie savo šeimos. Dėl savo socialumo jie dažnai puikiai sutaria su vaikais, su kitais šunimis ar net katėmis. Ši veislė dažnai apibūdinama kaip savarankiška, tačiau korgiai labai mėgsta būti šeimos požymyje, todėl ilgalaikis vienatvė gali sukelti stresą ar destrukcinį elgesį.
Korgiai turi stiprų ganymo instinktą, todėl kartais gali bandyti „ganyti“ šeimos narius ar kitus augintinius – ši savybė pasireiškia švelniu kojų „gnybimu“, kuris nėra agresijos ženklas, o paveldėtas elgesio bruožas. Dėl aukšto intelekto korgiai yra lengvai dresuojami; jie reaguoja į pozityvų paskatinimą ir greitai išmoksta naujų komandų.
Pembruko korgiai mėgsta būti dėmesio centre, yra linkę kartais būti užsispyrę, tačiau jų žaismingumas ir gebėjimas prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų juos daro puikiais augintiniais skirtingoms šeimoms. Dėl budrumo ir stipraus lojimo korgiai taip pat gali būti geri sargybiniai – jie dažnai praneša apie bet kokius neįprastus garsus ar svečius, tačiau paprastai nėra agresyvūs.
Priežiūra ir mityba
Velso korgis pembrukas – veislė, kuri nereikalauja ypatingai sudėtingos priežiūros, tačiau reguliari globa yra būtina norint išlaikyti šunį sveiką ir laimingą. Dvigubas kailis reikalauja reguliaraus šukavimo, ypač pavasarį ir rudenį, kai korgiai aktyviai meta poplaukį. Siekiant išvengti sąvėlų ir sumažinti namų plauko kiekį, rekomenduojama šukuoti bent 2–3 kartus per savaitę, o šėrimosi periodu – kasdien.
Korgiai gan judrūs ir energingi, todėl svarbi kasdienė fizinė veikla: ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai lauke, proto užduotys ar šuns sportas, pvz., „agility“. Nuobodžiaujantis arba per mažai mankštos gaunantis korgis gali tapti destruktyvus ar imti tukti.
Mityba turėtų būti subalansuota bei pritaikyta šuns amžiui, dydžiui ir fizinio aktyvumo lygiui. Dėl polinkio priaugti svorio reikia stebėti maisto kiekį ir vengti nuolatinių užkandžiavimų. Rekomenduojama rinktis aukštos kokybės sausą arba drėgną šunų pašarą, reguliariai tartis su veterinaru dėl individualių šuns poreikių. Nepamirškite užtikrinti švaraus vandens prieinamumą visą dieną.
Be fizinio aktyvumo ir tinkamos mitybos svarbu reguliariai valyti dantis, karpyti nagus, tikrinti ausis bei akis. Periodinė veterinarinė apžiūra ir reikalingos vakcinacijos – būtinos kiekvienam šuniui, įskaitant ir pembruko korgį.
Sveikata ir paveldimumas
Velso korgiai pembrukai paprastai yra tvirti ir ilgaamžiai šunys – jų gyvenimo trukmė vidutiniškai siekia 12–15 metų. Vis dėlto yra keli genetiniai susirgimai ar sveikatos problemos, kurioms ši veislė yra jautresnė:
- Tarpstuburinių diskų išvarža: dėl ilgo kūno ir žemų kojų padidėja stuburo problemų rizika. Svarbu vengti staigių šuolių nuo aukštų baldų ar laiptų.
- Klubo ar alkūnės displazija: yra žinomi atvejai, nors ši problema dažnesnė didesnėms veislėms.
- Progresuojanti tinklainės atrofija: tai genetinė akių liga, kuri ilgainiui gali sukelti aklumą.
- Von Willebrando liga: paveldimas kraujo krešėjimo sutrikimas.
- Nutukimas: korgiai linkę priaugti svorio, todėl būtina stebėti mitybą ir užtikrinti pakankamą judėjimą.
Renkantis korgį pembruką, svarbu pirkti šuniuką iš atsakingų veisėjų, kurie tikrina augintinius dėl paveldimų ligų ir rūpinasi veislės populiacijos sveikata. Reguliari veterinarinė patikra ir prevenciniai tyrimai leidžia anksti pastebėti ir valdyti sveikatos problemas.
Tinka kam?
Velso korgis pembrukas idealiai tinka šeimoms, ieškančioms draugiško, žaismingo ir aktyvaus šuns. Dėl meilės vaikams, prieraišumo ir socialaus charakterio ši šunų veislė dažnai rekomenduojama šeimoms su vaikais. Korgiai puikiai prisitaiko prie gyvenimo tiek bute, tiek nuosavame name, jei gauna pakankamai dėmesio ir fizinės veiklos.
Ši veislė tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali skirti korgiui pakankamai laiko ir meilės, bet nebūtinai trokšta labai didelio ar stipriai dominuojančio šuns. Pembrukai gali būti puikūs palydovai aktyviems žmonėms, mėgstantiems ilgus pasivaikščiojimus, žygius ar norintiems išbandyti įvairias šunų sporto rūšis.
Tačiau dėl stipraus ganymo instinkto ir polinkio būti balsingam, ši veislė gali būti iššūkis tiems, kurie siekia ypač ramaus šuns ar gyvena namuose su labai mažais vaikais, jautriais triukšmui. Korgiams reikia nuolatinio dėmesio ir socializacijos, todėl jie netinka žmonėms, kurie daug laiko praleidžia ne namuose ar ieško visiškai nepriklausomo šuns.
Įdomūs faktai
- Velso korgiai pembrukai dažnai vaizduojami legendose kaip fėjų poniai – pasakojama, kad jų nugaras išmargino „fėjų balnakilpės“.
- Ilgametė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II nuo pat vaikystės mylėjo korgius ir per savo gyvenimą turėjo daugiau nei 30 šios veislės šunų.
- Pembruko korgių vardas kilęs iš Velso miestelio Pembrokeshire, kuris yra viena seniausių veislės paplitimo vietų.
- Korgiai mėgsta „išskleisti“ kojas užpakalinėje kūno dalyje, t.y. „frogiškai“ atsigulti – tai laikoma ne tik žavinga, bet ir būdinga veislės savybe.
Apibendrinimas
Velso korgis pembrukas – tai nedidelis, tačiau tvirtas ir ištvermingas šuo, kupinas džiaugsmo ir ištikimybės savo šeimininkams. Ši veislė pasižymi stipriu charakteriu, lengvu prisitaikymu prie įvairių gyvenimo sąlygų ir nepaprastu gebėjimu džiuginti aplinkinius. Nors korgiai reikalauja reguliarios priežiūros, aktyvaus laisvalaikio ir subalansuotos mitybos, jų meilė, lojalumas ir džiugus būdas dažniausiai atperka visas pastangas. Atsakingai prižiūrimas korgis pembrukas gali būti puikus šeimos narys tiek šurmuliuojančioje šeimoje, tiek ramesniame namų ūkyje ir džiuginti savo draugija daugelį metų.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
