Gyvename laikais, kai informacija mus pasiekia greičiau nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu su šia gausa auga ir nerimo lygis. Vis dažniau psichologai kalba apie tai, kad ne pati informacija, o mūsų vartojimo įpročiai daro didžiausią žalą emocinei savijautai. Šiame straipsnyje aptarsime, kuris informacijos vartojimo būdas labiausiai didina nerimą ir ką galime pakeisti kasdienybėje.
Koks informacijos vartojimo būdas labiausiai didina nerimą?
Vienas labiausiai nerimą skatinančių informacijos vartojimo būdų – nuolatinis, nekontroliuojamas, fragmentiškas naujienų ir socialinių tinklų tikrinimas. Tai vadinama nuolatiniu „scrollinimu“ arba informacijos srautų pertekliumi. Skirtingai nei sąmoningas naujienų skaitymas tam skirtu laiku, šis įprotis pasižymi trimis bruožais: dažnumu, chaotiškumu ir emociniu intensyvumu.
Kai nuolat atnaujiname naujienų portalų puslapius ar socialinių tinklų srautą, patenkame į užburtą ratą: kiekviena nauja antraštė, nuotrauka ar trumpas įrašas pažadina emocinę reakciją, tačiau nesuteikia nei gylio, nei aiškumo. Taip smegenys patiria nuolatinį pavojaus signalą, nors reali grėsmė mūsų kasdienybei dažnai minimali.
Informacinė dieta: kodėl jos mums trūksta?
Kaip kūnui reikia subalansuotos mitybos, taip protui reikalinga subalansuota informacinė dieta. Deja, dauguma žmonių jos visiškai nekontroliuoja: informacija pasiekia tada, kada nori algoritmai, o ne tada, kada naudingiausia žmogui. Būtent toks pasyvus informacijos vartojimas ir didina nerimo lygį.
Dažnai sakoma: „Tiesiog per daug naujienų.“ Tačiau problema nėra tik kiekis. Svarbu ir tai, kaip ta informacija pateikiama ir kokiu būdu ją priimame: skubėdami, išsiblaškę, be konteksto, be kritinio filtro. Tokia „greito maisto“ informacija panaši į nuolatinį užkandžiavimą: atrodo nekalta, bet ilgainiui sekina.
Nuolatinio tikrinimo spąstai
Vienas pagrindinių nerimą skatinančių įpročių – automatinis telefono tikrinimas kiekvieną kartą, kai jaučiame menkiausią nuobodulį, įtampą ar nepatogumą. Užuot sustoję ir pastebėję savo emocijas, mes atidarome naujienų programėlę ar socialinį tinklą. Taip susiformuoja refleksas: nemaloni emocija = paimk telefoną.
Trumpam palengvėja, nes smegenys gauna naują stimulą. Tačiau ilgainiui tai didina foninį nerimą: pasaulis ima atrodyti pavojingesnis, nes dažniausiai matome tai, kas sensacinga, šokiruojanti, kraštutinė. Tuo tarpu įprasta kasdienybė, tyla ir ramybė ima atrodyti nuobodžios ir net nerimą keliančios.
Kaip „greito maisto“ informacija veikia smegenis?
Naujienų ir socialinių tinklų algoritmai yra sukurti taip, kad išlaikytų mūsų dėmesį kuo ilgiau. Tam dažnai naudojamos stiprios emocijos: baimė, pyktis, pasipiktinimas, pavydas. Kuo labiau sujaudinami, tuo labiau įsitraukiame, dalinamės ir grįžtame.
Smegenys į tai reaguoja labai paprastai: dažnai kartojamos grėsmingos žinutės aktyvina streso sistemas. Net jei logiškai suprantame, kad problema vyksta kitame pasaulio krašte, emocinis centras tai priima kaip artimą pavojų. Štai kodėl po intensyvaus naujienų skaitymo jaučiamės įsitempę, sutrikę ar bejėgiai.
Nuolatinė budrumo būsena
Perteklinis informacijos srautas palaiko organizmą tarsi žemo lygio parengtyje. Ši būsena atrodo taip:
- Mintys nuolat sukasi apie blogas naujienas ar galimus scenarijus
- Pasidaro sunkiau atsipalaiduoti vakare, kankina sunkesnis užmigimas
- Didėja jautrumas triukšmui, pranešimams, net menkiausiems telefono signalams
- Atsiranda įprotis „tik dar kartą patikrinti“ pranešimus prieš miegą ar vos atsibudus
Tokioje būsenoje gyvenant savaites ar mėnesius, nerimas tampa lėtinis. Net jei tą akimirką nieko blogo nevyksta, kūnas jaučiasi tarsi „pasiruošęs pavojui“.
Doomscrolling: kai negali sustoti skaityti blogų naujienų
Pastaraisiais metais paplito terminas doomscrolling – tai nuolatinis, nekontroliuojamas blogų naujienų skaitymas, net ir suprantant, kad tai blogina savijautą. Tai ypač pastebima per krizes: ligas, karus, ekonominius sukrėtimus.
Kaip atrodo doomscrolling kasdienybėje?
Doomscrolling dažnai prasideda nekaltai – noru „būti informuotam“. Tačiau palaipsniui atsiranda tokie požymiai:
- Sunku atsitraukti nuo naujienų net tada, kai jaučiama įtampa ar nuovargis
- Naujienas tikriname kelis kartus per valandą, be aiškios priežasties
- Po skaitymo jaučiamas sunkumas, liūdesys, beviltiškumas ar pyktis
- Mintys apie blogas naujienas lydi ir darbe, ir laisvalaikiu
- Jaučiamas kaltės jausmas, jei „neseki, kas vyksta“
Šis informacijos vartojimo būdas ypač stipriai maitina nerimą, nes sukuria iliuziją, kad nuolat tikrinant naujienas gali geriau kontroliuoti situaciją. Tačiau realybė priešinga: informacijos gausa be veiksmo galimybės tik didina bejėgiškumo jausmą.
Socialiniai tinklai: palyginimai ir nepilnavertiškumas
Nerimą didina ne tik blogos naujienos, bet ir nuolatinis kitų gyvenimo stebėjimas socialiniuose tinkluose. Čia informacija taip pat vartojama fragmentiškai, be konteksto. Matome tik atrinktus, pagražintus kitų gyvenimo fragmentus, kuriuos lyginame su savo kasdienybe.
Nuolatinio palyginimo spąstai
Net jei suvokiame, kad socialiniai tinklai rodo tik dalį realybės, emocijos dažnai reaguoja kitaip. Gavus dešimt pozityvių žinučių, viena sėkmės istorija ar tobula nuotrauka gali sukelti mintis: „Aš atsilieku“, „kiti gyvena geriau“, „man nepasisekė“.
Taip kuriama vidinė įtampa ir nerimas, susijęs su savo gyvenimo vertinimu. Nuolatinis lyginimasis ir baimė „neatsilikti“ virsta vidine lenktynių būsena, kurią dar labiau kursto algoritmų parinktas turinys.
Kaip pradėti keisti informacijos vartojimo įpročius?
Gera žinia ta, kad būtent tai, kaip vartojame informaciją, yra ta sritis, kurią galime sąmoningai keisti. Nebūtina atsisakyti naujienų ar socialinių tinklų, tačiau verta pakeisti jų vartojimo būdą.
1. Nustatyk aiškius informacijos „langus“
Užuot tikrinę naujienas bet kada, skirkite joms konkretų laiką. Pavyzdžiui, vieną kartą ryte ir vieną – vakare, tam numatytomis 15–20 minučių. Taip atkuriamas kontrolės jausmas: jūs renkatės kada ir kiek informacijos priimti.
2. Ribok spontanišką „scrollinimą“
Pastebėkite situacijas, kada dažniausiai automatiškai paimate telefoną: laukdami eilėje, sėdėdami viešajame transporte, prieš miegą. Bent dalį šių akimirkų pabandykite palikti be ekrano: stebėkite aplinką, kvėpuokite, leiskite mintims laisvai tekėti. Taip treniruojate gebėjimą būti su savimi, o ne bėgti į informacijos srautą.
3. Sąmoningai rinkis šaltinius
Ne visi informacijos šaltiniai veikia vienodai. Yra didelis skirtumas tarp profesionalios žurnalistikos ir emocijomis paremtų įrašų be konteksto. Renkantis kelis patikimus šaltinius ir vengiant atsitiktinių, stipriai emocingų publikacijų, sumažėja ir nerimo lygis.
4. Atskirti informavimąsi nuo jautrumo praradimo
Dalis žmonių bijo mažinti naujienų srautą, nes bijo tapti abejingi. Tačiau mažinti informacijos kiekį nereiškia nusisukti nuo problemų. Priešingai – tai būdas saugoti savo emocinę sveikatą tam, kad galėtumėte tikslingai veikti: remti, padėti, balsuoti, dalyvauti bendruomenėje.
Praktiniai žingsniai nerimą mažinančiai informacijos rutinai
Norint keisti įpročius, svarbu ne tik suprasti problemą, bet ir turėti labai konkrečius veiksmus. Štai pavyzdinė schema, kaip peržiūrėti savo informacijos vartojimo būdą:
Penki žingsniai, padedantys sumažinti informacinį nerimą
- Pastebėk pradžią. Savaitę stebėk, kada ir kodėl atsiverti naujienas ar socialinius tinklus. Užsirašyk dažniausias situacijas.
- Sumažink dažnį. Išjunk nereikalingus pranešimus telefone, ypač naujienų ir socialinių tinklų programėlių.
- Apibrėžk ribas. Nustatyk aiškias taisykles: pavyzdžiui, „naujienų neskaitau po 20 valandos“ arba „telefono nenaudoju pusvalandį po atsikėlimo“.
- Keisk turinį. Bent dalį laiko, kurį praleisdavai „scrollindamas“, skirk ilgesniems, gilesniems tekstams, knygoms ar teminėms laidos analitikai.
- Stebėk savijautą. Po savaitės įvertink: ar lengviau užmigti? Ar rečiau galvoji apie blogas naujienas? Ar lengviau susikaupti?
Kai informacija tampa įrankiu, o ne grėsme
Informacija savaime nėra nei gera, nei bloga – viską lemia mūsų santykis su ja. Šiandien dažniausiai nerimą didina būtent toks vartojimo būdas, kai informaciją priimame nuolat, fragmentiškai, emocingai ir be ribų. Nuolatinis „scrollinimas“, doomscrolling ir automatinis telefono tikrinimas palaiko organizmą lėtinio budrumo būsenoje.
Sąmoningai pertvarkius informacijos rutiną, galima ne tik sumažinti nerimą, bet ir susigrąžinti gilesnį dėmesį, vidinę ramybę ir aiškesnį santykį su pasauliu. Raktas – ne visiškas atsisakymas, o ribos: aiškiai pasirinkti šaltiniai, apibrėžtas laikas ir gebėjimas kartais sąmoningai likti be ekrano. Tokiu būdu informacija vėl tampa įrankiu, padedančiu suprasti pasaulį, o ne nuolatiniu nerimo šaltiniu.
Rašo apie sveikatą ir gerą savijautą atsakingai (YMYL): aiškina temas suprantamai, tačiau vengia diagnozių ir „garantuotų“ sprendimų. Remiasi patikimais šaltiniais, pabrėžia individualius skirtumus, kontraindikacijas ir aiškiai nurodo, kada būtina kreiptis į gydytoją. Daug dėmesio skiria prevencijai, miegui, stresui, kasdieniams įpročiams ir realiems lūkesčiams. Turinys kuriamas pasitikėjimo principu – aiškus, atsargus, be sensacionalizmo, su praktiškais patarimais, tinkamais ir Google Discover auditorijai.
