Šiuolaikiniai išmanieji telefonai sukurti taip, kad palengvintų gyvenimą, tačiau kai kurie jų nustatymai tyliai „suvalgo“ daugiau jūsų laiko, nei pastebite. Vienas iš dažniausiai nuvertinamų – pranešimų ir ekrano pabudimo nustatymai, kurie verčia jus nuolat tikrinti telefoną, reaguoti į kiekvieną garselį ir mirktelėjimą. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip būtent šis nustatymas eikvoja jūsų laiką ir ką galite padaryti, kad jį susigrąžintumėte.
Kuris telefono nustatymas labiausiai „suvalgo“ laiką?
Daugelyje telefonų pagal nutylėjimą įjungtas nustatymas, kad kiekvienas naujas pranešimas pažadina ekraną ir parodo išsamų turinį užrakintame ekrane. Su tuo susiję keli papildomi parametrai: pranešimų peržiūros, „pop-up“ langai, vibro signalai, LED lemputės, „Always-on“ ekranai ir panašiai.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo patogu: nieko nepraleidžiate, viską matote iš karto. Tačiau praktiškai tai reiškia, kad kiekvienas pranešimas tampa mažu trukdžiu, kuris atitraukia jus nuo dabartinės veiklos – darbo, pokalbio, mokymosi ar net poilsio.
Kaip šis nustatymas eikvoja jūsų laiką kasdienybėje?
1. Nuolatiniai mikropertrūkiai ir dėmesio skaidymas
Kiekvienas ekrano užsidegimas ir pranešimo garsas priverčia smegenis persijungti: nuo to, ką darėte, prie „kas ten atėjo?“. Net jei tik akimirksniu žvilgtelite, tai yra dėmesio perjungimo kaina. Grįžti į ankstesnę susikaupimo būseną užtrunka ilgiau, nei atrodo.
Tyrimai rodo, kad po trukdžio žmogui gali prireikti nuo kelių iki keliolikos minučių, kol visiškai atgauna koncentraciją. Jei per dieną ekranas pabunda kelias dešimtis kartų, realiai prarandate valandas, net jei atrodo, kad „tik greitai pasižiūriu“.
2. „Gal dar kažkas atėjo?“ sindromas
Užrakinto ekrano pranešimai skatina nuolatinį poreikį tikrinti telefoną „dėl visa ko“. Net ir tada, kai šiuo metu niekas nepraneša, įprotis susiformuoja automatiškai: ranka pati siekia telefono, vos tik pamatote mirksintį ekraną ar išgirstate vibraciją.
Taip atsiranda vadinamas reaktyvus naudojimas – jūs nebe patys nusprendžiate, kada naudoti telefoną, o reaguojate į tai, ką „siūlo“ ekranas. Nustatymas, leidžiantis viskam pasirodyti užrakintame ekrane, šį reiškinį stiprina labiausiai.
3. Laiko „nutekėjimas“ į nereikšmingus pranešimus
Didelė dalis pranešimų nėra skubūs ar būtini: nuolaidų pasiūlymai, socialinių tinklų patinka, naujienlaiškiai, žaidimų priminimai. Tačiau ekranui užsidegus, sunku atsispirti pagundai „tik trumpam“ atidaryti programėlę.
Iš „tik trumpam“ dažnai gimsta 5–15 minučių naršymas, kuris neturi jokios realios vertės. Jei tai pasikartoja kelis kartus per dieną, per savaitę susidaro valandos, o per mėnesį – ištisos dienos.
Psichologinis poveikis: ne tik laikas, bet ir energija
Nuolatinio budrumo būsena
Kai telefonas bet kada gali švystelėti nauju pranešimu, smegenys išmoksta būti nuolat „budrios“. Nuo to kenčia gebėjimas giliai įsijausti į užduotis, skaityti ilgesnius tekstus ar ramiai ilsėtis be įtampos, kad „kažką praleisiu“.
Šis nuolatinis lengvas stresas alina ne mažiau nei akivaizdūs darbai. Dienos pabaigoje jaučiatės pavargę, nors tarsi „nieko ypatingo nenuveikėte“ – dalį energijos suvalgė mikrotrukdžiai ir nuolatinis dėmesio persijunginėjimas.
Dėmesio priklausomybė nuo telefono
Kuo dažniau ekranas užsidega ir atlygina jus „įdomia naujiena“, tuo labiau smegenys pripranta prie nuolatinės stimuliacijos. Ilgesnės ramybės akimirkos pradeda atrodyti nuobodžios, atsiranda noras „kažką pasitikrinti“, „greitai prasukti socialinius tinklus“.
Taip formuojasi priklausomas dėmesio elgesys: telefonas tampa numatytu būdu užpildyti kiekvieną mažą pauzę – laukimą eilėje, kelionę viešuoju transportu, net keliolika laisvų sekundžių tarp užduočių.
Kaip patikrinti ir suprasti savo laiko „nutekėjimą“
Laiko stebėjimo įrankiai telefone
Dauguma šiuolaikinių telefonų turi įrankius, parodančius, kiek laiko praleidžiate prie ekrano ir kiek kartų per dieną jį atrakinate. Šie duomenys dažnai atidaro akis: matote ne tik bendrą valandų skaičių, bet ir tai, kokios programėlės dažniausiai jus išblaško.
Skirkite kelias minutes ir:
- Patikrinkite, kiek kartų per dieną atrakinate telefoną.
- Pažiūrėkite, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose, žinutėse ir naujienų programėlėse.
- Atkreipkite dėmesį, kada daugiausia atsakinėjate į pranešimus – darbo valandomis ar laisvalaikiu.
Dažnai paaiškėja, kad didelė dalis šio laiko – spontaniški, nereikalingi įsijungimai, išprovokuoti būtent ekrano užsidegimo ir pranešimų užrakintame ekrane.
Sąmoningas vienos dienos eksperimentas
Pabandykite vieną dieną sąmoningai stebėti, kodėl įsijungiate telefoną. Užduokite sau klausimą kiekvieną kartą, kai jį pasiimate: „Ar aš pats nusprendžiau jį paimti, ar tiesiog reagavau į garsą, vibraciją ar mirktelėjimą?“
Dažniausiai paaiškėja, kad didelę dalį kartų mus išprovokuoja būtent automatiniai pranešimai ir pabudęs ekranas, o ne realus poreikis kažką patikrinti.
Ką pakeisti telefono nustatymuose, kad susigrąžintumėte laiką
Pagrindinis žingsnis – pranešimų elgesio pakeitimas
Esminė mintis: telefonas turi tarnauti jums, o ne atvirkščiai. Tai reiškia, kad užrakinto ekrano pranešimai neturėtų valdyti jūsų dėmesio. Vietoj to jūs turite nuspręsti, kada juos peržiūrėsite.
Praktiškai tai galima įgyvendinti taip:
- Išjunkite išsamią pranešimų peržiūrą užrakintame ekrane.
- Palikite tik pagrindinius – skambučių ir kelių tikrai svarbių programėlių – įspėjimus.
- Socialiniams tinklams, žaidimams, reklamoms ir naujienoms išjunkite užrakinto ekrano pranešimus visiškai.
- Nustatykite, kad telefonas nerodytų „pop-up“ langų – pranešimus matysite tik atidarę programą.
„Tylios“ ir „fokuso“ režimo panaudojimas
Daugelyje telefonų yra „Netrukdyti“, „Fokuso“ arba panašūs režimai. Juos galima pritaikyti taip, kad darbo metu praeitų tik svarbūs pranešimai (pvz., skambučiai iš šeimos ar kolegų), o visa kita būtų nutylėta iki jūsų pasirinkto laiko.
Taip jūs patys nusprendžiate, kada atsiversti į pranešimų „srautą“ – pavyzdžiui, kelis kartus per dieną: ryte, per pietus ir vakare. Vietoje nuolatinio dėmesio draskymo atsiranda aiškūs laiko blokai, kuriuose galite ramiai susikoncentruoti.
„Always-on“ ir panašių funkcijų pervertinimas
„Always-on“ ekranai, nuolat rodantys laiką, piktogramas ir dalį pranešimų, atrodo patogūs, tačiau jie nuolat primena apie tai, kas vyksta telefone. Net jei garsai išjungti, vizualinės užuominos skatina žvilgtelėti dar kartą.
Pabandykite bent savaitei išjungti šią funkciją arba apriboti rodomą informaciją. Daugeliui žmonių tai tampa netikėtai efektyviu būdu sumažinti nevalingą telefono tikrinimą.
Kas nutinka, kai pakeičiate šį nustatymą?
Pradinis diskomfortas – normali reakcija
Pirmomis dienomis gali atrodyti, kad kažką praleidžiate, kad telefonas tarsi „tyli per daug“. Tai natūrali reakcija, nes smegenys įpratusios prie dažnų stimulų. Tačiau po kelių dienų dauguma žmonių pastebi, kad:
- lengviau susikaupti ilgesniam laikui;
- mažiau norisi „šiaip sau“ tikrinti telefoną;
- dienos pabaigoje jaučiasi labiau pailsėję, net jei darbo buvo tiek pat;
- atsiranda daugiau laiko veikloms be ekrano – knygoms, pokalbiams, judėjimui.
Didesnė kontrolė ir sąmoningumas
Pakeitus pranešimų ir ekrano pabudimo nustatymus, pradeda keistis ir pats santykis su telefonu. Jūs nebe reaguojate į kiekvieną impulsą, o sąmoningiau nusprendžiate, kada laikas patikrinti žinutes ar el. paštą.
Laikui bėgant atsiranda aiškesnė vidinė riba tarp „aš dirbu“ ir „aš naršau“, tarp „man reikia šios informacijos“ ir „aš tiesiog skrolinu iš įpročio“. Tą ribą sukuria ne valios pastangos, o išmintingai sukonfigūruoti nustatymai.
Kaip ilgalaikiai išlikti prie naujų nustatymų?
Aiškus tikslas ir trumpa taisyklių sistema
Kad nauji nustatymai netaptų trumpalaikiu eksperimentu, verta sau aiškiai įvardinti tikslą: pavyzdžiui, „noriu per dieną neviršyti 2 valandų prie telefono ekrano“ arba „noriu bent vieną vakarą per dieną praleisti be nuolatinių pranešimų“.
Prie tikslo pridėkite kelias paprastas taisykles:
- telefoną tikrinu tik tam tikromis valandomis (pvz., kas 2–3 valandas darbo metu);
- neišnešu telefono į miegamąjį arba bent jau išjungiu visus pranešimus naktį;
- socialinių tinklų neatsidarau „tarp kitko“ – tik numatytu metu.
Reguliarus peržiūrėjimas ir koregavimas
Kas kelias savaites verta peržiūrėti telefono naudojimo statistiką ir, jei reikia, dar kartą pakoreguoti pranešimų nustatymus. Galbūt atsirado naujų programėlių, kurios pradėjo trukdyti, arba pastebėjote, kad kai kuriems pranešimams vis dar leidžiate per daug dėmesio.
Svarbiausia – suprasti, kad tai nėra vienkartinis sprendimas. Tai nuolatinis procesas: jūs sąmoningai formuojate aplinką, kuri padeda susikaupti ir gyventi taip, kaip norite, o ne taip, kaip diktuoja ekranas.
Telefono nustatymas, leidžiantis kiekvienam pranešimui pažadinti ekraną ir rodyti turinį užrakintame ekrane, tyliai atima daugiau jūsų laiko ir dėmesio, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Kiekvienas mirktelėjimas ir garsas virsta mikropertraukomis, kurios sudėjus tampa valandomis per savaitę. Sąmoningai pakeitę pranešimų elgesį, apriboję užrakinto ekrano informacijos kiekį ir pasinaudoję „fokuso“ režimais, galite susigrąžinti kontrolę tiek į savo laiką, tiek į dėmesį. Telefono funkcionalumo neprarandate – tiesiog nustojate leisti jam be leidimo diktuoti jūsų dienos ritmą.
Universalaus formato autorius(-ė) įvairioms temoms, kai reikia aiškaus, neperkrauto ir lengvai skaitomo turinio. Rašymo principai: trumpa įžanga, konkretūs punktai, praktiniai pavyzdžiai, tvarkingas apibendrinimas ir aiški nauda skaitytojui. Jei tema reikalauja faktų ar rekomendacijų (pvz., paslaugos, kasdieniai sprendimai, vartotojų klausimai), remiasi patikimesniais šaltiniais, vengia perdėtų teiginių ir pateikia neutralų kontekstą. Turinys pritaikytas Google Discover: aktualus kampas, aiški struktūra, jokio clickbait’o, daugiau „ką daryti“ ir mažiau miglotų pažadų.
