Nivernės grifonas – reta, išskirtinės išvaizdos bei savito charakterio prancūzų šunų veislė, ilgą laiką garsėjusi kaip nepaprastai ištvermingas, protingas ir pasižymintis stipria uosle medžioklės draugas. Ši retriverių ir skalikų giminės atstovė išsiskiria griežta, šiurkščia vilna, vešlia barzda ir savitu žvilgsniu, puikiai prisitaikiusi tiek prie laukinės gamtos iššūkių, tiek prie artimesnio gyvenimo žmonių bendruomenėje. Nivernės grifonas – puikus pasirinkimas ieškantiems didelio, savarankiško ir ištikimo kompaniono bei aktyvaus šeimos nario, tačiau ši veislė puikiai tinka ne kiekvienam. Plačiau apie šios veislės kilmę, išvaizdą, būdą bei priežiūrą rasite šiame straipsnyje.
Kilmė ir istorija
Nivernės grifonas (pranc. Grand Griffon Nivernais) laikomas viena iš seniausių Prancūzijos šunų veislių, kurios šaknys siekia net viduramžius. Istoriniai šaltiniai rodo, kad šios veislės ištakos glaudžiai susijusios su Burgundijos regionu, ypač Nivernės (Nièvre) provincija, iš kurios ir kilęs veislės pavadinimas.
Viduramžiais didžiąją dalį dabartinės Prancūzijos sudarė miškai ir laukinės teritorijos, kuriose medžioklė buvo svarbi pramoga ir išgyvenimo šaltinis. XIX a. pradžioje Nivernės grifonas buvo išvestas siekiant tvirto, ištvermingo ir gero uoslės šuns, galinčio medžioti didelį žvėrį – šernus, elnius, kartais net lokius. Skirtingai nuo kitų grifoninų, Nivernės skalikas buvo išvestas kryžminant vietinius skalikus su grifonų veislėmis bei lietuvių (arba lenkų) kurtų, žinomų dėl jėgos ir greičio, krauju.
Ši veislė ypač išpopuliarėjo Napoleono laikais ir vėliau XIX a. Ją vertino tiek profesionalūs medžiotojai, tiek aristokratija. Tačiau XX amžiaus pradžioje, keičiantis medžioklės tradicijoms ir pradiniam naudojimui, Nivernės grifonų skaičius drastiškai sumažėjo; veislės gaivinimo darbai prasidėjo 1925 metais. Šiandien Grand Griffon Nivernais yra pripažįstamas FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir vis dar laikomas retu, bet prestižiniu šunų skalikų atstovu.
Išvaizda
Nivernės grifonas yra didelis, stiprus, tačiau grakštaus sudėjimo šuo. Patinai paprastai siekia 55–60 cm ties ketera, o patelės kiek mažesnės – 53–58 cm. Šios veislės atstovai sveria nuo 25 iki 35 kg, priklausomai nuo lyties ir sudėjimo tipo.
Išskirtinis bruožas – šiurkšti, gana ilga ir tanki kailio danga, kuri apsaugo nuo lietaus, šalčio bei tankių krūmynų ar brūzgynų. Kailio spalva dažniausiai pilkai ruda, gali būti su juodomis, gelsvomis ar net sidabrinėmis priemaišomis, dažnai turi porą tamsių juostų išilgai nugaros. Tipiška – grifoninams būdinga „barzda“, ryškus ūsų ir antakių plotas, kurie veidui suteikia charakteringo išraiškingumo.
Nugara tvirta, krūtinė gili, galva masyvi su aiškiomis linijomis. Ausys kabančios, vidutinio ilgio, plačiai ir žemai padėtos. Akys paprastai tamsios, žvilgsnis rimtas, bet šiltas. Uodega vidutinio ilgio, laikoma kabliu, pasukta aukštyn ar šiek tiek lenkta. Visa Nivernės grifono išvaizda byloja apie stiprybę, ištvermę ir galimą šuns paskirtį sudėtingomis sąlygomis.
Charakteris
Nivernės grifonas garsėja visų pirma savo energija, atkaklumu ir protu. Tai nepaprastai aktyvūs šunys, kuriems būtinas nuolatinis fizinis ir protinis užimtumas. Istoriškai išvesti medžioklei, šie šunys pasižymi stipriu uoslės instinktu, nepriklausomu charakteriu ir nepaprasta ištverme. Jie yra linkę priimti savarankiškus sprendimus ir pasižymi puikiu teritorijos jausmu.
Būdami šeimos nariais, šie skalikai paprastai būna ištikimi ir labai prisirišę prie savo žmonių. Dažnai noriai bendrauja su vaikais, ypač jei juos pažįsta nuo mažens. Tačiau dėl stipriai išreikšto medžioklinio instinkto, ankstyvas ir nuoseklus socializavimas yra labai svarbus tiek su kitais šunimis, tiek su smulkiais gyvūnais (katėmis, triušiais ir pan.).
Nivernės grifonas mėgsta būti kompanijoje, tačiau gali turėti polinkį nepriklausomumui bei užsispyrimui, todėl dresūra turėtų būti pagrįsta nuoseklumu, kantrybe ir švelniais motyvacijos principais. Ši veislė jautriai reaguoja į griežtas bausmes, todėl rekomenduojama naudojant teigiamą pastiprinimą ir žaidimus.
Sargauti šie šunys nėra linkę, tačiau garsiai loja, pastebėję įsibrovėlius ar neįprastus garsus.
Priežiūra ir mityba
Kadangi Nivernės grifonas – šiurkščiaplaukis šuo, jo kailis reikalauja specifinės priežiūros. Jo negalima dažnai maudyti, nes gali sumažėti natūralus apsauginis riebalų sluoksnis. Vietoje to rekomenduojama reguliariai šukuoti – bent 2–3 kartus per savaitę, kad panaikintumėte negyvus plaukus, išnarpliotumėte sąvėlas ir išlaikytumėte stiprų, sveiką kailį. Retkarčiais gali prireikti švelnaus kailio apkirpimo ar trumpinimo aplink akis ir ausis, kad nesikauptų šiukšlės.
Būtina reguliariai tikrinti ausis ir letenas, ypač po pasivaikščiojimų gamtoje, nes ilgas, žemai nuleistas ausis ir šiurkštų kailį lengvai pasiekia purvas ar augalų likučiai. Dantų higiena, kaip ir kitoms vidutinio bei didelio dydžio veislėms, taip pat labai svarbi – rekomenduojama dantis valyti kelis kartus per savaitę.
Kita svarbi priežiūros sritis – nenuilstamas energijos poreikis. Nivernės grifonas privalo kasdien gauti daug judėjimo: ilgus pasivaikščiojimus, bėgiojimus miške, žaidimus didelėje teritorijoje ar treniruotes. Nepakankamai fiziškai užimtas šuo gali prarasti džiaugsmą, tapti destruktyvus namuose ar net parodyti elgesio problemas. Veislė labai mėgsta uoslės žaidimus, pavyzdžiui, slėptuves, pėdsakų sekimą ar net dalyvavimą medžioklės treniruotėse.
Nivernės grifonui tinka aukštos kokybės subalansuotas sauso ar drėgno maisto racionas, pritaikytas aktyviems, didesnio dydžio šunims. Šuniukų auginimo laikotarpiu būtinas ypatingas dėmesys kaulų ir sąnarių tvirtumui, todėl svarbu pasirinkti specializuotą pašarą ir kontroliuoti augimo tempą, vengti antsvorio. Suaugusiems šunims vidutiniškai reikalinga 2–3 valgymų dienos norma, priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio.
Sveikata ir paveldimumas
Nivernės grifonas laikomas palyginti sveika ir ilgaamže veisle, kurios vidutinė gyvenimo trukmė dažnai siekia 12–14 metų. Vis dėlto, kaip ir daugumai didesnių šunų veislių, egzistuoja tam tikri paveldimi sveikatos rizikos veiksniai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
- Klubo ir alkūnės displazija – veislė gali paveldėti polinkį į sąnarių problemas, todėl būtina atidžiai rinktis patikimus veisėjus ir reguliariai tikrinti sveikatą.
- Akių ligos – kartais pasitaiko įvairių paveldimų akių problemų; rekomenduojamos kasmetinės veterinarinės patikros.
- Ausų uždegimai – dėl kabančių ausų didėja ausų infekcijų pavojus, todėl svarbi nuolatinė higiena ir prevencinė priežiūra.
- Odai jautrios vietos – šiurkštus kailis puikiai saugo nuo sužeidimų, tačiau kailio neprižiūrint gali atsirasti odos uždegimų ar parazitų (erkės, blusos) sukeliamų problemų.
Kaip ir kitiems dideliems šunims, svarbu kontroliuoti svorį ir užtikrinti, kad mityba būtų subalansuota. Dėl medžioklinio polinkio ir didelio aktyvumo būtina nuolat stebėti šuns būklę, ypač sportuojant ar dalyvaujant treniruotėse.
Tinka kam?
Nivernės grifonas rekomenduojamas patyrusiems šunų šeimininkams, kurių gyvenimo būdas leidžia skirti daug laiko ir dėmesio augintinio fiziniam bei protiniam užimtumui. Ši veislė puikiai tiks žmonėms, mėgstantiems aktyvų gyvenimo būdą, ilgas keliones gamtoje, medžioklės ar šunų sporto (pavyzdžiui, kanikroso, varžybų su pėdsakų sekimu) užsiėmimus.
- Šeimoms su didesniais vaikais, kurie supranta, kaip elgtis su dideliu, stipriu šunimi.
- Žmonėms, turintiems nuosavą kiemą ar sodybą, kur šuo gali saugiai išsikrauti lauke.
- Patyrusiems šeimininkams, galintiems pasiūlyti laiko aktyvioms treniruotėms ir socializacijai.
- Medžiotojams – kaip pėdsekys ar skalikas, nes veislė išsaugojusi visus pirminius medžioklės instinktus.
Mažiau tinkamas pasirinkimas gyventojams bute ar tiems, kurių laiko ir energijos ištekliai yra riboti. Taip pat ne visada geras pasirinkimas šeimoms su visiškai mažais vaikais ar smulkiais augintiniais, nes gali būti sudėtinga valdyti stiprius instinktus be papildomos socializacijos.
Įdomūs faktai
- Nivernės grifonas dažnai painiojamas su kitais Prancūzijos grifoniniais skalikais, tačiau šią veislę lengva atpažinti iš būdingos „barzdos“ ir tankios, šiurkščios vilnos.
- Dėl ypatingos kantrybės ir stiprios uoslės Nivernės grifonai kartais naudojami paieškos ir gelbėjimo tarnybose.
- Savo tėvynėje Prancūzijoje ši veislė laikoma tautiniu paveldu ir yra labai vertinama medžiotojų bendruomenėje.
- Nors ir retas už Prancūzijos ribų, Nivernės grifonas pastaraisiais metais vis dažniau pastebimos tarptautinėse parodose dėl savo unikalumo ir ištikimo charakterio.
Apibendrinimas
Nivernės grifonas – reta, ištverminga ir universali prancūzų šunų veislė, išsiskirianti stipriu medžiokliniu instinktu, energinga prigimtimi bei ištikima draugyste savo šeimininkui. Ši veislė puikiai tinka aktyviems ir patyrusiems šunų mylėtojams, galintiems skirti daug laiko užimtumui, nuosekliam auklėjimui ir profesionaliai priežiūrai. Dėl savo stipraus charakterio, talentingos uoslės ir išraiškingos išvaizdos, Nivernės grifonas vis dar išlieka vertinamas ne tik Prancūzijoje, bet ir šunų entuziastų tarpe visame pasaulyje. Prieš priimant sprendimą apie šunį šios veislės atstovą, svarbu įvertinti visus poreikius bei galimybes – tik tuomet šis šuo taps tikru, patikimu šeimos draugu ir puoselės išskirtines medžioklės tradicijas naujoje aplinkoje.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
