Neapolio mastinas – viena įspūdingiausių ir paslaptingiausių šunų veislių, išsiskirianti didžiuliu, raukšlėtu kūnu, tvirtu charakteriu ir ištikimybe šeimininkui. Ši veislė garsėja ne tik savo egzotiška išvaizda, bet ir giliomis istorijos šaknimis, besitęsiančiomis nuo senovės Romos laikų. Neapolio mastinas geriausiai žinomas kaip ištikimas sargybinis šuo, pavydėtinai atsidavęs savo žmonėms, tačiau drauge reikalaujantis atsakingo ir patyrusio šeimininko priežiūros. Tai stiprus, tačiau jautrus šuo, kuriam reikalinga ne tik fizinė, bet ir emocinė globa, todėl prieš priimant sprendimą įsigyti šį keturkojį, būtina išsamiai susipažinti su jo poreikiais bei bruožais.
Kilmė ir istorija
Neapolio mastinas (itališkai „Mastino Napoletano“) – sena šunų veislė, kurios šaknys siekia senovės Romą. Manoma, kad šios veislės protėviai buvo Molosų tipo šunys, naudojami kaip sargybiniai, karo ir gladiatorių šunys. Tokie didžiuliai ir galingi šunys būdavo vertinami už galimybę apsaugoti turtą, šeimą ar net ginti šeimininką mūšio lauke.
Pagrindinė veislės evoliucijos vieta – Pietų Italija, ypač Neapolio regionas. Čia mastinas ir įgavo savo dabartinį pavadinimą. Ilgą laiką šie šunys buvo laikomi daugiausiai kaip ūkio ir namų sargai, kurie puikiai saugojo gyvulius bei turtą nuo vagių ar laukinių gyvūnų. Nepaisant natūralaus atrankos proceso ir atšiaurių sąlygų, veislė ilgai išliko palyginti stabilios išvaizdos bei charakterio.
Antrasis pasaulinis karas vos nesunaikino šios retos veislės – buvo likę labai mažai Neapolio mastinų. Veislės atgaivinimu ypač pasirūpino daktaras Piero Scanziani, kuris po karo pradėjo kryptingą šunų veisimą pagal aiškius standartus. Šiandien Neapolio mastinas yra pripažintas tokiose organizacijose kaip FCI (Fédération Cynologique Internationale) bei daugelyje kitų tarptautinių kinologijos asociacijų.
Išvaizda
Neapolio mastinas yra didelio dydžio šunų veislė, iš karto atpažįstama dėl masyvaus kūno, gilių raukšlių, žemai kabančios odos ir grėsmingos laikysenos. Oficialūs veislės standartai nurodo šiuos pagrindinius išvaizdos aspektus:
- Kūno dydis: Patinai paprastai sveria 60–70 kg, o ūgis ties gogu – 65–75 cm; kalės kiek smulkesnės. Šunys stambūs, raumenys ryškūs ir gerai išvystyti.
- Kailis: Trumpas, tankus ir lygus, be pavilnės. Neapolio mastinų kailis gali būti kelių spalvų: mėlynas (pilkšvai pilkas), juodas, rudai tamsus, rečiau – gelsvas ar rudas. Balti atspalviai galimi tik krūtinėje ir pirštuose.
- Galva: Labai didelė, plati, trumpa. Gausiai raukšlėta, ypač kaktoje, aplink akis ir burną. Lūpos storos, kabančios, su aiškiai matomu „burnos maišu“.
- Akys ir ausys: Akys gilios, plačiai išdėstytos, dažniausiai tamsios. Ausys vidutinio dydžio, kabinamos šalia skruostų – natūraliai nekirptos, nors kai kuriose šalyse vis dar praktikuojamas ausų karpymas (nors Europoje tai draudžiama veterinarinėmis priežastimis).
- Uodega: Stora prie pagrindo, tiesioginė, dažnai – natūraliai kupiruojama (tai taip pat šiuolaikiniuose standartuose draudžiama daugelyje šalių).
Bendras Neapolio mastino įspūdis – taurumo, jėgos ir tvirtumo derinys.
Charakteris
Neapolio mastino charakteris – vienas iš pagrindinių jo išskirtinumų. Tai labai lojalūs, atsidavę ir savarankiški šunys, stipriai prisirišantys prie vieno ar kelių šeimos narių. Tarp pagrindinių šios veislės bruožų išskiriami šie:
- Sargybiniai instinktai: Neapolio mastinas yra įgimtas sargas. Jis puikiai saugo tiek žmones, tiek turtą ir gana įtariai žiūri į nepažįstamuosius.
- Ištikimybė: Neapolio mastinas išlieka tvirtai atsidavęs savo šeimai, dažnai pasirodo rūpestingas, kantrus ir net švelnus, ypač su vaikais, su kuriais užmezga stiprius ryšius.
- Savikontrolė ir ramybė: Nepaisant tvirtos išvaizdos, dauguma šios veislės šunų yra ramūs, nuosaikūs ir retai būna hiperaktyvūs. Tai intelektualus šuo, kuris dažnai mąsto prieš veikdamas.
- Socializacija: Tinkamai socializuojant šuniuką nuo mažų dienų, galima gerokai sumažinti neigiamų tendencijų, tokių kaip hiperagresija ar baimės reakcijos, tikimybę. Vis dėlto stipriai išreikštas teritorijos jausmas dažnai lieka visam gyvenimui.
- Užsispyrimas: Veislės šunys linkę būti savarankiški ar net užsispyrę, todėl jiems būtinas nuoseklus, bet švelnus auklėjimas, nepakeliant balso ar netaikant žiaurumo.
Neapolio mastinas paprastai gerai sutaria su kitais šunimis, jei nuo mažens prie jų pripranta, tačiau suaugusiems patinams gali pasireikšti teritoriškumo ar dominuojančio elgesio bruožai.
Priežiūra ir mityba
Neapolio mastino priežiūra gali būti gana sudėtinga dėl jo specifinės išvaizdos ir dydžio:
- Kailis: Šios veislės šunys neturi ilgo kailio, todėl net ir trumpas šukavimas kartą ar du per savaitę padeda pašalinti negyvas plaukus ir palaikyti odos švarą. Rudenį ir pavasarį šėrimosi laikotarpiu gali prireikti dažnesnio šukavimo.
- Raukšlės ir odos priežiūra: Didelė raukšlių gausa reikalauja ypatingos higienos – tarp jų kaupiasi nešvarumai, drėgmė, todėl būtina reguliariai valyti specialiomis priemonėmis ir saugoti, kad neatsirastų uždegimų ar grybelio.
- Ausys ir akys: Dėl žemai kabančių akių ir ausų gali dažniau kauptis nešvarumai bei drėgmė, todėl jas reikia reguliariai tikrinti ir valyti.
- Dantys: Kaip ir visiems dideliems šunims, rekomenduojama rūpintis burnos higiena – duoti specialius periodonto sveikatai skirtus kramtalus arba reguliariai valyti dantis.
- Mityba: Neapolio mastinui būtinas visavertis, subalansuotas didelių veislių maistas, suderintas su šuns aktyvumu, amžiumi ir sveikatos būkle. Kaulų ir lojų šunims nepersiūlyti – dėl polinkio į nutukimą stebėkite šuns kūno kondiciją ir pasitarkite su veterinaru dėl porcijų dydžio.
- Judėjimas: Nors Neapolio mastinas nėra ypač aktyvus šuo, jam reikia kasdieninių pasivaikščiojimų ir vidutinės fizinės veiklos palaikyti raumenų tonusą. Nepatartina pervarginti augančių jauniklių – jų sąnariai jautrūs traumoms.
Sveikata ir paveldimumas
Neapolio mastinas, kaip ir kitos didelės bei gigantiškos šunų veislės, turi savų sveikatos rizikų. Atsakingas veisimas, periodiniai medicininiai patikrinimai ir tinkama kasdienė priežiūra padeda sumažinti ligų tikimybę.
- Sąnarių ligos: Dažniausia problema – klubo ir alkūnės sąnarių displazija. Moksliniai tyrimai rodo, kad dėl didelio svorio ir greito augimo sąnariai lengvai pažeidžiami, todėl žinoti apie šią riziką būtina.
- Širdies ligos: Galima susidurti su širdies vožtuvų veiklos sutrikimais (pavyzdžiui, išsiplėtusia kardiomiopatija).
- Odos infekcijos: Raukšlių plotai linkę užsikrėsti odos grybeliais ar bakterijomis, todėl reikalinga išskirtinė priežiūra.
- Skrandžio Pūtimas (Gastrinė dilatacija-volvulus, GDV): Neapolio mastinai – viena iš veislių, kurioms būdingas didesnis GDV pavojus. Ši būklė – gyvybei pavojinga, todėl būtina stebėti šuns elgesį po ėdimo ir reguliuoti šėrimo dažnumą (geriau kelis kartus per dieną mažomis porcijomis).
- Akių ligos: Dėl odos raukšlių gali išsivystyti entropionas (akies voko įlinkimas) ar ektropionas (voko išvirtimas), kurioms prireikus gali būti reikalinga veterinarinė intervencija.
Neapolio mastino gyvenimo trukmė – dažniausiai 7–9 metai, retesniais atvejais – iki 10 metų. Būsimi šeimininkai turi įvertinti riziką ir iš anksto pasirūpinti patikimo veisėjo dokumentais, aiškia šuns kilme bei ligų patikra.
Tinka kam?
Neapolio mastinas nėra universali šunų veislė, tinkanti kiekvienam šeimininkui. Idealus šeimininkas – žmogus, turintis patirties su didelėmis ar stipraus charakterio šunimis, galintis užtikrinti pakankamai vietos ir laiko šuniui prižiūrėti.
- Saugumo užtikrinimas: Šie mastinai puikiai tinka kaip nuosavo namo, ūkio ar didelės teritorijos sargai. Jie ne tik perspėja apie svetimą žmogų, bet daugeliu atvejų ir efektyviai jį atbaido.
- Šeimai su vyresniais vaikais: Mylintys savo šeimos vaikus, bet dėl dydžio gali neatsargiai užgauti ar parversti mažesnius vaikus. Šuniui būtina aiški socializacija su šeimos nariais.
- Žmonėms, kurie turi daug laiko ir noro: Neapolio mastinas reikalauja nuolatinio dėmesio, auklėjimo, stiprios emocinės sąsajos su šeimininku. Jam netinka ilgi vienatvės periodai ar gyvenimas mažuose butuose.
- Patyrę šunų augintojai: Ši veislė netinka pradedantiesiems, nes gali būti sudėtinga suvaldyti tokį stiprų ir užsispyrusį šunį be tinkamų žinių.
Gyvenimas bute – ne pats tinkamiausias variantas, kadangi mastinas mėgsta erdvę. Svarbu pažymėti ir tai, jog šuo dėl savo gąsdinančios išvaizdos netinka žmonėms, ieškantiems draugiško mažo šuniuko ar juo labiau tiems, kurie ieško šuns-žaisliuko.
Įdomūs faktai
- Neapolio mastinas laikomas legendiniu sargybiniu – sakoma, jog jis gali sulaikyti užpuoliką vien žvilgsniu ar savo dydžiu.
- Veislė dažnai vaizduojama senovės karo menų scenose, o Holivudo filmuose Neapolio mastinas keliskart atsidūrė dėmesio centre – pavyzdžiui, jis tapo Hagrido šuns Panzer prototipu filmų serijoje „Haris Poteris“.
- Dėl savo įspūdingos odos, raukšlių ir „grėsmingo“ žvilgsnio šios veislės šunys buvo dažnai piešiami renesanso meno kūriniuose ir laikyti kilmingumo simboliu.
- Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo lėti ir flegmatiški, šie šunys geba išties greitai ir energingai judėti, jei to prireikia.
Apibendrinimas
Neapolio mastinas – unikali, ištikima ir aukštų reikalavimų šunų veislė, turinti gilias istorines šaknis ir išskirtinį charakterį. Ši šunų veislė ypač vertinama dėl savo sargybinių savybių, tvirtumo ir gebėjimo tapti tikru šeimos sergėtoju. Tačiau ji nėra lengvabūdiškas pasirinkimas: mastinui reikia atsakingo šeimininko, atsidavusio priežiūros, nuoseklaus auklėjimo ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Prieš įsigyjant Neapolio mastiną būtina įvertinti ne tik šios veislės privalumus, bet ir galimus sunkumus – tik tuomet ši ilgaamžė veislė taps nepakartojama šeimos dalimi.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
