Kasdien bendradarbiaudami su žmonėmis, tiek darbe, tiek namuose, dažnai susiduriame su nesusipratimais, kurie kyla ne dėl blogos valios, o dėl skirtingų lūkesčių ir neaiškiai perduotos informacijos. Vienas paprastas, bet galingas įprotis gali padėti jų išvengti – sąmoningas pasitikslinimas ir lūkesčių suderinimas prieš veikiant.
Koks tai įprotis?
Esminis įprotis, padedantis išvengti daugybės nesusipratimų, – sąmoningai ir aiškiai pasitikslinti, ką kitas žmogus turi omenyje, ir patvirtinti bendrą supratimą prieš priimant sprendimus ar imantis veiksmų. Tai skamba paprastai, tačiau praktikoje dauguma žmonių skuba daryti prielaidas ir veikti, neįsitikinę, kad visi dalyviai informaciją supranta vienodai.
Šis įprotis susideda iš kelių veiksmų: užduoti papildomus klausimus, perfrazuoti tai, ką išgirdome, patikslinti detales ir kartu susitarti dėl konkretaus rezultato ar žingsnių. Trumpai tariant – nebijoti paklausti, ar teisingai supratome, ir atvirai išsakyti, kaip patys suprantame situaciją.
Kodėl neklausiame – ir susiduriame su problemomis
Nors pasitikslinimas atrodo savaime suprantamas, daugeliui žmonių jis kelia vidinį pasipriešinimą. Dažnai bijome atrodyti nekompetentingi, kvaili ar lėti, todėl apsimetame supratę daugiau, nei iš tikrųjų supratome. Rezultatas – klaidingi sprendimai, sugaištas laikas ir įtampa santykiuose.
Dažniausios prielaidos, kurios mus įkalina
Prieš išmokstant sąmoningai pasitikslinti, verta suprasti, kokios mintys dažniausiai trukdo tai daryti:
- „Viskas aišku, nereikia klausti“ – nors viduje jaučiame, kad ne visos detalės aiškios, apsiribojame apytikriu supratimu, tikėdamiesi, kad „kažkaip susidėlios“.
- „Nenoriu gaišinti kitų laiko“ – atrodo, kad papildomi klausimai tik trukdo, nors realybėje būtent jų trūkumas dažnai lemia žymiai didesnį laiko švaistymą ateityje.
- „Turėjau suprasti iš pirmo karto“ – įsitikinimas, kad geras darbuotojas, partneris ar kolega viską sugaudo iškart, todėl gėda klausti antrą kartą.
- „Jei paklausiu, jie pagalvos, kad neišmanau“ – baimė dėl įvaizdžio, kuri verčia tylėti, nors iš tikrųjų aiškūs klausimai dažnai sukuria profesionalumo įspūdį.
- „Juk sakė aiškiai“ – nuostata, kad jei informacija jau buvo išsakyta, problema yra manyje, todėl verčiau apsimesti supratus, nei pripažinti, kad kažkas vis dar neaišku.
Šios prielaidos lemia vieną – mes nutylime savo abejonę, ir vietoje trumpo pasitikslinimo pasirenkame riziką vėliau taisyti klaidas, aiškintis konfliktus ar teisintis dėl nesusipratimų.
Kaip veikia pasitikslinimo įprotis
Įprotis pasitikslinti nėra tik vienas klausimas „Ar aišku?“. Dažnai žmonės, net ir nesupratę, mechaniškai atsako „taip“, nenorėdami ilginti pokalbio. Efektyvus pasitikslinimas yra aktyvus procesas, kuriame abi pusės dalijasi atsakomybe už aiškumą.
Perfrazuoti – paprasta ir labai veiksminga
Vienas stipriausių įrankių – perfrazuoti tai, ką išgirdome, savais žodžiais. Pavyzdžiui:
„Jei teisingai suprantu, tu nori, kad iki ketvirtadienio paruoščiau ataskaitą, kurioje būtų trijų pastarų metų pardavimų duomenys pagal regionus, taip?“
Toks sakinys leidžia:
- parodyti, kaip tiksliai supratome užduotį,
- suteikti kitam žmogui progą patikslinti ar pakoreguoti detales,
- iškart pastebėti, jei kažką interpretavome kitaip, nei buvo ketinta.
Klausimai, kurie padeda aiškiau susikalbėti
Pasitikslinimo įprotis remiasi konkrečiais klausimais. Vietoje bendro „Ar viskas aišku?“ verta naudoti tikslingesnius klausimus, pavyzdžiui:
- „Koks tikslus rezultatas turėtų būti?“
- „Iki kada tau tai svarbiausia gauti?“
- „Kas yra prioritetas, jei nespėsiu padaryti visko?“
- „Kokie du ar trys svarbiausi dalykai, kurių jokiu būdu negaliu praleisti?“
- „Gal gali pateikti pavyzdį, kaip tai turėtų atrodyti?“
Tokie klausimai išskaido miglotą užduotį ar lūkestį į konkrečius, apčiuopiamus elementus, sumažindami erdvę skirtingoms interpretacijoms.
Kur šis įprotis labiausiai praverčia
Pasitikslinimo ir lūkesčių suderinimo įprotis yra universalus – jis veikia tiek profesinėje, tiek asmeninėje erdvėje. Nesusipratimai dažniausiai kyla ten, kur yra spaudimas laikui, emocijos ir skirtingi interesai.
Darbas ir komandiniai projektai
Darbo aplinkoje daug kas remiasi rašytine ir žodine komunikacija. Kuo sudėtingesni projektai, tuo labiau reikalingas aiškumas. Keli pavyzdžiai, kur pasitikslinimas ypač svarbus:
- Užduočių paskirstymas – prieš pradedant darbus, komanda suderina, kas už ką atsakingas, kokie terminai ir kokie kriterijai parodys, kad darbas atliktas kokybiškai.
- Susitikimų pabaiga – paskutinės kelios minutės skirtos aiškiai įvardyti, kokie sprendimai priimti ir kokie konkretūs žingsniai bus atlikti po susitikimo.
- Bendradarbiavimas tarp skyrių – kai dalyvauja skirtingos komandos, kurios turi savo žargoną ir darbo įpročius, pasitikslinimas padeda išvengti „vertimo klaidų“ tarp skirtingų disciplinų.
Asmeniniai santykiai
Šeimoje ir artimuose santykiuose dažnai manome, kad „vienas kitą jau pažįstame“, todėl pradedame spėlioti, ką kitas žmogus turėjo galvoje, o ne klausti. Taip atsiranda nuoskaudos ir abipusis nusivylimas. Pasitikslinimo įprotis padeda:
- aiškiai suderinti lūkesčius dėl buities, finansų, laisvalaikio planų,
- išvengti interpretacijų, kai sakiniai nuskamba dviprasmiškai ar emociškai,
- greičiau išspręsti konfliktus, nes abi pusės gali patikslinti, ką iš tikrųjų norėjo pasakyti.
Net paprastas klausimas „Kaip tu norėjai, kad tai suprasčiau?“ gali išgelbėti nuo ginčo, kuris kitu atveju įsipliekstų dėl netiksliai perskaitytų intencijų.
Praktiniai žingsniai, kaip išsiugdyti šį įprotį
Pasitikslinimo įprotis – tai raumuo, kurį galima sustiprinti. Jam reikalinga ne tik žinojimas, bet ir sąmoningas taikymas kasdienėje komunikacijoje.
1. Sustok akimirkai prieš reaguodamas
Didžioji dalis nesusipratimų kyla iš skubėjimo. Prieš sutikdamas su užduotimi, prieš atsakydamas į laišką ar prieš sureaguodamas į kitų žodžius, skirk kelias sekundes patikrinti: „Ar tikrai viską suprantu? Ko tiksliai iš manęs tikimasi?“
2. Įsivesk taisyklę „perfrazuoti prieš veikdamas“
Padaryk sau vidinę taisyklę: prieš imdamasis reikšmingesnio veiksmo, trumpai savo žodžiais pakartok, ką turi padaryti ir koks galutinis tikslas. Tai gali būti pasakyta garsiai kitam žmogui arba užsirašyta sau.
3. Naudok „trijų klausimų“ taisyklę
Kai gauni svarbią užduotį ar prašymą, užduok bent tris konkrečius klausimus. Pavyzdžiui:
- „Koks tikslas – kodėl tai svarbu dabar?“
- „Koks minimalus rezultatas būtų pakankamai geras?“
- „Kokios didžiausios rizikos, jei kažką suprasiu ne taip?“
Tai padeda išgryninti esmę ir suprasti, kas iš tiesų svarbiausia.
4. Skatink kitus tikslintis su tavimi
Aiškus bendravimas yra abipusis procesas. Pasakęs kitam žmogui informaciją ar užduotį, pridėk:
„Jei kas nors neaišku arba kažkas atrodo nelogiška – labai noriu, kad paklaustum. Man svarbu, kad abu suprastume vienodai.“
Taip sukuri aplinką, kurioje klausti yra priimta, o ne gėdinga.
Ką šis įprotis pakeičia kasdienybėje
Nuosekliai taikant pasitikslinimo ir lūkesčių suderinimo įprotį, pamažu keičiasi ne tik komunikacijos kokybė, bet ir santykiai su žmonėmis, produktyvumas, emocinė būsena.
Mažiau streso ir įtampos
Kai aiškiai žinai, ko iš tavęs tikimasi, nebereikia spėlioti ar nerimauti, ar elgiesi „teisingai“. Aiškumas sumažina vidinį nerimą ir leidžia susitelkti į veiksmą, o ne į baimę suklysti.
Daugiau pasitikėjimo tarp žmonių
Žmonės linkę pasitikėti tais, kurie komunikuoja atvirai ir aiškiai. Kai sąmoningai pasitikslini, parodai pagarbą kito žmogaus lūkesčiams ir sieki suprasti, o ne tik formaliai „atlikti“ užduotį. Tai ilgainiui stiprina partnerystės jausmą tiek darbe, tiek asmeniame gyvenime.
Mažiau „užslėptų“ konfliktų
Dalis konfliktų kyla ne dėl realių nuomonių skirtumų, o dėl skirtingų interpretacijų. Kai daugiau klausiame ir perfrazuojame, mažiau vietos lieka dviprasmybėms, nutylėtoms nuoskaudoms ir neaiškioms užuominoms. Konfliktai, jei ir kyla, tampa aiškesni, konkretesni ir lengviau išsprendžiami.
Išvada: mažas įprotis, dideli pokyčiai
Įprotis sąmoningai pasitikslinti ir suderinti lūkesčius yra paprastas, tačiau nepaprastai efektyvus būdas išvengti daugybės nesusipratimų. Jis paremtas ne intelektu, o drąsa pripažinti, kad ne visada viską suprantame iš pirmo karto, ir pagarba kitam žmogui, su kuriuo siekiame bendro tikslo. Kiekvieną kartą, kai sustojame, užduodame kelis papildomus klausimus ir perfrazuojame tai, ką išgirdome, mes ne tik apsaugome save nuo klaidų, bet ir kuriame brandesnę, atviresnę bendravimo kultūrą – tiek darbe, tiek namuose.
Universalaus formato autorius(-ė) įvairioms temoms, kai reikia aiškaus, neperkrauto ir lengvai skaitomo turinio. Rašymo principai: trumpa įžanga, konkretūs punktai, praktiniai pavyzdžiai, tvarkingas apibendrinimas ir aiški nauda skaitytojui. Jei tema reikalauja faktų ar rekomendacijų (pvz., paslaugos, kasdieniai sprendimai, vartotojų klausimai), remiasi patikimesniais šaltiniais, vengia perdėtų teiginių ir pateikia neutralų kontekstą. Turinys pritaikytas Google Discover: aktualus kampas, aiški struktūra, jokio clickbait’o, daugiau „ką daryti“ ir mažiau miglotų pažadų.
