Norvegų buhundas – tai sena šunų veislė, kilusi iš Skandinavijos, pasižyminti išskirtiniu darbingumu, protu ir artimu ryšiu su šeimininku. Šie šunys nuo seno buvo svarbūs norvegų ūkiuose: jie saugojo avis, ganė gyvulius ir talkino šeimininkui kasdienybėje. Norvegų buhundas išsiskiria savo energija, gera nuotaika ir budrumu, todėl dažnai rekomenduojamas aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurios ne tik ieško ištikimo draugo, bet ir nori kartu leisti laiką lauko pramogose. Žemiau išsamiai apžvelgiame norvegų buhundo veislės kilmę, išvaizdą, charakterį, priežiūros ypatumus ir kitus svarbius aspektus.
Kilmė ir istorija
Norvegų buhundas yra viena seniausių ir archajiškiausių norvegiškų šunų veislių, priklausančių špicų ir primityvių šunų grupei (FCI 5 grupė). Veislės vardas gaunamas iš dviejų žodžių – „bu“ (norvegiškai „ūkis“ arba „namas“) ir „hund“ (šuo), o tai pažodžiui reiškia „ūkio šuo“.
Manoma, jog norvegų buhundo protėviai buvo draugai ir pagalbininkai vikingams jau VIII–XI amžiuje. Istoriniai radiniai, pavyzdžiui, šuns palaikai Gokstado vikingų laive (dat. apie 900 m.), leidžia manyti, kad buhundo tipas buvo pastovus Skandinavijos ūkiuose šimtmečius. Šie šunys buvo auginami dėl savo gebėjimų ganyti avis, saugoti turtą ir tapti bendrakeleiviais žvejybose bei medžioklėse.
Veislė oficialiai pripažinta Norvegijos kinologų klubo XX amžiaus pradžioje. Nuo to laiko norvegų buhundas paplito už Skandinavijos ribų, sulaukė pripažinimo tarptautinėse parodose ir pelnė simpatijas dėl savo draugystiškumo bei darbštumo.
Išvaizda
Norvegų buhundas – vidutinio dydžio šuo su labai aiškiomis špico bruožų linijomis. Jų kūno sandara tvirta, proporcinga, aukšta laikysena atspindi budrumą ir energiją. Patinai paprastai siekia 43–47 cm aukštį ties ketera, o kalės – 41–45 cm. Svoris dažniausiai svyruoja nuo 14 iki 18 kilogramų.
- Galva: pleišto formos, aiškios linijos, ne per plati ties ausų pagrindu, su aiškiu, bet ne per aštriu snukiu. Nosis juoda, žandikauliai stiprūs.
- Akys: vidutinio dydžio, tamsios spalvos, žvalios išraiškos.
- Ausys: vidutinės, stačios, truputį apvaliu galu, į viršų iškeltos – būdingas špicų bruožas.
- Kailis: dvejopas – tankus pavilnis ir trumpas, tvirtas viršutinis kailis, kuris gerai apsaugo net ir atšiauriame klimate. Dominuoja šviesi smėlio (kviečių) arba juoda (angliškai – „black“ ir „wheaten“) spalvos.
- Uodega: išraiškingai susukta virš nugaros, tankiai apžėlusi – tipinis Skandinavijos špicų ženklas.
Bendras jų įspūdis – tai funkcionalus, judrus ir harmoningas šuo, puikiai pritaikytas šiaurės gamtai.
Charakteris
Norvegų buhundo charakteris atsiskleidžia per dvi pagrindines savybes – jie yra darbštūs ir itin stipriai prisiriša prie savo šeimos. Šios veislės atstovai žinomi dėl:
- Draugiškumo: Buundai mėgsta žmonių draugiją, gerai sutaria su vaikais ir į šeimą žiūri kaip į kaimenę.
- Budrumo: Tinkamai dresuoti, puikiai tinka būti sargais, nes reaguoja į neįprastus garsus ar judesius. Jie dažnai loja, tačiau jų lojimas nebūna nenuoseklus ar agresyvus.
- Protingumo: Greitai mokosi, mėgsta užduotis ir aktyvias veiklas. Jie mėgsta dresūrą, reagavimą į komandas, šuns sportą (agility, obedience ir kt.).
- Savarankiškumo: Kai kurie norvegų buhundai gali būti kiek užsispyrę ar norėti spręsti savarankiškai – tai natūrali kylančios iš ganymo instinktų savybė.
- Energijos: Jie reikalauja daug fizinio aktyvumo ir protinės stimuliacijos. Palikti be užsiėmimų ar dėmesio, gali nuobodžiauti, pasireiškia destruktyviu elgesiu.
Bendravimas su kitais gyvūnais dažniausiai nenuvylia – socializuoti buhundai paprastai draugiški ir kitiems šunims, tačiau ganymo instinktai gali pasireikšti bandant „ganyti“ vaikus, naminius gyvūnus ar net nepažįstamus gyvūnus lauke.
Priežiūra ir mityba
Norvegų buhundas yra santykinai lengvai prižiūrimas šuo, bet tam tikri poreikiai visgi turi būti nuolat patenkinti:
- Fizinis aktyvumas: Buhundui būtinas kasdienis ilgas pasivaikščiojimas, žaidimai, bėgiojimas, šuns sporto treniruotės arba darbinės užduotys. Jie gali tapti puikiais bėgimo, žygių ar dviračių palydovais.
- Protinė veikla: Reikalingos užduotys, žaislai – dėl protingumo buhundai greitai perpranta, kaip užimti save ar net „apgauti“ šeimininką, tad rekomenduojamas nuolatinis mokymasis naujų komandų arba triukų.
- Kailio priežiūra: Dvigubas tankus kailis reikalauja šukavimo bent kelis kartus per savaitę, ypač šerimosi metu (rudeniop ir pavasarį). Maudyti pakanka retai, nebent šuo stipriai išsipurvina.
- Mityba: Subalansuotas, kokybiškas sausas ar šlapias pašaras. Aktyvių šunų racione turi būti užtektinai baltymų ir riebalų. Porcijos turi būti pritaikytos fiziniam aktyvumui, amžiui ir sveikatos būklei. Visada svarbi šviežio vandens prieiga.
- Veterinarinės patikros: Reguliarūs apsilankymai, skiepai, parazitų kontrolė ir dantų priežiūra užtikrins ilgaamžiškumą ir sveikatą.
Sveikata ir paveldimumas
Norvegų buhundas yra gana sveika veislė, kuri pasižymi genetiniu atsparumu daugeliui sunkių ligų. Nepaisant to, kai kurios sveikatos problemos yra registruojamos dažniau nei kitose veislėse:
- Klubų displazija: Tai klubo sąnario vystymosi sutrikimas, būdingas daugeliui vidutinio ir didelio dydžio veislių. Rekomenduojama rinktis šuniukus tik iš atsakingų veislynų, kurie tikrina tėvų klubo sąnarių būklę.
- Akių ligos: Retesniais atvejais pasitaiko paveldimų akių ligų, tokių kaip katarakta ar progresuojanti tinklainės atrofija. Atsakingi veislynai taip pat atlieka akių patikros testus.
- Epilepsija: Kai kurie norvegų buhundai gali būti linkę į idiopatinę epilepsiją. Nors atvejų nedaug, pasitaiko pavienių šeimų linijose.
- Nutukimas: Aktyvumui sumažėjus ir netekus pakankamai fizinio krūvio, buhundai gali linkti priaugti svorio, kas atsiliepia sąnarių ir bendram fiziniam aktyvumui.
Vidutinė gyvenimo trukmė yra 12–15 metų. Priežiūra, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas leidžia išvengti daugumos sveikatos problemų ir užtikrina kokybišką buvimo laiką kartu su augintiniu.
Tinka kam?
Norvegų buhundas nėra universalus pasirinkimas kiekvienam šunų mylėtojui. Ši veislė rekomenduojama tiems, kurie:
- gyvena aktyvų gyvenimo būdą ir gali skirti pakankamai laiko ilgiems pasivaikščiojimams, žygiams ar sportui;
- nori draugiško, pozityvaus ir ištikimo šeimos nario, mėgstančio bendrauti tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais;
- turi patirties su protingais, savarankiškus sprendimus gebančiais šunimis arba pasiryžę nuosekliai jį auklėti ir dresuoti;
- ieško šuns, kuris tinka ne tik kaip augintinis, bet ir kaip pagalbininkas ūkyje ar dalyvis šunų sporte ar veiklose lauke.
Norvegų buhundai mažiau tinka žmonėms, ieškantiems ramaus, mažai reikalaujančio dėmesio ar tik kaip „interjero“ šuns. Jie nesiūlomi tiems, kurie daug laiko praleidžia išvykę arba negali užtikrinti, kad šuo nebus paliktas vienas ilgą laiką.
Įdomūs faktai
- Norvegų buhundo pėdsakai randami vikingų laivuose – veislė istoriškai glaudžiai susijusi su vikingų gyvenimu.
- Šie šunys buvo naudojami ne tik avims ganyti, bet ir kaip sargai bei net pagalbininkai traukiant mažus rogių vežimus.
- Ši veislė yra Norvegijos kultūrinio paveldo dalis. Norvegų buhundų veisėjų klubai aktyviai saugo grynąją liniją ir skatina atsakingą veisimą pagal nacionalinius ir tarptautinius standartus.
- Jie pasižymi lojalumu ir dažnai prisiriša prie šeimininko tiek, kad mėgsta sekti jį kiekviename žingsnyje, net ir namuose.
Apibendrinimas
Norvegų buhundas – išskirtinis Skandinavijos šunų veislės atstovas, derinantis senąsias tradicijas ir šiuolaikiniams šeimos poreikiams tinkamas savybes. Jų istorija siekia vikingų laikus, o šiandien buhundai yra aktyvūs, draugiški ir energingi šunys. Jie tinka tiems, kurie ieško ne tik augintinio, bet ir veiklos draugo, vertina protingą šuns charakterį ir nori prisidėti prie veislės tradicijos puoselėjimo.
Atsakinga priežiūra, pakankamai aktyvumo ir tinkamas auklėjimas leidžia išvengti problemų ir džiaugtis ilgus metus ištikimu šiaurės draugu. Ši šunų veislė patiks tiems, kas vertina aktyvią gyvenseną ir nori išlaikyti stiprų, draugišką ryšį su savo augintiniu.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
