Škotų terjeras – viena iš labiausiai atpažįstamų ir mėgstamų šunų veislių pasaulyje. Ši veislė garsėja išraiškinga išvaizda, šiurkščiu kailiu, išdidžiu charakteriu ir stipriu savarankiškumu. Škotų terjerai yra maži, bet tvirti šunys, pasižymintys ištverme ir savita laikysena. Dažnai vadinami tiesiog „skotais“, jie ne tik puošia daugybę namų, bet ir ikonografiškai tapo škotiškos kultūros simboliu. Šis šunų veislės aprašymas skirtas visiems, norintiems geriau pažinti škotų terjerą, jo poreikius, charakterio bruožus bei istoriją.
Kilmė ir istorija
Škotų terjeras kilęs iš Škotijos, o jo istorija prasideda dar viduramžiais. Istoriniai šaltiniai liudija, kad terjerų tipo šunys gyveno Škotijoje jau XIII–XIV amžiuje, tačiau dabartinę veislės formą škotų terjerai įgijo XIX a. Remiantis FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir The Kennel Club duomenimis, škotų terjeras buvo sukurtas selektyviai veisiant šunis pagal norimus medžioklinius ir fizinius bruožus. Jų pagrindinis tikslas buvo medžioti ir išrausti laukinius žvėrelius – ypač lapes, barsukus, ūdras, taip pat kitus urvinius gyvūnus Škotijos kaimiškuose regionuose.
Škotų terjerai priskiriami prie škotiškų terjerų grupės kartu su kerry blue terjerais, cairn terjerais, škotų terjerų artimiausiais giminaičiais. Veislė ilgą laiką buvo žinoma kaip Aberdeen terjeras – pagal miestą, kur ją ypač vertino. 1880 m. buvo pradėta aiškiau apibrėžti veislės standartą, o netrukus škotų terjerai tapo populiarūs ne tik medžiotojų, bet ir miesto gyventojų tarpe. Šiandien tai viena iš labiausiai vertinamų terjerų veislių, itin populiari Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje ir kitur.
Išvaizda
Škotų terjeras – nedidelis, kompaktiškas ir labai tvirtas šuo. Suaugę patinai paprastai sveria 8,5–10,5 kg, kalės – kiek mažiau. Ūgis ties ketera dažniausiai siekia apie 25–28 cm. Skirtingai nei dauguma kitų terjerų, škotų terjeras atrodo žemas, tačiau jų kūnas ilgas, itin raumeningas. Ši struktūra puikiai tinka išrausti urvus.
Kailis yra vienas svarbiausių škotų terjero požymių. Jis susideda iš dviejų sluoksnių: tankaus, minkšto pavilnės ir šiurkštaus, tankaus viršutinio sluoksnio. Tokia kailio struktūra gerai apsaugo nuo prastų oro sąlygų. Standartiniai leistini kailio spalvos variantai: juoda (dažniausia), kviečių atspalvio ir tamsiai pilka, dar vadinama „brindle“. Ausys nedidelės, stačios ir smailios, letenos stambios, prisitaikiusios prie kasimo žemėje.
- Galva ilga, stačiakampė, su aiškiomis linijomis ir ryškiu antakių iškilimu.
- Akys – migdolo formos, tamsios, žvelgia skvarbiai.
- Uodega vidutinio ilgio, tiesi arba vos išlenkta.
- Kojos trumpos, bet labai stiprios.
Škotų terjeras dažnai apibūdinamas kaip solidus ir elegantiškas, turintis savitą „niurzglumo“ žavesį. Būtent ši išvaizda neretai tampa mados, meno ar net reklamos objektu.
Charakteris
Škotų terjeras garsėja stipriu charakteriu. Jų ištikimybė, užsispyrimas ir savarankiškumas išskiria šią veislę iš daugelio kitų. Nors škotų terjerai yra nepriklausomi, jie taip pat labai stipriai prisiriša prie savo šeimos narių, o su artimaisiais būna švelnūs ir draugiški. Nepažįstamiems šie šunys dažnai lieka atsargūs arba santūrūs, tačiau agresyviems būti nėra būdinga.
- Pasižymi šuniška inteligencija ir gebėjimu greitai mokytis – nors laikomi kiek užsispyrusiais.
- Gali būti sargūs ir linkę pranešti apie viską, kas vyksta aplinkoje (stiprus teritorinis jausmas).
- Gerai prisitaiko tiek mieste, tiek kaime, tačiau dėl savo prigimties mėgsta aktyvią veiklą ir žaidimus lauke.
- Su vaikais elgiasi kantriai, tačiau turi būti socializuotas nuo mažumės.
Stiprus medžioklės instinktas reiškia, kad škotų terjeras gali reaguoti į mažus gyvūnus ar paukščius. Dėl to labai svarbu nuo ankstyvo amžiaus mokyti paklusnumo ir tinkamos socializacijos.
Priežiūra ir mityba
Škotų terjeras nėra reiklus šuo, tačiau norint, kad veislė klestėtų ir būtų sveika, būtina skirti dėmesio priežiūrai. Kailio priežiūra – vienas svarbiausių aspektų. Šiurkštus viršutinis kailio sluoksnis linkęs veltis, todėl rekomenduojama bent kartą ar kelis per savaitę jį šukuoti specialiomis šukomis, pašalinant negyvus plaukus. Du-tris kartus per metus reikia profesionaliai trimsuoti (rankomis nuplėšti negyvus kailio plaukus, o ne kirpti), kad išliktų būdingas kailio struktūriškumas.
- Maudymosi nereikia dažnai – pakaks kas 2–3 mėn., nebent šuo labai susitepa.
- Reguliariai valykite dantis, trumpinkite nagus ir tikrinkite ausis.
- Aktyvus pasivaikščiojimas būtinas kasdien; škotų terjeras džiaugiasi žaidimais, vaikščiojimu, kartais net šuns sportais (agility).
Mityba turi būti subalansuota ir atsižvelgianti į individualius šuns poreikius. Dažniausiai škotų terjerai gerai toleruoja aukštos kokybės sausus arba šlapius pašarus, tačiau gali būti jautresni nutukimui, tad reikia sekti kūno kondiciją. Kartais kai kuriems šios veislės atstovams pasitaiko alergijų arba jautrumo tam tikriems maisto produktams.
Sveikata ir paveldimumas
Škotų terjerai iš esmės laikomi sveika ir ilgaamže veisle – vidutinė gyvenimo trukmė siekia 12–15 metų. Tačiau, kaip ir daugelio šunų veislių atveju, yra žinomų paveldimų sveikatos problemų. Potencialūs veislės savininkai turėtų su jomis susipažinti ir pasirinkti šuniuką tik iš atsakingų, testuojančių tėvus veislynų.
Dažniausios sveikatos problemos:
- Škotų krampių liga (angl. Scottie cramp) – reta neuromuskulinė būklė, kuri pasireiškia judesių sutrikimais fiziškai suaktyvėjus.
- Von Willebrando liga – genetinis kraujo krešėjimo sutrikimas.
- Dermatitas, ypač dėl alergijų arba netinkamos kailio priežiūros.
- Šlapimo pūslės vėžys – statistiškai nuo jo kenčia kiek daugiau škotų terjerų nei kitų veislių šunų.
- Patelės gali turėti polinkį į hormonines problemas.
Svarbu reguliariai lankytis pas veterinarą, atlikti būtinus skiepus, dantų ir vidaus organų patikrą. Ankstyva diagnostika, sveika mityba bei tinkama fizinė veikla padeda išsaugoti šuns sveikatą ilgam.
Tinka kam?
Škotų terjeras yra puikus pasirinkimas įvairių pageidavimų šeimininkams, tačiau svarbu įvertinti tam tikrus jo bruožus. Ši veislė ypač tinka:
- Žmonėms, ieškantiems nedidelio, bet tvirto šuns, draugiško šeimai.
- Miesto gyventojams, nes škotų terjeras gerai jaučiasi net ir bute.
- Tiems, kurie nori protingo, nepriklausomo, bet ištikimo draugo.
- Asmenims, norintiems užsiimti šunų sportu ar parodomis.
Škotų terjerai pasižymi ištverme, kantrumu ir yra labai prieraišūs šeimai. Jie gali būti geri šunys vaikams, jei vaikai gerbia šuns ribas ir patys yra išmokyti tinkamai su juo elgtis. Labiau tinka šeimoms su vyresniais vaikais nei kūdikiais. Dėl stipraus grobio instinkto gali sunkiau susidraugauti su smulkiais naminiais gyvūnais (triušiais, žiurkėnais, jūrų kiaulytėmis ar paukščiais).
Veislė nelinki būti perdėtai prieraiši ar nuolat prašyti dėmesio – dėl to jų charakteris patiks ir savarankiškesniems, patyrusiems šunų augintojams. Pradedantiesiems škotų terjeras rekomenduojamas tuomet, jei jie pasiruošę dirbti su užsispyrusiu augintiniu ir investuoti į ankstyvąją socializaciją bei dresūrą.
Įdomūs faktai
- Škotų terjeras tapo garsių asmenybių augintiniu – pavyzdžiui, JAV prezidentai Franklinas D. Ruzveltas ir Džordžas W. Bushas laikė būtent šios veislės šunis.
- Ichonografiškai škotų terjeras dažnai vaizduojamas kartu su Vakarų Škotijos baltuoju terjeru (West Highland White Terrier), ypač žaidžiant stalo žaidimą „Monopolis“ – ten škotų terjeras yra viena iš žaidimo figūrėlių.
- Veislės atstovai dažnai tampa reklamų, logotipų ir net mados industrijos personažais – dėl savo išskirtinės išvaizdos.
- Skotų terjerai škotiškai vadinami „diehard” (užsispyrusiais) dėl jų ištvermės ir atkaklumo.
Apibendrinimas
Škotų terjeras – ryškaus charakterio, savo išvaizda ir laikysena išsiskirianti šunų veislė. Priklausydamas seniausių terjerų grupei, jis išliko savitas ne tik išorėje, bet ir viduje. Ši veislė tinka aktyviems, atsakingiems šeimininkams, kurie pasirengę įdėti laiko į dresūrą ir socializaciją, o už tai gaus ištikimą, sumanų ir tvirtą šeimos narį. Tinkamai prižiūrimas škotų terjeras džiugins ilga gyvenimo trukme ir gera sveikata, o jo unikalus „škotiškas“ žavesys kiekvieną dieną primins apie senąsias tradicijas ir ištvermę.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
