Šveicarų skalikas – tai sena, Europoje gerai žinoma šunų veislė, pasižyminti išskirtiniais medžiokliniais gebėjimais, ištverme ir draugišku būdu. Šios veislės šunys garsėja puikia uosle, nuosaikiu temperamentu, gebėjimu prisitaikyti tiek prie aktyvaus laisvalaikio, tiek prie ramaus šeimos gyvenimo. Dėl lengvai valdomo charakterio ir atsidavimo žmogui šveicarų skalikai tampa vis populiaresni ir kaip šeimos augintiniai. Šiame straipsnyje pateikiama išsami šios veislės apžvalga, apimanti jų kilmę, išvaizdą, charakterio ypatybes, sveikatą bei svarbiausius priežiūros aspektus.
Kilmė ir istorija
Šveicarų skalikas (prancūziškai „Chien Courant Suisse”, vokiškai „Schweizer Laufhund”) – viena iš seniausių medžioklinių šunų veislių Europoje. Manoma, kad jos šaknys siekia net XVI amžių, kai garsūs šveicarų skalikai buvo eksportuojami į Prancūziją ir Italiją dėl gebėjimo medžioti pėdomis įvairiuose kalnuotuose regionuose. Veislė kilo iš vietinių šveicarų medžioklinių šunų ir buvo tobulinama kryžminant su kitomis skalikų linijomis siekiant išgauti uoslę, ištvermę ir prisitaikymą prie sudėtingo Alpių reljefo.
Ištisus šimtmečius šveicarų skalikai buvo labai vertinami dėl gebėjimo persekioti ir aptikti žvėris tiek lygumų, tiek kalnuotose vietovėse. Tradiciškai jie buvo skirti medžioti kiškius, lapes, stirnas, o kartais net šernus. Šveicarų skalikų populiarumas Šveicarijoje buvo toks didelis, kad XIX a. buvo išvystytos keturios pagrindinės veislės atmainos: Berno, Jūros, Lucerino ir Švycų skalikai. 1933 m. buvo patvirtintas bendras šveicarų skaliko standartas, apimantis šiuos variantus. Šiandien jie yra pripažįstami Tarptautinės kinologų federacijos (FCI), taip pat daugelio kitų šunų organizacijų.
Išvaizda
Šveicarų skalikas – vidutinio dydžio, harmoningai sudėtas šuo, kurio kūnas ilgesnis nei aukštis ties ketera. Patinai ir patelės paprastai sveria nuo 18 iki 27 kg, o jų aukštis ties ketera – nuo 47 iki 59 cm, priklausomai nuo atmainos. Šios veislės šunys proporcingi, raumeningi, bet ne griozdiški. Jų judesiai lankstūs, laisvi ir energingi, puikiai prisitaikantys tiek ilgam bėgiojimui, tiek vaikščiojimui kalnuotuose regionuose.
Galva pailga, bet ne sunki, su aiškiai išreikštu pakaušiu ir švelniomis formomis. Akys tamsios, išraiškingos, dažnai atspindi švelnumą ir budrumą. Ausys plonos, ilgos, apvalintais galiukais, nuleistos žemyn šalia skruostų – tai vienas iš išskirtinių šveicarų skaliko bruožų.
Kailis trumpas, tankus, gerai prigludęs prie kūno. Standartas leidžia keletą spalvinių variantų: balta su juodomis ar rudomis dėmėmis, trispalvė (baltos, juodos ir ugnies spalvos derinys), taip pat gelsvai ruda ar oranžinė su balta. Kiekviena atmaina pasižymi tam tikrais spalvos niuansais, bet visų šveicarų skalikų kailis yra lengvai prižiūrimas ir neskleidžia stipraus kvapo.
Charakteris
Šveicarų skalikai šunų pasaulyje vertinami už subalansuotą charakterį ir puikius bendravimo įgūdžius. Tai aktyvūs, linksmi, ištikimi ir draugiški šunys, kurie stipriai prisiriša prie šeimininko. Dėl ramios natūros ir švelnumo jie gerai sutaria su vaikais, dažnai būna kantrūs ir pakantūs, todėl neretai vadinami tinkamais šunimis šeimoms su vaikais.
Nors šveicarų skalikai pasižymi stipria medžioklės instinkto išraiška ir dideliu aktyvumu, tinkamai auklėjami bei užsiimantys pakankamai fizinės ir protinės veiklos, jie būna paklusnūs, ramūs ir nevirsta destruktyviais ar probleminiais augintiniais. Šie šunys mėgsta ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, įvairias veiklas lauke, tačiau taip pat moka atsipalaiduoti namų aplinkoje.
Veislė yra iš prigimties draugiška, gerai bendrauja su kitais šunimis, dažnai toleruoja ir kitus gyvūnus. Tačiau dėl stipraus poreikio persekioti kvapą augintiniui reikėtų saugių, gerai aptvertų teritorijų arba vedžiojimo su pavadėliu.
Priežiūra ir mityba
Šveicarų skalikas – palyginti lengvai prižiūrima šunų veislė. Svarbiausia šiems šunims – kasdienis fizinis krūvis: ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas ar aktyvios veiklos lauke. Nuobodžiaudamas ir pritrūkęs dėmesio, šveicarų skalikas gali tapti neramus ar pradėti ieškoti užsiėmimų savaip, tad šeimininkui būtina pasirūpinti, kad šuo turėtų pakankamai stimuliacijos.
- Kailio priežiūra: trumpas, tankus kailis reikalauja minimalios priežiūros – pakanka kartą per savaitę iššukuoti, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir oda kvėpuotų. Maudymas rekomenduojamas tik tada, kai šuniukas iš tikrųjų susitepa.
- Fizinė veikla: svarbu užtikrinti kasdienį ilgą pasivaikščiojimą, bėgiojimo galimybę ar užsiėmimus gamtoje. Puikiai tinka kaniterapijos, mantrailingo, agility ir kiti šunų sportai.
- Mityba: šveicarų skalikams tinka kokybiškas, subalansuotas sausas arba drėgnas pašaras. Verta atsižvelgti į šuns amžių, aktyvumo lygį ir individualius poreikius. Nepatartina permaitinti, nes perteklinis svoris kenkia sąnariams ir sveikatai.
- Priežiūra lauke ir socializacija: veislė nėra tinkama laikyti pririšta ar voljere ilgą laiką – šveicarų skalikai geriausiai šypsosi gyvendami šeimos rate, galėdami laisvai judėti.
Taip pat būtina reguliariai tikrinti ausis ir nagus, ypač jei šuo daug laiko praleidžia lauke.
Sveikata ir paveldimumas
Šveicarų skalikas laikomas gana sveika ir ilgaamže veisle – amžiaus vidurkis paprastai siekia 11–14 metų. Atsakingi veisėjai rūpinasi veislės sveikata ir atrinkinėja veisimui tik sveikus, stiprios psichikos šunis. Vis dėlto, kaip ir kitos šunų veislės, šveicarų skalikai gali būti linkę į tam tikrus genetinius sutrikimus:
- Ausų infekcijos: dėl ilgų, nuleistų ausų, šuns klausos organai mažiau ventiliuojasi, todėl būtina reguliariai jas tikrinti ir valyti, siekiant išvengti uždegimų.
- Sąnarių ligos: gali pasitaikyti klubo sąnario displazija. Tad šuniuko kilmę labai svarbu rinktis tik iš patikrintų, atsakingų veisėjų.
- Nutukimas: dėl polinkio būti aktyviems, dažniausiai nutukimas kyla tik esant netinkamam maitinimui ar per mažam fiziniam aktyvumui.
Reguliarūs veterinariniai patikrinimai, subalansuotas fizinis krūvis ir tinkama mityba padeda užtikrinti ilgametę šuns sveikatą. Veislei būdingos sveikatos problemos palyginti retos, tačiau šeimininkas turėtų būti atidus ir pastebėjęs bet kokius negalavimus kreiptis į veterinarijos specialistus.
Tinka kam?
Šveicarų skalikas – universali šunų veislė, puikiai tinkanti tiek patyrusiems, tiek pirmą kartą šunį auginantiems šeimininkams, tačiau tik tiems, kurie gali užtikrinti pakankamą fizinį ir protinį krūvį. Šis šuo tinka:
- Aktyvioms šeimoms ir asmenims, mėgstantiems ilgas išvykas, pasivaikščiojimus, bėgiojimą gamtoje;
- Gyvenantiems užmiestyje ar šalia gamtos, galintiems pasiūlyti erdvią teritoriją;
- Žmonėms, norintiems kantraus, draugiško, gerai su vaikais ir kitais gyvūnais sutariančio augintinio;
- Augintiniui, kuriam svarbi socializacija, bendravimas ir aktyvus šeimos nario vaidmuo.
Mažiau tinka gyvenimui ankštame bute be galimybės dažnai išeiti į lauką, arba šeimininkams, kurie neturi laiko ilgiems pasivaikščiojimams. Šveicarų skalikai, palikti vieni ir nuobodžiaujantys, gali tapti neramūs ar imtis destruktyvių veiksmų.
Įdomūs faktai
- Šveicarų skalikai buvo vieni populiariausių medžioklinių šunų Europoje XVII–XVIII a., jų gyvybingumą ir uoslę vertino prancūzų ir italų didikai.
- Kiekviena šveicarų skaliko atmaina (Berno, Jūros, Lucerino, Švajcų) turi savas išskirtines bruožų subtilybes ir dažniausiai buvo naudojama skirtinguose Šveicarijos regionuose pagal vietos poreikius ir reljefą.
- Veislė kartais vadinama „kvapų menininkais“ dėl ypatingai jautrios ir tikslios uoslės.
Apibendrinimas
Šveicarų skalikas – ištikimas, draugiškas ir universalus šeimos šuo, turintis ilgą medžioklės tradiciją ir švelnų, paklusnų charakterį. Ši veislė puikiai tinka šeimoms, ieškančioms aktyvaus, kantraus, su vaikais sutariančio augintinio, bei žmonėms, kurie galėtų skirti pakankamai dėmesio aktyviam kasdieniam laisvalaikiui. Tinkamai prižiūrimi ir auginami šveicarų skalikai džiugina ne tik savo ištverme ir uosle, bet ir nuoširdžiu prisirišimu prie šeimos. Rinkdamiesi šią šunų veislę, būsimieji šeimininkai turėtų įvertinti aktyvų gyvenimo būdą, būtinybę nuolat užtikrinti fizinę ir protinę veiklą bei užtikrinti kasdienį artimą ryšį su šunimi. Šveicarų skalikas – ištikimas šeimos draugas ir patikimas bendražygis ne tik laukinėje gamtoje, bet ir kasdieniuose šeimos nuotykiuose.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
