Senasis anglų aviganis – tai viena iš labiausiai atpažįstamų šunų veislių pasaulyje dėl savo išskirtinės išvaizdos ir draugiško būdo. Šie dideli, gauruoti šunys dažnai siejami su ramybe, šeimyniškumu ir ištikimybe. Dėl savo išskirtinio margaplaukio kailio ir charakteringo judesio senasis anglų aviganis ne tik žavi išvaizda, bet ir pasižymi švelniu būdu bei stipria darbuotojo dvasia. Ši veislė jau ilgus metus vertinama kaip patikimas šeimos draugas, prižiūrėtojas bei fenomenalus aviganių šuo. Straipsnyje plačiau aptarsime senojo anglų aviganio kilmę, išvaizdą, temperamentą, priežiūros ypatumus, sveikatą ir kitas esmines savybes, kurias svarbu žinoti būsimiems šeimininkams.
Kilmė ir istorija
Senasis anglų aviganis (angl. Old English Sheepdog) priklauso senųjų britų aviganių grupei. Šios veislės šunys buvo išveisti Didžiojoje Britanijoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, kai ūkininkams prireikė patikimo, stipraus ir uolaus darbininko galvijų varymui. Nors šunų kilmė nėra visiškai aiški, manoma, kad senojo anglų aviganio protėviai buvo įvairūs Europos aviganiai, galimai kryžminti su rusų aviganiais (Ovtcharka) bei šiaurės Anglijos vietiniais gauruotais šunimis. Veislė buvo formalizuota ir reglamentuota Anglijoje XIX a. antroje pusėje, kai pradėta siekti vienodo išorės ir temperamento standarto.
Pradžioje šie šunys buvo žinomi kaip „Bobtail“ (liet. trumpauodegiai), nes darbo tikslais jų uodegos dažnai buvo kerpamos – taip žymimos aviganių šunys, kurių nereikėdavo mokėti tam tikrų mokesčių. Senojo anglų aviganio populiarumas išaugo su industrializacijos banga: jie tapo pastebimi šunų parodose bei menuose, o kiek vėliau – išpopuliarėjo ir už Didžiosios Britanijos ribų, ypač Jungtinėse Valstijose ir Vakarų Europoje. Veislė oficialiai pripažinta tarptautinėse šunų organizacijose, tokiose kaip FCI (Fédération Cynologique Internationale), AKC (American Kennel Club) ir The Kennel Club.
Išvaizda
Senasis anglų aviganis iš karto atpažįstamas dėl savo vešlios, dviejų sluoksnių kailio ir charakteringo, „margo“ spalvos išdėstymo. Veislės atstovai yra tvirti, proporcingos, stačiakampės kūno sandaros, gana raumeningi ir stiprūs šunys. Suaugę patinai dažniausiai sveria 30–45 kg, o patelės – 27–38 kg. Ūgis ties ketera svyruoja nuo 56 iki 61 cm ar daugiau, priklausomai nuo lyties bei atskiro individo.
Pagrindinis veislės bruožas – ilgas, storas, šiek tiek banguotas, apsauginį sluoksnį ir tankią pavilnę turintis kailis. Dominuojančios spalvos – įvairūs pilki, mėlyni, sidabriniai atspalviai, dažnai su baltais žymėjimais ant galvos, krūtinės, pilvo, kojų ir daug rečiau – kūno šonų. Akys dažnai būna tamsios, tačiau galima rasti ir mėlynų ar viena kitos spalvos akių (heterochromija).
Senojo anglų aviganio galva didelė, gerai išreikšta, snukis platus, nosies veidrodis juodas. Ausys vidutinio dydžio, prigludusios prie galvos, dažniausiai paslėptos po kailiu. Įdomus veislės bruožas – trumpa, natūrali ar trumpintina uodega – pagal tradiciją ši buvo kerpama, tačiau šiuo metu daugelyje šalių uodegos trumpinimas yra draudžiamas dėl gyvūnų gerovės.
Charakteris
Senasis anglų aviganis garsėja draugišku, švelniu ir subalansuotu charakteriu. Jis yra puikus šeimos šuo, mėgstantis būti kartu su žmonėmis ir ypač tinkamas vaikams. Šios veislės šunys pasižymi išskirtiniu kantrumu, lojalumu bei noru įtikti savo šeimininkui, tačiau kartu jie gali būti ir gana užsispyrę – tai paveldėta iš aviganiškos prigimties, kur svarbu gebėti savarankiškai priimti sprendimus.
Senojo anglų aviganio temperamentas – balansas tarp draugiškumo ir apsauginio instinkto. Paprastai šie šunys nėra agresyvūs ar bailūs, tačiau savo namus ir artimuosius stebi budriai. Jų intelektas leidžia gana lengvai išmokti komandų ir reaguoti į dresūrą, tačiau reikia švelnaus, nuoseklaus požiūrio, nes pernelyg griežtas auklėjimas gali sukelti užsisklendimą ar pasipriešinimą.
Dėl aviganio kilmės šie šunys turi išreikštą natūralų ganymo instinktą – jie gali „ganėtinai“ švelniai mėginti „surinkti į krūvą“ vaikus ar kitus augintinius, plekšnodami ar stumdami juos kūnu. Senasis anglų aviganis puikiai tinka aktyvesniam gyvenimo būdui, tačiau, priešingai nei kai kurių kitų aviganių veislių atstovai, jis linkęs būti ramesnis namuose, jei turi pakankamai veiklos lauke.
Priežiūra ir mityba
Viena iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria senojo anglų aviganio šeimininkai – kailio priežiūra. Šis šuo turi ilgą, storą dviejų sluoksnių kailį, kuris be reguliaraus šukavimo gali greitai susivėlti, formuoti veltinius ir tapti nesveikas. Rekomenduojama šukuoti kailį ne rečiau nei kas 2–3 dienas, o pilnas, kruopštus šukavimas reikalingas bent kartą per savaitę. Ypatingą dėmesį reikia skirti ausų, pažastų, pilvo ir užpakalinių kojų srityse, kur plaukai dažniausiai veltis ar kauptis purvui.
Kailio kirpimas – populiarus pasirinkimas, ypač šiltuoju sezonu ar ruošiantis profesionalioms parodoms. Kai kurie šeimininkai nusprendžia trumpinti kailį, kad palengvintų kasdienę priežiūrą, tačiau būtina atidžiai pasirinkti tinkamą kirpimo būdą, kad būtų apsaugotas natūralus termoreguliacijos mechanizmas.
Maitinimas turėtų būti subalansuotas atsižvelgiant į šuns amžių, aktyvumą, svorį ir sveikatą. Svarbu rinktis aukštos kokybės pašarą, kuriame gausu baltymų, riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų. Senasis anglų aviganis turi polinkį priaugti svorio – todėl svarbu neperšerti ir nuolat stebėti kūno kondiciją. Šviežias vanduo visuomet turi būti prieinamas. Ypač atsargiai reikėtų duoti papildomų skanėstų ar žmonių maisto likučių, nes ši veislė gali būti jautresnė virškinimo problemoms.
Svarbu reguliariai tikrinti akis, ausis ir odą, kirpti nagus. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos sąlygų, gali prireikti vengti ilgesnio buvimo karštyje, nes tankus kailis linkęs perkaisti. Judėjimo poreikis vidutinio lygio: rekomenduojami keli pasivaikščiojimai, galimybė pabėgioti ar pažaisti saugioje, aptvertoje teritorijoje.
Sveikata ir paveldimumas
Senojo anglų aviganio vidutinė gyvenimo trukmė yra 10–12 metų, nors žinomi ilgaamžiškesni atvejai. Kaip dauguma didelių šunų, ši veislė turi polinkį į tam tikras paveldimas ligas:
- Klubo displazija – dažna problema didesnių veislių atstovams, galinti sukelti šlubavimą ir skausmą.
- Alkūnės displazija – kaulų ar sąnarių vystymosi problemos, galinčios pabloginti gyvenimo kokybę.
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) – paveldima akių liga, vedanti prie regėjimo sutrikimų ar aklumo.
- Katarakta – akių lęšiuko pokyčiai, dažnai pasireiškiantys vyresniame amžiuje.
- Hipotiroidizmas – sutrikusi skydliaukės veikla, pasireiškianti energijos stoka, svorio priaugimu, odos ar kailio problemomis.
- Autoimuninės ligos – kraujo, odos ar kitų organų pažeidimai dėl imuninės sistemos veiklos (palyginti reta bet žinoma problema veislėje).
Siekiant sumažinti paveldimų ligų riziką ir užtikrinti kuo ilgesnį sveiką gyvenimą, būtina pirkti šuniukus iš atsakingų, tikrų veislynų, kuriuose tėvai ir protėviai yra ištirti dėl dažniausiai pasitaikančių genetinių ligų. Taip pat reguliarios profilaktinės veterinarijos gydytojo apžiūros, skiepai, dehelmintizacija bei rekomenduojami sveikatos tyrimai yra privalomi kasdienės sveikatos priežiūros elementai.
Tinka kam?
Senasis anglų aviganis – tai veislė, rekomenduojama šeimoms, kurioms svarbus šuns draugiškumas, kantrumas ir gebėjimas pritapti namų aplinkoje. Šie šunys puikiai tinka šeimoms su vaikais – dėl švelnaus būdo jie dažnai vadinami „vaikų auklėmis“. Tačiau labai svarbu išmokyti ir vaikus pagarbos gyvūnui, stebėti sąveikas, kad tiek šuo, tiek vaikai jaustųsi saugiai bei komfortiškai.
Dėl savo dydžio ir poreikio judėti veislė labiausiai tinka gyvenimui name su kiemu, bet gali prisitaikyti ir prie buto sąlygų, jei kasdien skiriama pakankamai laiko pasivaikščiojimams ir žaidimams. Senasis anglų aviganis netinka žmonėms, ieškantiems mažai priežiūros reikalaujančio ar trumpaplaukio šuns – intensyvi kailio priežiūra užima daug laiko.
Ši veislė taip pat tinka aktyvesniems žmonėms, mėgstantiems ilgesnius pasivaikščiojimus gamtoje, nedidelį sportą ar dalyvavimą šunų parodose bei kitose veiklose. Patyrusiam šeimininkui, kuris gali skirti laiko dresūrai ir socializacijai, senasis anglų aviganis taps nuostabiu draugu ir namų sargu. Galiausiai, šie šunys retai demonstruoja agresiją kitiems gyvūnams – žinoma, su tinkama socializacija gali puikiai sugyventi su kitais šunimis ar katėmis.
Įdomūs faktai
- Šunų pasaulyje senasis anglų aviganis dažnai vadinamas „Bobtail“ dėl tradiciškai kirptos uodegos.
- Šios veislės atstovai neretai pasirodo reklamose, filmuose ir animacijoje – jie įamžinti kaip draugiški ir žaismingi šunys. „Disney“ filmo „101 dalmatinas“ veikėjas pulkininkas (angl. Colonel) yra būtent senojo anglų aviganio prototipas.
- Ši veislė buvo laikoma britų aristokratų statuso simboliu ir dažnai tapdavo parodų nugalėtojais prestižinėse tarptautinėse šunų parodose.
Apibendrinimas
Senasis anglų aviganis – tai šunų veislė, kuri žavi savo išvaizda, draugiškumu ir ilgametėmis aviganio šaknimis. Jis puikiai tinka aktyvioms šeimoms, kurios pasiryžusios skirti laiko kokybiškai kailio priežiūrai ir sveikatos stebėsenai. Dėl švelnaus, kantraus būdo ir ištikimybės šie šunys tampa nepakeičiamais šeimos nariais, galinčiais dovanoti daug džiugių akimirkų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vis dėlto, prieš apsisprendžiant rinktis šią veislę, būtina įvertinti savo galimybes skirti laiko priežiūrai ir užtikrinti šuns gerovę visus jo gyvenimo metus.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
