Suomių špicas – tai išskirtinė šunų veislė, kuri garsėja savo elegantiška išvaizda, budrumu ir draugišku charakteriu. Dažnai vadinamas Suomijos nacionaliniu šunimi, šis šuo pasižymi ryškiu raudonu kailiu, išraiškinga uodega bei stipria medžiokline intuicija. Suomių špicas ne tik puikus šeimos draugas, bet ir ištikimas medžioklės partneris. Veislė stebina savo balsu ir komunikabilumu – tai vieni iš „kalbiausių“ šunų pasaulyje, kurių lojimo gebėjimai vertinami ir medžioklėje. Dėl savo unikalių savybių ir prisitaikymo prie įvairių gyvenimo sąlygų, suomių špicas sparčiai populiarėja ne tik gimtinėje, bet ir kituose pasaulio regionuose.
Kilmė ir istorija
Suomių špicas (finska spets, Finnish Spitz) laikomas Suomijos nacionaliniu šunimi ir turi gilias šaknis šios šalies istorijoje. Veislės kilmė siekia daugiau nei tūkstantį metų – manoma, kad šie šunys vystėsi iš šiaurinių Europos špicų, kurie su šiaurietiškomis medžiotojų gentimis atkeliavo į dabartinės Suomijos teritoriją. Ilgus amžius suomių špicai buvo kaimų gyventojų ir klajoklių pagalbininkai, padedantys medžioti smulkius gyvūnus: miškines vištas, kurtinius, voveres, lapes, o kartais – net briedžius ar lūšis.
Veislės selekcija nebuvo sisteminga, kol XIX amžiuje suomių špicų populiacija pradėjo grėsmingai mažėti dėl mišrinimo su kitomis šunų veislėmis, atėjusiomis kartu su keliaujančiais žmonėmis. Tik XX amžiaus pradžioje veislės entuziastai Suomijoje susirūpino špico išlikimu: 1892 metais buvo sudarytas pirmasis suomių špico standartas, kuris leido atskirti grynaveislius šunis. 1892 metais suomių špicas pripažintas Suomijos šunų mylėtojų draugijos (Suomen Kennelliitto), o 1897 metais surengta pirmoji oficiali veislės paroda. Šiuo metu veislę pripažįsta didžiausios pasaulinės kinologų organizacijos, tokios kaip FCI, AKC, The Kennel Club. Daugelyje šalių jis žinomas ir kaip „Finnish Barking Bird Dog“, pabrėžiant jo medžioklinį palikimą ir gebėjimą balsu medžiotojui nurodyti grobio vietą.
Išvaizda
Suomių špicas išsiskiria išvaizda, būdinga špicų grupei, tačiau turi savitų bruožų. Šios veislės šunys yra vidutinio dydžio ir elegantiški, pasižymintys išraiškingomis kūno proporcijomis bei standžia, gerai subalansuota laikysena. Pagal FCI (Fédération Cynologique Internationale) standartą:
- Patinai – ūgis ties ketera 44–50 cm, svoris – apie 12–13 kg;
- Patelės – ūgis 39–45 cm, svoris – apie 7–10 kg.
Galva primena lapės snukutį: vidutinio pločio, gan ilga, su ryškiu kaktos išlinkimu. Akys – nedidelės, migdolo formos, tamsios spalvos, išraiškingos ir gyvos. Ausys stačios, smailės, standžios, aštrių kontūrų, labai budrios. Uodega išsiskiria ilga, tankia plaukuota ir ant nugaros glaudžiai susukta forma.
Kailis trumpas, standus ir tiesus, tankus povilnis užtikrina gerą apsaugą nuo šalčio. Spalva – nuo aukso raudonos iki rausvai gintarinės, vidinės galūnių ir galvos sritys šviesesnės. Per visumą šis šuo atrodo elegantiškai, bet kartu ir tvirtai, puikiai prisitaikęs tiek prie laukinės gamtos, tiek prie šeimos aplinkos.
Charakteris
Suomių špicas iš prigimties yra budrus, aktyvus ir nepriklausomas, tačiau kartu – labai ištikimas savo šeimai. Tai – protinga ir smalsi šunų veislė, pasižyminti dideliu noru bendrauti su žmonėmis ir kitais gyvūnais. Šie šunys vertinami už draugišką, žaismingą, bet ne per daug įkyrų būdą – jie prisitaiko prie šeimos gyvenimo, tačiau išlaiko tam tikrą nepriklausomumą.
- Draugiškumas: puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, bet ankstyva socializacija būtina – ypač jei namuose yra smulkių augintinių.
- Balsingumas: garsėja kaip „kalbantys“ šunys – jų lojimas yra ryškus, dažnas, naudojamas ne tik bendravimui, bet ir kaip medžioklės taktika.
- Savarankiškumas: geba priimti savarankiškus sprendimus, todėl dresūra turi būti nuosekli, švelni ir pagrįsta pozityviu skatinimu.
- Apsauginė reakcija: šie šunys ypatingai saugo savo šeimą, yra geri signalizuotojai, tačiau nėra linkę į agresiją be rimtos priežasties.
- Aplinka: mėgsta judėti, būti lauke, todėl geriausiai jaučiasi, kai turi galimybę išlieti energiją – pasivaikščiojimai, bėgiojimas, žaidimai yra būtini.
Suomių špicas paprastai yra švelnus, mėgsta kompaniją, tačiau išlieka atsargus nepažįstamųjų atžvilgiu. Jie idealiai tinka aktyvioms šeimoms, kurios vertina gamtą, judėjimą ir nori ištikimo, bet ne pernelyg „priklausomo“ augintinio.
Priežiūra ir mityba
Suomių špicas yra palyginti lengvai prižiūrimas – jo trumpas, standus kailis neturi stipraus kvapo ir nėra linkęs susivėlti, tačiau reikalauja reguliaraus šukavimo, ypač pavasario ir rudens šėrimosi metu. Šie šunys, kaip ir visi špicai, linkę dvigubai šertis du kartus per metus, tuomet ypač svarbu nuvalyti negyvus plaukus, kad oda galėtų kvėpuoti.
- Maudymas: retas – užtenka kelis kartus per metus, nebent šuo labai išsipurvina.
- Nagų priežiūra: reguliariai kirpti nagus, ypač jei šuo gyvena mieste ir natūraliai jų nenusidėvi.
- Dantų higiena: rekomenduojama valyti dantis ar duoti specialius graužalus dantims, siekiant išvengti apnašų ir periodonto ligų.
Mityba turi būti subalansuota, tinkama vidutinio aktyvumo šunims. Daugelis suomių špicų neturi polinkio į persivalgymą ar nutukimą, tačiau svarbu užtikrinti, kad racione būtų geros kokybės baltymų, riebalų, maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Jei šuo aktyviai medžioja ar daug sportuoja, gali reikėti didesnio kalorijų kiekio. Gėlas vanduo visada turi būti prieinamas.
Be fizinio aktyvumo, labai svarbi ir kasdienė protinė stimuliacija. Suomių špicai yra žingeidūs, todėl rekomenduotina duoti žaislų galvosūkių ar mokyti naujų triukų. Nuobodžiaudami jie gali būti linkę lošti daugiau ar net griaužti daiktus namuose.
Sveikata ir paveldimumas
Suomių špicas pasižymi gerais sveikatos rodikliais ir ilgaamžiškumu. Vidutinė gyvenimo trukmė – 12–15 metų, o kartais šie šunys gyvena ir ilgiau. Veislė yra natūraliai susiformavusi, todėl paveldimų ligų palyginti nedaug, tačiau atsakingi veisėjai vis tiek tikrina šunis dėl tam tikrų rizikų:
- Klubo sąnarių displazija: gana reta, tačiau gali pasitaikyti, rekomenduojama daryti rentgeno tyrimus veisimui atrenkant šunis.
- Epilepsija: kai kuriose linijose gali būti paveldima, svarbu domėtis šuns genealogija bei stebėti sveikatą.
- Patelės polinkis į pseudo nėštumą: kartais pasitaiko, tačiau dažniausiai problema susitvarko natūraliai.
- Akių ligos: kai kuriais atvejais registruota progresuojanti tinklainės atrofija (PRA), todėl būtini veterinariniai patikrinimai.
Bendrai, suomių špicai – atsparūs šunys, tačiau dėl jų energijos ir nuotykių ieškojimo gamtoje būtina reguliariai tikrinti, ar nėra erkių, žaizdų ar kitų traumų po pasivaikščiojimų. Reguliarūs vizitai pas veterinarą, skiepai ir parazitų kontrolė – būtina prevencinė priežiūra.
Tinka kam?
Suomių špicas yra puikus pasirinkimas šeimoms ar aktyviems asmenims, kurie ieško draugiško, ištikimo, bet savarankiško šuns. Ši veislė ypač patiks tiems, kurie mėgsta gamtą, ilgus pasivaikščiojimus, žygius ar užsiima medžiokle:
- Aktyvioms šeimoms – šis šuo mielai žaidžia su vaikais, tinka judriems namų ūkiams.
- Vieniems gyvenantiems žmonėms – jei skiriama pakankamai dėmesio ir mankštos, gali būti nuostabus kompanionas.
- Medžiotojams – išliko stiprus medžioklės instinktas, todėl puikiai tinka paukščių ar smulkių žvėrių medžioklėje.
- Žmonėms su patirtimi – savarankiškas šuns charakteris gali prireikti kantrybės ir nuoseklumo dresūroje.
Tiesa, dėl stipraus lojimo, suomių špicas gali būti ne pats tinkamiausias pasirinkimas žmonėms, kurie gyvena labai tankiai apgyvendintose vietovėse ar daugiabučiuose namuose. Tačiau tinkamai socializuotas ir ugdomas šuo gali išmokti lošti mažiau, reaguodamas tik į reikšmingus dirgiklius.
Įdomūs faktai
- Suomių špicas laikomas vienu iš garsiausių „dainuojančių“ šunų. Medžioklės varžybose Suomijoje net vertinamas pagal savo lojimo kokybę ir dažnumą.
- Pirmajam suomių špico savininkui dažnai būna netikėta, kad šis šuo gali „pasikalbėti“ – skleidžia įvairius garsus nuo lojimo iki niurzgėjimo ar kaukimo.
- 1998 metais suomių špicas oficialiai paskelbtas Suomijos nacionaliniu šunimi.
- Šios veislės atvaizdas randamas ant Suomijos pašto ženklų ir net kelių meninių paminklų.
Apibendrinimas
Suomių špicas – aktyvus, draugiškas ir išraiškingas šuo, kuris džiugina ne tik išvaizda, bet ir savo protu, balsu bei meile gamtai. Istoriškai sukurtas bendram gyvenimui su žmogumi ir pagalbai medžioklėje, šiandien jis puikiai prisitaiko ir prie šiuolaikinės šeimos poreikių. Su tinkama priežiūra, socializacija ir nuoseklia dresūra suomių špicas tampa ne tik išskirtiniu augintiniu, bet ir ištikimu gyvenimo palydovu. Prieš įsigyjant šios veislės atstovą svarbu įvertinti savo gyvenimo būdą, pasiruošti aktyviam laikui lauke ir skirti dėmesio šuns savijautai bei emociniams poreikiams.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
