Turkijos vanas – tai reta, išskirtinio grožio ir unikalių bruožų katės veislė, savo pavadinimą gavusi nuo Vans ežero regiono Turkijoje. Ši katės veislė ne tik išsiskiria įspūdingu išvaizdos kontrastu, bet ir žavi savitu charakteriu bei neįprastu pomėgiu vandeniui. Dėl savo draugiškumo, protingumo ir žaismingumo, turkijos vanai yra vertinami gyvūnų mylėtojų visame pasaulyje. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama turkijos vano kilmė, išvaizda, charakteris, priežiūra, sveikata, suderinamumas su įvairiomis šeimomis bei įdomūs faktai apie šią kačių veislę.
Kilmė ir istorija
Turkijos vanas yra sena natūrali kačių veislė, kilusi iš rytinės Turkijos srities aplink Vans ežerą (Van Gölü). Šis regionas pasižymi atšiauresniu klimatu, todėl vietinės katės išvystė specifinius bruožus, leidžiančius išgyventi tokioje aplinkoje. Veislės istorija siekia šimtmečius, kai kurių šaltinių teigimu, net tūkstančius metų. Nors ir ne visiškai tiksliai žinoma, kada būtent ši katės veislė išsivystė, manoma, kad jos šaknys gali siekti tų laikų, kai aplinkiniame regione atsirado pirmosios naminės katės.
Į tarptautinį pripažinimą turkijos vanas pateko XX amžiaus viduryje. Pirmą kartą apie šias kates Vakarų Europoje imta kalbėti 1955 metais, kai Britų keliautojos Laura Lushington ir Sonia Halliday atgabeno keletą šios veislės atstovų į Didžiąją Britaniją. Katės įgijo susidomėjimą dėl išskirtinės išvaizdos ir maudymosi vandens telkiniuose įpročio. 1969 m. veislė buvo oficialiai pripažinta GCCF (Didžiosios Britanijos kačių klubų federacijos), vėliau registruota TICA (Tarptautinė kačių asociacija) ir CFA (Kačių mėgėjų asociacija). Nors šios katės ir vadinamos „turkijos vanu“, jų populiacija gimtojoje šalyje yra nedidelė, todėl tarptautinės kačių organizacijos jas laiko natūraliu ir gana retu fenomenu.
Išvaizda
Bendras veislės aprašymas
Turkijos vano išvaizda yra išties išskirtinė ir dažnai lengvai atpažįstama. Didžiausią įspūdį sukelia jų ypatingas kailio raštas ir tekstūra, taip pat protingas žvilgsnis. Šios katės yra vidutinio ar didesnio dydžio, tvirtai sudėtos, raumeningos, tačiau išlaikančios elegantišką išvaizdą.
- Kūno sandara: Vidutinio ar didelio dydžio, raumeningas, atletiškas kūnas. Suaugusi katė gali sverti 4,5–7 kg, patinai paprastai būna didesni už pateles.
- Kailis: Pusiau ilgas, tankus, tačiau tekstūra ypatinga – minkšta, panaši į kašmyrą, neturi povilnės. Tai padeda jiems greitai išdžiūti po maudynių.
- Spalva: Standartinis turkijos vano kailio raštas vadinamas „van pattern“: beveik visas kūnas baltas, išskyrus spalvotus plotus ant galvos ir ant uodegos. Dažniausiai spalva būna rusva (raudona), juoda arba kremine. Priimtinos ir kitų spalvų variacijos, tačiau originalus standartas skiria dėmesį tik klasikiniam vansk raštui.
- Akys: Akys didelės, ovalios formos, spalvos nuo gintaro iki mėlynos. Gali būti dvi vienodos spalvos akys arba heterochromija – viena akis mėlyna, kita gintarinė.
- Uodega: Ilga, pūkuota, ryškiai išsiskirianti iš viso kūno dėl tamsesnės, sodrios spalvos.
Veislės mitai ir klaidingi stereotipai
Dažnai tenka girdėti, jog visas turkijos vano kūnas turi būti švariai baltas, bet iš tiesų pagal oficialius standartus galimi nedideli spalvoti plotai (apie 20 % kūno ploto) – svarbiausia, kad nugarų, pilvo ar kojų nebūtų papildomų dėmių, išskyrus galvą ir uodegą. Kita klaidinga nuomonė – kad visi turkijos vanai turi mėlynas akis. Iš tiesų priimtinos ir kitos spalvos, net viena akis gali būti mėlyna, kita gintarinė (heterochromija).
Charakteris
Turkijos vano katės garsėja savo žaismingumu, energija, protu ir nepriklausomu bei stipriu charakteriu. Tai aktyvios, smalsios ir dažnai gana balsingos katės, kurioms reikia įvairių stimulų ir veiklos. Be to, jos demonstruoja išskirtinį prisirišimą prie žmonių.
- Protingumas: Šios katės yra labai išradingos ir lengvai išmoksta naujų dalykų. Daugelis savininkų pastebi, kad jos moka atidaryti dureles, spinteles, tyrinėti buto kampelius.
- Žaismingumas: Turkijos vanai mėgsta žaisti su žaislais, kamuoliukais, laipioti ir šokinėti, todėl jiems naudinga turėti kačių medžius ir įvairius užsiėmimus. Su amžiumi šis bruožas kiek silpnėja, bet jie išlieka aktyvūs visą gyvenimą.
- Socialumas: Dažniausiai puikiai sutaria su šeimos nariais, mėgsta būti žmogaus draugijoje. Jie prisiriša prie šeimininko, bet nėra pernelyg reiklūs dėmesiui. Tai nepriklausomi, bet lojalūs augintiniai.
- Tolerancija vaikams ir kitiems gyvūnams: Turkijos vanas gali gyventi kartu su vaikais ar kitais augintiniais, jei nuo mažens socializuotas. Svarbu stebėti, kad su mažais vaikais būtų užtikrintas pagarbus elgesys – turkijos vanas ne visada mėgsta būti glostomas ar nešiojamas prieš savo valią.
- Pomėgis vandeniui: Retas ir išskirtinis katės elgesys – turkijos vanai dažnai noriai maudosi, plaukioja ar žaidžia su vandeniu (čia ir kilo pravardė „plaukianti katė”). Kartais gali net patys šokti į vonią ar praustis kriauklėje, todėl būtina saugoti atvirus vandens telkinius namie.
Priežiūra ir mityba
Kailio priežiūra
Nors turkijos vano kailis yra pusiau ilgas, jo tekstūra be povilnės užtikrina, kad šios veislės katės mažiau linkusios veltis. Dažniausiai užtenka vieną ar du kartus per savaitę iššukuoti, o šėrimosi laikotarpiu dažniau – taip pašalinama negyva vilna ir palaikoma kailio švara. Skirtingai nuo kai kurių kitų ilgaplaukių veislių, turkijos vanų kailis greitai džiūsta ir retai įsivelia.
Mitybos ypatumai
Kaip ir visoms katėms, rekomenduojama subalansuota, kokybiška dieta, parinkta atsižvelgiant į aktyvumo lygį, amžių ir sveikatos būklę. Turkijos vanas yra aktyvi katė, pasižyminti stipriu raumeningumu, todėl dietoje turėtų būti pakankamai kokybiškų baltymų. Rekomenduojama vengti pigių pašarų su daug angliavandenių, kad būtų išvengta nutukimo ar su virškinimu susijusių problemų. Svarbu nuolat stebėti katės svorį ir konsultuotis su veterinaru dėl individualių mitybos poreikių.
Aktyvumo poreikiai ir aplinkos praturtinimas
Turkijos vanas yra energingas ir labai smalsus, todėl jam būtina suteikti galimybę judėti, laipioti, tyrinėti. Rekomenduojama turėti draskymo stulpus, kačių medžius, įvairius žaislus – tai padės išvengti nuobodulio ir netinkamo elgesio. Svarbu skirti augintiniui pakankamai laiko bendrauti, žaisti, skatinti mąstyti (pvz., su galvosūkiais ar maisto žaislais).
Sveikata ir paveldimumas
Turkijos vano katės žinomos kaip ilgaamžės ir gana tvirtos, kadangi tai natūrali veislė, šimtmečius atrinkta pagal prisitaikymą sunkioms gyvenimo sąlygoms. Vis dėlto egzistuoja keletas klausimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
- Paveldimos ligos: Lyginant su kitomis dirbtinai sukurtomis veislėmis, turkijos vanai pasižymi geresne genetine sveikata. Vis dėlto kai kurie individai gali turėti polinkį į klausos sutrikimus, ypač jei katė turi dvi mėlynas akis (šis genas siejamas su kurtumu, nors kurtumo atvejai šioje veislėje žymiai retesni nei, pvz., turkijos angoros ar kitų baltų kačių). Patikrinti kačiuko klausą rekomenduojama specialioje veterinarijos klinikoje.
- Bendros ligos: Kaip ir kitoms katėms, rekomenduojami profilaktiniai skiepai, reguliarus veterinarinis sveikatos tikrinimas, parazitų kontrolė.
- Sulaukiamas amžius: Ši katės veislė gali sulaukti 12–17 metų ir daugiau, tinkamai prisižiūrint – dar ilgiau.
- Šėrimosi ypatumai: Kailio be povilnės ypatumas lemia, kad šėrimosi laikotarpis būna trumpesnis ir mažiau varginantis šeimininkui, tačiau intensyvesniu šėrimosi laikotarpiu reikia skirti daugiau dėmesio šukavimui.
Tinka kam?
Turkijos vanas puikiai tiks aktyviems, žaismingiems, bendravimo mėgstantiems žmonėms ar šeimoms, kurios pasiruošusios skirti laiko ne tik priežiūrai, bet ir kokybiškam laikui kartu su augintiniu. Ypač šios veislės katės tinkamos norintiems aktyvaus bičiulio, prieraišaus, bet nepriklausomo augintinio. Tuo pačiu reikėtų turėti galvoje, kad turkijos vanas nemėgsta ilgų monotonijos periodų – nuobodžiaudama ši katė gali pradėti niokoti namus ar ieškoti netinkamų veiklų.
Katės dažnai draugauja su vaikais, bet ne visada mėgsta, kai jos daug nešiojamos ar liečiamos be savo noro. Todėl šeimose su mažais vaikais būtina mokyti vaikus pagarbiai elgtis su augintiniu. Taip pat, jei turite kitų augintinių (šunų ar kitų kačių), svarbu pasirūpinti laipsnišku, tinkamu socializavimu.
Dėl stipraus pomėgio vandeniui turkijos vaną patartina auginti namuose, kuriuose nėra atvirų, neapsaugotų tvenkinių ar panašių pavojingų vietų. Ši veislė nelinkusi gyventi lauke, nes yra draugiška, gali pakliūti į pavojų ar tapti vogimo objektu dėl savo reto ir išskirtinio grožio.
Įdomūs faktai
- Turkijos vanas dažnai vadinamas „plaukiojančia kate“ („the swimming cat“) dėl išskirtinio pomėgio žaisti su vandeniu arba net plaukioti.
- Šios veislės kilmės vietoje (Vano regione) sena legenda pasakoja, kad katė išlipusi iš Nojaus arkos ir, norėdama aplenkti kitus gyvūnus, nuskynė uodegą per Vans ežerą.
- Nors tarptautinėse katinų organizacijose veislė vadinama tik „turkijos vanu“, kai kuriose šalyse ją galima supainioti su turkijos angora – tačiau tai dvi atskiros, skirtingos veislės.
- Vano regiono gyventojai šias kates laiko laimės, ilgų gyvenimo metų ir sėkmės simboliu.
Apibendrinimas
Turkijos vanas yra išskirtinė, reta ir istoriškai įdomi kačių veislė, derinanti neprilygstamą grožį, sportiškumą ir stiprią asmenybę. Jos tinka šeimoms ar pavieniams asmenims, ieškantiems aktyvaus, smalsaus ir lojalaus augintinio. Veislės atstovai garsėja itin švariu, lengvai prižiūrimu kailiu bei unikalia meile vandeniui – ši savybė ne tik stebina, bet ir reikalauja papildomo dėmesio saugant augintinį nuo galimų pavojų.
Pasirinkus turkijos vaną kaip savo augintinį, rekomenduojama nuolat domėtis jų poreikiais, užtikrinti pakankamai veiklos ir žaidimų, subalansuotą mitybą bei laiku rūpintis sveikata. Būtent toks atsakingas požiūris garantuoja, kad turkijos vanas taps ne tik estetišku, bet ir ištikimu, džiaugsmą teikiančiu šeimos nariu ilgus metus.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
