Gyvenime dažnai renkamės tai, kas atrodo saugu, patogu ir „teisinga“ čia ir dabar, tačiau tik vėliau paaiškėja, kad toks sprendimas ilgainiui tampa nematoma našta. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie sprendimai dažniausiai atrodo logiški ir priimtini, bet po truputį ardo mūsų santykius, sveikatą, finansus ir savivertę.
Kas tai per sprendimas: trumpalaikė ramybė vietoje ilgalaikės naudos
Vienas dažniausių kenksmingų sprendimų – rinktis trumpalaikę ramybę vietoje ilgalaikės naudos. Kitaip tariant, pasirenkame ne tai, kas iš tikrųjų reikalinga mūsų ateičiai, o tai, kas leidžia išvengti diskomforto šią akimirką. Iš pradžių tai atrodo nekaltas kompromisas, net brandi laikysena – juk nenorime konfliktų, streso ar rizikos. Tačiau ilguoju laikotarpiu tokie sprendimai virsta problema, kuri tyliai auga metų metus.
Šį modelį galima pastebėti daugelyje gyvenimo sričių: santykiuose, darbe, finansuose, net rūpinantis savo sveikata. Kiekvienoje srityje jis pasireiškia skirtingai, tačiau esmė ta pati – bijodami trumpalaikio nepatogumo, išsižadame ilgalaikės gerovės.
Sprendimas, kuris kenkia santykiams: tylėti vietoj atviro pokalbio
Santykiuose dažnai atrodo „teisinga“ nekelti bangų, nesivelti į konfliktus ir nutylėti tai, kas skaudina ar nepatinka. Ilgą laiką atidėliojame atvirus pokalbius, manydami, kad taip saugome santykius ir gerą atmosferą. Tačiau toks sprendimas retai kada padeda.
Kodėl tylėjimas atrodo teisingas
Pasirinkimas patylėti dažnai grindžiamas geromis intencijomis. Atrodo, kad:
- nenorime įskaudinti kito žmogaus,
- bijome konfliktiško pokalbio,
- netikime, kad mus išgirs ar supras,
- turime patirties, kai kalbėjimas tik pablogino situaciją,
- esame įpratę aukoti savo poreikius „dėl santykių ramybės“.
Tylėjimas trumpuoju laikotarpiu iš tiesų leidžia išvengti nemalonaus pokalbio, nesusipratimų ar aštresnių emocijų. Todėl jis ir atrodo teisingas: „kam gilintis, jei galima tiesiog pamiršti?“
Kaip šis sprendimas kenkia ilgainiui
Ilgainiui nutylėtos smulkmenos virsta nemenkomis nuoskaudomis. Pradeda kauptis neišsakyti lūkesčiai, pasipiktinimas, nusivylimas. Atsiranda emocinė distancija, kurią sunku įveikti net ir tada, kai jau būnome pasirengę kalbėtis. Galiausiai:
- prarandamas artumo jausmas,
- didėja įtarumas ir nepasitikėjimas,
- konfliktai prasiveržia netikėtai ir gerokai aštresne forma,
- santykiai tampa paviršutiniški arba formalūs,
- viena arba abi pusės jaučiasi vienišos net būdamos kartu.
Taigi sprendimas „dėl ramybės geriau patylėsiu“ ilgainiui kenkia santykių kokybei labiau nei bet kuris nemalonus, bet nuoširdus pokalbis.
Darbo ir karjeros srityje: rinktis saugumą vietoje augimo
Kitas dažnas sprendimas – pasilikti darbe ar veikloje, kuri seniai nebedžiugina, nes atrodo per daug rizikinga kažką keisti. Atrodo teisinga vertinti stabilias pajamas, pažįstamą aplinką, aiškias užduotis. Jaučiamės atsakingi už šeimą, būsto paskolą, savo statusą, todėl nusprendžiame „neverta rizikuoti“.
Kas slypi po „saugaus“ sprendimo
Tokį pasirinkimą dažnai lemia:
- baimė prarasti pajamas ar socialines garantijas,
- abejonės savo gebėjimais,
- įsitikinimas, kad „kitur bus dar blogiau“,
- aplinkinių spaudimas ar lūkesčiai,
- komforto zona – gerai pažįstama rutina, nors ir neįkvepianti.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo atsakinga ir brandu. Juk visuomenėje neretai vertinami žmonės, kurie „laikosi savo darbo“, nesiblaško ir neužsiima „vaikiškais eksperimentais“. Tačiau toks sprendimas ilgainiui gali apsunkinti ne tik emocinę būseną, bet ir profesinį potencialą.
Ilgalaikės pasekmės karjerai ir savivertei
Ilgą laiką būnant netinkamoje vietoje, natūraliai mažėja motyvacija, kyla chroniškas nuovargis, dingsta pasitenkinimo jausmas. Tai dažnai veda į:
- vidinį cinizmą ir apatiją darbui,
- nepasitikėjimą savo gebėjimais, nes nejaučiame sėkmės ar prasmės,
- prastesnius darbo rezultatus, kurie dar labiau mažina pasitikėjimą,
- prarastas galimybes – nepasinaudojame progomis, kurios būtų pasirodžiusios, jei būtume žengę drąsesnį žingsnį,
- lėtesnį profesinį augimą ir siauresnes perspektyvas ateityje.
Sprendimas „nesikeisti, nes taip saugiau“ ilgainiui gali tapti spąstais, iš kurių išlipti vis sunkiau, nes laikas, patirtis ir įpročiai tarsi pritvirtina mus prie vietos, kurioje vis mažiau jaučiamės savimi.
Sveikatos srityje: kentėti ir „taupyti laiką“ vietoje rūpinimosi savimi
Dar vienas sprendimas, kuris dažnai atrodo teisingas, yra ligų, skausmų ar emocinių sunkumų ignoravimas. Atrodo, kad neverta gaišti laiko gydytojams, tyrimams ar psichologo konsultacijoms – juk „dar laikau“, „dar galima pakentėti“.
Kodėl atidėliojame rūpestį sveikata
Sprendimas nekreipti dėmesio į pirmuosius simptomus arba nuolatinį nuovargį neretai paremtas:
- įsitikinimu, kad „praeis savaime“,
- baime išgirsti nemalonią diagnozę,
- laiko trūkumu ir nuolatine skuba,
- įpročiu savo poreikius statyti į paskutinę vietą,
- stereotipais, kad pagalbos prašymas – silpnumas.
Iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas atrodo praktiškas: mažiau gaištame laiką, išvengiame streso, nereikia keisti įprasto gyvenimo ritmo. Deja, ilgainiui kaina dažniausiai būna gerokai didesnė.
Kaip „taupymas“ atsisuka prieš mus
Atidėliosime, kol skausmas sustiprės, kol nuovargis taps nuolatiniu, o emociniai sunkumai peraugs į nerimą ar depresiją. Pasekmės gali būti tokios:
- ligos nustatomos vėlyvose stadijose, kai gydymas sudėtingesnis ir ilgesnis,
- prarandamas darbingumas, krenta energija ir gyvenimo kokybė,
- pradeda kentėti santykiai, nes tampame irzlesni, uždaresni,
- tenka skirti daugiau lėšų gydymui, nei būtų reikėję profilaktikai,
- ilgainiui prarandamas pasitikėjimas savo kūnu ir jėgomis.
Sprendimas „pakentėti“ iš tiesų nėra neutralus – tai pasirinkimas rizikuoti savo ateities sveikata ir galimybe gyventi visavertį gyvenimą.
Finansų srityje: gyventi „čia ir dabar“ vietoje ilgalaikio saugumo
Finansai – dar viena sritis, kurioje dažnai renkamės tai, kas malonu šiandien, pamiršdami rytojų. Impulsyvios išlaidos, nepamatuoti kreditai, neplanuotos investicijos ar visiškas nesidomėjimas finansais atrodo pateisinami: „gyvename tik kartą“, „pinigai tam ir yra, kad juos leistume“. Iš dalies tai tiesa – pinigai tikrai skirti gyvenimo kokybei, tačiau ne trumpam įspūdžiui, o tvariam saugumui.
Trumpalaikio malonumo spąstai
Gyvenimas be jokio plano ir santaupų dažnai pateisinamas argumentais:
- „nežinome, kiek gyvensime, reikia džiaugtis dabar“,
- „vieną kartą gyvenu, nusipelniau šios prabangos“,
- „visi taip gyvena – paskolos, lizingai, kredito kortelės“,
- „vis tiek neuždirbu tiek, kad galėčiau taupyti“.
Šie argumentai leidžia išvengti diskomforto, kurį sukelia atsisakymas dalies pirkinių ar įpročių. Atrodo, kad ribojimai tik atima gyvenimo džiaugsmą. Tačiau ilgainiui toks sprendimas veda į nuolatinį stresą, priklausomybę nuo atlyginimo dienos ir ribotas pasirinkimo galimybes.
Ilgalaikės finansinės pasekmės
Gyvenant be plano, be rezervų ir be aiškių prioritetų, ilgainiui susiduriama su:
- nuolatiniu nerimu dėl pinigų,
- priklausomybe nuo skolų ir kreditų,
- neišvengiama būtinybe dirbti nemėgstamą darbą vien dėl pajamų,
- ribotomis galimybėmis keisti gyvenimo kryptį, mokytis ar keliauti,
- baime dėl ateities – pensijos, sveikatos, šeimos saugumo.
Sprendimas „nemąstyti apie finansus ir gyventi šia diena“ atrodo išlaisvinantis tik pradžioje. Vėliau jis tampa nematoma grandine, ribojančia laisvę ir pasirinkimus.
Kas vienija šiuos sprendimus: vengimas susidurti su diskomfortu
Nors kalbėjome apie skirtingas gyvenimo sritis, visus šiuos sprendimus jungia ta pati šaknis – vengimas susidurti su trumpalaikiu diskomfortu. Mes:
- vengiame nemalonių pokalbių santykiuose,
- bijome rizikos ir neapibrėžtumo karjeroje,
- atidedame nerimą keliančius vizitus pas gydytojus,
- stengiamės išvengti finansinių apribojimų ir disciplinos.
Trumpuoju laikotarpiu šis vengimas iš tiesų suteikia palengvėjimą. Tačiau kartu jis neleidžia mums kurti gyvenimo, kuriame būtume labiau savimi, jaustumėmės saugūs ir viduje, ir išorėje.
Kaip atpažinti, kad „teisingas“ sprendimas iš tiesų kenkia
Ne kiekvienas kompromisas ar ramybės pasirinkimas yra blogas. Tačiau verta suklusti, jei pastebite šiuos ženklus:
- Jaučiate augantį vidinį nepasitenkinimą, nors išoriškai „viskas gerai“.
- Pastoviai atidedate tuos pačius sprendimus ar pokalbius.
- Dažnai sau kartojate „dar truputį pakentėsiu“, „dar ne laikas“.
- Dažniau galvojate, ko nenorite prarasti, o ne ką norite sukurti.
- Sprendimą pateisinate baime: „o kas, jei nepavyks?“, „o kas, jei bus blogiau?“.
Jei bent keli iš šių punktų jums artimi, tikėtina, kad sprendimas, kuris atrodo teisingas ir saugus, iš tiesų lėtai kenkia – jūsų santykiams, savivertei, sveikatai ar ateities galimybėms.
Kaip pradėti rinktis kitaip
Pakeisti giliai įsišaknijusį įprotį rinktis trumpalaikę ramybę nėra lengva, bet tai įmanoma. Pirmas žingsnis – sąmoningumas. Svarbu pripažinti, kad kai kuriuos sprendimus priėmėme iš baimės, o ne iš tikro rūpesčio savimi ar kitais.
Praktiniai klausimai sau
Prieš priimdami sprendimą, kuris atrodo „ramus ir teisingas“, galite paklausti savęs:
- Kaip šis sprendimas paveiks mane po metų, penkerių ar dešimties?
- Ar renkuosi tai, ko iš tikrųjų noriu, ar tiesiog bandau išvengti nepatogumo?
- Ką prarasiu, jei liksiu ten, kur esu, ir nieko nekeisiu?
- Jei nebijotų nesėkmės, ką pasirinkčiau?
- Ar šis sprendimas artina mane prie gyvenimo, kurio noriu, ar tik užlopina šiandienos nerimą?
Šie klausimai ne visada duos aiškų atsakymą iš karto, tačiau padės pamatyti platesnį vaizdą ir išlipti iš automatinio sprendimų priėmimo režimo.
Ilgainiui svarbiausias pokytis – išdrįsti trumpam susidurti su diskomfortu: atviru pokalbiu, nauju profesiniu žingsniu, gydytojo kabinetu ar finansinės drausmės pradžia. Būtent šis, iš pirmo žvilgsnio nemalonus pasirinkimas, dažnai tampa tikruoju rūpesčiu savimi ir savo ateitimi. Sprendimas, kuris šiandien atrodo ramus ir nekaltas, gali tyliai kenkti metų metus, todėl verta kartkartėmis sustoti ir paklausti savęs: ar tai, ką renkuosi dabar, kuria gyvenimą, kuriame norėsiu gyventi rytoj?
Kurdamas(-a) suaugusiems skirtą turinį laikosi brandžios ir pagarbios komunikacijos: santykiai, intymumo komunikacija, ribos, savijauta, sauga ir edukaciniai paaiškinimai. Vengia šoko vertės ir dirbtinio provokavimo, o prioritetą teikia aiškiam kontekstui, diskretiškumui ir atsakingam tonui. Tekstuose atskiria edukaciją nuo nuomonės, neskatina rizikingo elgesio, primena apie privatumą ir saugą internete. Tikslas – informuoti ir padėti suprasti temas be sensacionalizmo, išlaikant pasitikėjimą ir etišką turinį.
