Daugelis žmonių motyvaciją darbe sieja su atlyginimu, karjeros galimybėmis ar įmonės kultūra, tačiau dažnai lemtingas tampa kasdienis, iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ elgesys. Būtent jis pamažu išsekina energiją, sukelia vidinį pasipriešinimą ir ilgainiui paverčia darbą našta, o ne prasminga veikla.
Kas iš tikrųjų žlugdo motyvaciją darbe?
Motyvacija retai dingsta staiga. Dažniausiai tai ilgas procesas, kai tam tikri elgesio modeliai kartojasi mėnesius ar metus. Svarbiausia – atpažinti tuos modelius laiku ir juos keisti, kol neatsirado nuolatinio perdegimo jausmo ar cinizmo.
Yra vienas elgesys, kuris itin dažnai nepastebimai naikina motyvaciją – tiek jūsų pačių, tiek kolegų. Tai nuolatinis problemų akcentavimas ir pasyvus nepasitenkinimas, be realių veiksmų ir atsakomybės prisiėmimo.
Nuolatinis skundimasis ir „aukos“ pozicija
Skųstis – žmogiška. Tačiau kai tai tampa pagrindiniu darbo dienos fonu, motyvacija ima nykti. Nuolatinis skundimasis, ieškojimas kaltų, bet ne sprendimų, pamažu formuoja vadinamąją „aukos“ poziciją: „nieko negaliu pakeisti“, „čia visada taip buvo“, „čia ne mano atsakomybė“.
Kaip atrodo „aukos“ elgesys kasdienybėje?
Toks elgesys dažnai pasireiškia ne atviromis konflikto situacijomis, o tyliai, kasdien:
- Reguliarūs skundai kolegoms per kavos pertraukėles apie vadovus, klientus, sistemą ar „idiotiškas taisykles“.
- Frazių tipo „čia niekada niekas nesikeičia“, „kam stengtis, vis tiek neįvertins“ kartojimas.
- Abejingumas siūlomiems pokyčiams, iniciatyvoms ar galimybėms ką nors patobulinti.
- Atsakomybės permetimas kitiems: „tai ne aš taip nusprendžiau“, „čia vadovybė kalta“.
- Dažnas situacijų dramatizavimas ir savo bejėgiškumo pabrėžimas.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tik būdas „nuleisti garą“, tačiau psichologiškai toks elgesys nuolat siunčia signalą: „aš nekontroliuoju savo situacijos“, o tai naikina vidinę motyvaciją ir suvokimą, kad mano veiksmai turi prasmę.
Kodėl būtent šis elgesys ilgainiui kainuoja motyvaciją
Motyvacija remiasi trimis esminiais dalykais: prasme, įtakos jausmu ir augimu. Nuolatinis skundimasis be veiksmų tiesiogiai atima visus tris.
Dingsta prasmės jausmas
Kai dėmesys vis labiau nukreipiamas į tai, kas nepatinka, o ne į tai, ką kuriate ir kam tai reikalinga, darbas tampa tik pareigų vykdymu. Kiekvienas neigiamas komentaras apie klientus, vadovus ar pačią organizaciją po truputį silpnina jausmą, kad jūsų veikla turi vertę.
Ilgainiui darbas pradeda atrodyti kaip beprasmiškas „sistema prieš mane“ žaidimas: stengiatės tik tiek, kad išlaikytumėte savo poziciją, bet ne dėl to, kad matytumėte prasmę rezultate.
Sumažėja kontrolės ir įtakos pojūtis
Nuolatiniai skundai ir pasyvumas siunčia aiškią vidinę žinutę: „aš nieko negaliu pakeisti“. Tai yra tiesioginis kelias į išmokto bejėgiškumo būseną. Žmogus nustoja tikėti, kad jo pasiūlymai, iniciatyvos ar pastangos gali turėti poveikį.
Be įtakos pojūčio motyvacija natūraliai nyksta. Juk kam stengtis, jei vis tiek, jūsų manymu, niekas nepasikeis? Ši vidinė logika dažnai būna nesąmoninga, tačiau labai stipriai veikia kasdienius pasirinkimus ir įsitraukimo lygį.
Užblokuojamas augimas ir tobulėjimas
Žmonės, kurie daug skundžiasi, dažnai mažiau mokosi ir eksperimentuoja. Dėmesys nukreipiamas ne į klausimą „ką galiu padaryti geriau?“, o į mintį „kas čia vėl ne taip?“. Taip ribojamos galimybės pastebėti, ką patys galite keisti, kokių įgūdžių jums trūksta, kokių naujų žingsnių galite imtis.
Be augimo ir pažangos jausmo darbas tampa monotoniškas, o motyvacija palaipsniui išsikvepia net ir tada, kai išorinės sąlygos nėra blogos.
Kaip šis elgesys veikia kolegas ir komandą
Nuolatinis skundimasis nėra „asmeninis reikalas“. Tai veikia visą komandinę atmosferą ir bendrą motyvacinį foną. Net jei patys stengiatės būti pozityvūs, tačiau nuolat girdite kolegų nepasitenkinimą, anksčiau ar vėliau tai pradeda veikti ir jus.
Emocijų „užkrato“ efektas
Emocijos yra užkrečiamos. Nuolatinis nepasitenkinimo fonas sukuria jausmą, kad „čia visiems blogai“. Tuomet net tie, kurie iš pradžių jautėsi gerai, ima ieškoti, dėl ko ir jiems reikėtų būti nepatenkintiems. Tai virsta tylia kolektyvine norma: „pas mus darbe visada kažkas ne taip“.
Toks fonas mažina entuziazmą siūlyti idėjas, imtis papildomų atsakomybių ar daryti daugiau, nei reikalauja pareiginiai nuostatai. Kiekviena iniciatyva gali būti sutikta skeptiškais komentarais, kurie greitai numalšina pradinį entuziazmą.
Pasitikėjimo ir atvirumo mažėjimas
Kai komandoje vyrauja nuolatinis skundimasis, tačiau trūksta atviros, konstruktyvios grįžtamojo ryšio kultūros, žmonės tampa atsargesni ir uždaresni. Jie bijo dalintis idėjomis, nes numano, kad bus sukritikuoti ar sutarti, jog „vis tiek nieko neišeis“.
Taip atsiranda emocinis atstumas tarp žmonių, mažėja tarpusavio pasitikėjimas, o tai tiesiogiai atsiliepia ir darbo rezultatams, ir bendram įsitraukimui.
Kuo šis elgesys skiriasi nuo sveiko nepasitenkinimo?
Svarbu suprasti, kad problema nėra pats nepasitenkinimas. Jis gali būti sveikas, jei virsta pokyčiais ir augimu. Pavojingas tampa tuomet, kai sustingsta ir virsta nuolatiniu fonu, kuriame nėra veiksmo.
Sveikas nepasitenkinimas
Sveikas nepasitenkinimas pasireiškia taip:
- Aiškiai įvardijamos problemos ir jų priežastys.
- Siūlomi konkretūs patobulinimai ar alternatyvos.
- Priimama dalis atsakomybės už situacijos keitimą.
- Ieškoma, su kuo ir kaip galima iniciuoti pokyčius.
- Net ir kritikuojant, išlieka pagarba kolegoms ir organizacijai.
Destruktyvus, motyvaciją žudantis elgesys
Destruktyvus skundimasis atrodo visai kitaip:
- Problemos aptarinėjamos tik „už nugaros“, ne su tais, kurie gali kažką pakeisti.
- Nesiūloma jokių sprendimų, tik konstatuojama, „kaip viskas blogai“.
- Pabrėžiamas savo bejėgiškumas ir kitų kaltė.
- Skundai tampa įpročiu, net jei situacija objektyviai nėra labai bloga.
- Nepasitenkinimas naudojamas kaip pagrindinis būdas užmegzti ryšį su kolegomis („susibičiuliaujame per skundus“).
Būtent ši antroji forma ir yra tas elgesys, kuris tyliai, bet užtikrintai naikina motyvaciją.
Kaip keisti šį elgesį ir susigrąžinti motyvaciją
Gera žinia ta, kad motyvaciją žudantis elgesys nėra nekintamas charakterio bruožas. Tai – įprotis, kurį galima pakeisti, jei sąmoningai pradėsite stebėti savo reakcijas ir pasirinkimus.
1. Pastebėkite, kada skundžiatės
Pirmas žingsnis – suprasti, kaip dažnai ir kokiomis temomis skundžiatės. Keletą dienų sąmoningai stebėkite save: kada pradedate kalbėti neigiamai apie darbą, su kuo tai darote, kaip jaučiatės po tokio pokalbio.
Dažnai jau vien šis stebėjimas parodo, kaip giliai skundimasis įaugo į kasdienybę ir kiek daug energijos iš tikrųjų tam išleidžiate.
2. Kiekvieną skundą pakeiskite klausimu
Kai pagaunate save besiskundžiant, pabandykite užduoti sau klausimą: „Ką aš galiu padaryti šioje situacijoje?“ arba „Koks būtų bent mažiausias žingsnis, kurį galiu žengti?“. Net jei atsakymas nėra akivaizdus, pats klausimas perjungia mąstymą iš aukos pozicijos į veikėjo poziciją.
3. Skundą paverskite pasiūlymu
Jei matote realią problemą, užrašykite ją ir suformuluokite bent vieną pasiūlymą, kaip ją būtų galima spręsti. Tuomet pasirinkite tinkamą laiką ir žmogų, su kuriuo galite tai aptarti konstruktyviai – vadovą, kolegą ar atsakingą asmenį.
Net jei ne visi pasiūlymai bus priimti, pats veiksmas grąžina jums įtakos ir atsakomybės jausmą, o tai stiprina vidinę motyvaciją.
4. Ribokite „skundų ratelius“
Jei turite kolegų, su kuriais dažnai įsitraukiate į neproduktyvius skundų pokalbius, sąmoningai nustatykite ribas. Pavyzdžiui, galite nuspręsti, kad jei pokalbis apie problemą tęsiasi ilgiau nei kelias minutes ir vis tiek nesiekiama jokių sprendimų, jį nutrauksite arba pakeisite tema.
5. Sąmoningai ieškokite prasmės
Kiekvieną dieną pasirūpinkite, kad bent kartą sau primintumėte, kam reikalingas jūsų darbas: klientams, komandai, organizacijai, jums patiems. Pastebėkite konkrečius atvejus, kada jūsų veiksmai realiai ką nors palengvino, pagerino ar sukūrė vertę.
Šis sąmoningas dėmesio perkėlimas nuo nuolatinių trūkumų į prasmingus rezultatus padeda išlaikyti motyvaciją net ir neidealiomis sąlygomis.
Apibendrinimas
Motyvacija darbe retai žlunga per vieną dieną. Ją pamažu ardo kasdieniai įpročiai, iš kurių vienas pavojingiausių – nuolatinis skundimasis ir „aukos“ pozicija be realių veiksmų. Toks elgesys atima prasmės, įtakos ir augimo pojūtį, užkrečia kolegas nepasitenkinimu ir ilgainiui paverčia darbą našta.
Sveikas nepasitenkinimas gali būti pokyčių ir progreso variklis, tačiau tik tada, kai jis virsta konkretų veiksmą skatinančiu impulsu. Sąmoningai stebėdami savo reakcijas, keisdami skundus į klausimus ir pasiūlymus, ribodami destruktyvius pokalbius ir stiprindami prasmės jausmą, galite apsaugoti savo motyvaciją ir prisidėti prie sveikesnės, labiau įsitraukusios darbo aplinkos kūrimo – tiek sau, tiek visai komandai.
Kurdamas(-a) suaugusiems skirtą turinį laikosi brandžios ir pagarbios komunikacijos: santykiai, intymumo komunikacija, ribos, savijauta, sauga ir edukaciniai paaiškinimai. Vengia šoko vertės ir dirbtinio provokavimo, o prioritetą teikia aiškiam kontekstui, diskretiškumui ir atsakingam tonui. Tekstuose atskiria edukaciją nuo nuomonės, neskatina rizikingo elgesio, primena apie privatumą ir saugą internete. Tikslas – informuoti ir padėti suprasti temas be sensacionalizmo, išlaikant pasitikėjimą ir etišką turinį.
