Pikardijos aviganis: kilmė, charakteris ir priežiūros ypatumai

Pikardijos aviganis – sena ir reta šunų veislė, žinoma dėl savo ištikimybės, protingumo ir išskirtinės išvaizdos. Tai vidutinio dydžio šuo iš Prancūzijos šiaurės, išsiskiriantis šiurkščiu kailiu bei draugišku charakteriu. Pikardijos aviganiai (pranc. Berger Picard) – puikūs kompanionai, tinkantys įvairiems šeimininkams, tačiau reikalaujantys kantrybės bei atsakingo požiūrio į priežiūrą ir auklėjimą. Ši veislė pasižymi puikiais sargybinio ir šeimos šuns bruožais, tačiau nėra paplitusi Lietuvoje ar kitose Europos dalyse, tad dažnai sulaukia susidomėjimo dėl unikalios kilmės ir retumo.

Kilmė ir istorija

Pikardijos aviganis yra viena iš seniausių prancūziškų aviganių veislių, kurios šaknys siekia net viduramžius. Manoma, jog šie šunys atkeliavo į Prancūziją kartu su keliaujančiais žmonėmis iš Centrinės Europos jau VIII–IX amžiuje. Pavadinimas kilęs nuo Pikardijos regiono šiaurės Prancūzijoje, kur šie šunys daugiausiai buvo auginami ir naudojami kaip aviganiai – ganyklose jie saugojo ir varė galvijus bei avis.

Savo gimtinėje Pikardijos aviganiai ilgą laiką išliko labai panašūs iš kartos į kartą dėl uždaros veisimo tradicijos. XX a. pradžioje ši veislė buvo arti išnykimo dėl Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų – sunaikinta daug veislinių gyvūnų, o ganyklų plotai smarkiai sumažėjo. Dėl uolaus veisėjų darbo Pikardijos aviganis buvo išsaugotas, o 1925 m. oficialiai pripažintas Prancūzijos kinologų klubo kaip atskira veislė. FCI (Fédération Cynologique Internationale) taip pat pripažino Pikardijos aviganį, priskirdama jį 1-ajai grupei (aviganiai ir galvijų varovai, išskyrus šveicarų). Šiandien tai reta, bet vertinama veislė – pasaulyje užregistruojama keli šimtai šuniukų per metus.

Išvaizda

Pikardijos aviganis – proporcingo kūno sudėjimo, tvirtas, bet ne masyvus šuo. Jo išvaizda išsiskiria natūralumu ir „kaimišku”, šiek tiek netvarkingu stiliumi dėl specifinio kailio. Pagal FCI standartą, patinai siekia 60–65 cm ūgį ties ketera, kalės – 55–60 cm. Svoris paprastai svyruoja nuo 23 iki 32 kg.

• Kailis: viena svarbiausių Pikardijos aviganio išvaizdos detalių – šiurkštus, vidutinio ilgio, standus kailis (~5–6 cm ilgio). Pavilnės beveik nėra, tačiau dengiamosios vilnos ypač natūralios. Kailis tankus, gerai apsaugantis nuo drėgmės ir vėjo.
• Spalva: fawn (rusvai gelsvas su pilkšvu atspalviu), „gris fauve” (pilkai gelsvas) arba tamsesni rusvi atspalviai. Dažnai matomi švelnūs žilumo bruožai, tačiau baltų dėmių didžioji dauguma standartas neleidžia.
• Galva: masyvi ir ištęsta, su nežymiai iškilusiomis antakio lankomis ir charakteringa barzdele bei ūsais.
• Ausys: vidutinio dydžio, trikampės, stačiai laikomos, labai išraiškingos.
• Akys: vidutinio dydžio, ovalios, švelnios išraiškos, dažniausiai tamsios.
• Uodega: vidutinio ilgio, laikoma natūraliai pakabinta, galas šiek tiek išlenktas, panašus į „J” raidę.

Bendras Pikardijos aviganio įspūdis – natūralus, tvirtas, gerai prisitaikęs prie gyvenimo lauke, tačiau išsiskiriantis elegancija ir draugiška išvaizda.

Charakteris

Pikardijos aviganiai garsėja sumanumu, ištikimybe ir pastabumu. Tai šunys, lengvai prisirišantys prie šeimos narių, bet santūrūs su nepažįstamais. Interaktyvumas su aplinka, budrumas ir instinktyvus noras saugoti – prigimtiniai bruožai, kurie būdingi visiems aviganiams.

• Protas ir jautrumas: ši veislė greitai mokosi, reaguoja į šeimininko nurodymus ir pasižymi aukštu intelektu. Tačiau Pikardijos aviganiai dažnai būna gana jautrūs, tad geriausiai klesti pozityvaus pastiprinimo, aiškių ribų ir švelnaus, tačiau nuoseklaus dresavimo aplinkoje.
• Gyvybingumas ir energija: veislė yra aktyvi, mėgsta žaisti, bėgioti ir tyrinėti aplinką. Šie šunys puikiai tinka ilgiems pasivaikščiojimams, žygiams bei įvairiems šunų sportams – nuo lėto bėgiojimo iki judrumo varžybų (agility).
• Kompaniškumas: Pikardijos aviganiai nuoširdžiai prisiriša prie šeimos, mėgsta būti tarp žmonių, labai vertina bendravimą, tačiau nėra pernelyg įkyrūs. Nemėgsta ilgai likti vieni ir gali nerimauti, jei trūksta bendravimo.
• Sargybinio instinktas: turintys ganymo patirties, dažnai saugo namus ir šeimos narius. Paprastai reaguoja lotimu į svetimus, tačiau nėra agresyvūs; jų elgesį galima prognozuoti ir valdyti su tinkamu socializavimu.
• Su vaikais ir kitais gyvūnais: tinkamai socializuoti Pikardijos aviganiai gerai sutaria su vaikais, suaugusiais ir kitais namų gyventojais (įskaitant kates ar kitus šunis), tačiau instinktyviai gali bandyti „ganyti”.

Veislės branda ir pasitikėjimas savimi vystosi lėtai, todėl labai svarbu anksti pradėti socializaciją ir nuoseklų auklėjimą, leidžiant šuniui pažinti įvairias situacijas ir žmones.

Priežiūra ir mityba

Pikardijos aviganis nėra reiklus, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros, ypač dėl savo netradicinio kailio ir didelio aktyvumo. Jų natūralios aviganio savybės reiškia, kad šie šunys laimingi tada, kai yra užimti ir gali būti fiziškai bei protiškai stimuliuojami.

• Kailio priežiūra: šiurkštus kailis nereikalauja ypatingų grožio procedūrų, tačiau jį patartina kartą ar du per savaitę šukuoti, kad nesusidarytų sąvėlų ar kailis nepradėtų pernelyg slinkti. Šepetys su kietesniais šeriais padės palaikyti natūralią kailio struktūrą, tačiau nerekomenduojama šuns maudyti dažnai – pakaks kelių kartų per metus, nebent šuo stipriai išsipurvins.
• Fizinis aktyvumas: veislei būtina kasdienė intensyvi veikla – ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai ar dalyvavimas šunų sporto veiklose. Nuobodžiaudamas ar stokodamas iššūkių, Pikardijos aviganis gali tapti neramus ar pradėti daryti žalas namuose.
• Mityba: visavertė, subalansuota mityba – pagrindas sveikam šuniui. Racionalu rinktis aukštos kokybės sausą ar drėgną maistą, papildytą subtiliais papildais pagal veterinaro rekomendacijas. Kadangi Pikardijos aviganiai aktyvūs, jiems reikia daugiau energijos, ypač augimo ar didelio krūvio laikotarpiu.
• Dresūra ir socializacija: pozityvus, kantrus auklėjimas ir nuoseklus bendravimas su kitais augintiniais padės suformuoti paklusnų, draugišką šunį.
• Veterinarinė priežiūra: reguliari vakcinacija, patikrinimai ir profilaktinė apsauga nuo parazitų – būtini kiekvienam šuniui, ne išimtis ir ši veislė.

Sveikata ir paveldimumas

Pikardijos aviganiai paprastai laikomi gana atsparia ir ilgaamže veisle, tačiau, kaip ir daugumos grynakraujų šunų, tarp jų galimi paveldimi sveikatos sutrikimai.

• Displazija: pagrindinė paveldima problema, pasitaikanti šioje veislėje, yra klubo ir kartais alkūnės sąnarių displazija. Rekomenduojama pasirinkti veislyną, kuris atsakingai tikrina veislinių šunų sąnarius.
• Akių ligos: retai, bet gali pasitaikyti progresuojančios tinklainės atrofijos (PRA) ir kataraktos atvejų. Ankstyva patikra padeda laiku atpažinti ligas.
• Virškinimo sistemos jautrumas: kai kurie Pikardijos aviganiai pasižymi jautresne skrandžio veikla, todėl svarbu rinktis atitinkamą maistą, tačiau šios problemos nėra itin dažnos ar rimtos.
• Bendras ilgaamžiškumas: tipiškai veislės atstovai gyvena 12–14 metų. Sveikas gyvenimo būdas, pakankamas krūvis ir tinkama mityba – geriausi profilaktikos būdai.

Norint sumažinti paveldimų ligų tikimybę, svarbu šuniuką rinktis iš atsakingo, sveikatos tyrimus atliekančio veisėjo. Būtina reguliariai lankytis pas veterinarą, stebėti augintinio būklę ir nedelsiant reaguoti į sveikatos pokyčius.

Tinka kam?

Pikardijos aviganis – universalus, tačiau ne kiekvienam tinkantis šeimos šuo ar kompanionas. Prieš svarstant įsigyti šios veislės atstovą, būtina objektyviai įvertinti savo gyvenimo būdą, patirtį ir poreikius.

• Aktyvioms šeimoms: mėgstantys ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, žygius ar aktyvų laisvalaikį tikrai įvertins Pikardijos aviganio draugiškumą ir energiją.
• Žmonėms su patirtimi: ši veislė turi stiprų charakterį, gali būti savarankiška, tad ypač rekomenduojama jau šiek tiek patyrusiems šunų augintojams.
• Šeimoms su vaikais: socializuoti ir tinkamai auklėjami Pikardijos aviganiai puikiai draugauja su vaikais ir mėgsta dalyvauti šeimos veiklose.
• Turintiems kiemą valdą: idealiausia, jei šuo galėtų leisti laiką saugioje, aptvertoje teritorijoje, tačiau svarbu, kad jis visada būtų kartu su šeima, o ne nuolat atskirtas.
• Žmonėms, galintiems skirti pakankamai laiko: veislei nerekomenduojama ilgai būti vienai – tinka šeimoms, galinčioms užtikrinti nuolatinį dėmesį ir veiklą.

Pikardijos aviganiai netinka tiems, kurie ieško ramaus, mažai judraus ar lengvai „prisitaikančio” šuns, kurio nereikia dresuoti bei socializuoti. Šie šunys klesti, kai įtraukiami į šeimos bei aktyvias veiklas.

Įdomūs faktai

• Pikardijos aviganis tapo garsus dėl filmo „Because of Winn-Dixie” – pagrindinį veikėją vaidino būtent šios veislės šuo.
• Prancūzijoje Pikardijos aviganiai vadinami „Berger Picard”, tačiau tarptautiniu mastu veislės vardas dažnai keičiamas („Picardy Shepherd”, „Picard Shepherd”).
• Veislė ilgą laiką buvo laikoma ūkininkų ir ganytojų paslaptimi – beveik nežinoma už Pikardijos ribų iki XX a. vidurio.
• Pikardijos aviganiai dalyvauja ne tik ganymo, bet ir įvairiose šunų sporto varžybose, įskaitant „canicross”, „obedience” ir „agility”.

Apibendrinimas

Pikardijos aviganis – sena, stipri, bet reta šunų veislė, pasižyminti ištverme, jautrumu šeimai ir akivaizdžiu noru būti kartu. Nors šie šunys nėra ypatingai mėgstami ar paplitę Lietuvoje, jie vertinami visame pasaulyje dėl savo intelekto, energijos ir ištikimybės. Ieškant vidutinio dydžio, patikimo ir protingo kompaniono, kuris kartu taptų aktyvios šeimos nariu ar ištikimu draugu lauke, Pikardijos aviganis gali tapti tikru atradimu. Vis dėlto, ši veislė reikalauja atsakingo požiūrio, tinkamos socializacijos bei pakankamos veiklos. Atsakingai renkantis augintinį ir giliau susipažinus su Pikardijos aviganio ypatumais, galima rasti ilgaamžį draugą, atsidavusį šeimai ir visada pasirengusį dalyvauti kasdieniuose nuotykiuose.

Tomas Valeika

Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.