Mudis – reta ir išskirtinė vengriška šunų veislė, pasižyminti itin aukštu intelektu, universalumu ir žaismingumu. Šie vidutinio dydžio šunys ypač vertinami dėl savo energijos, gebėjimo greitai mokytis ir stipraus noro bendradarbiauti su šeimininku. Mudis dažnai pasirenkamas šeimoms, ieškančioms aktyvaus, budraus ir lengvai dresuojamo šuns, kuris puikiai tinka įvairiai veiklai lauke bei šunų sportui. Nors mudis yra gana retas net savo gimtojoje Vengrijoje, jo universalumas ir ištikimas charakteris pelnė jam šalininkų tarp šunų mylėtojų visame pasaulyje.
Kilmė ir istorija
Mudis yra vengriška šunų veislė, kurios šaknys siekia XVIII amžių. Manoma, kad ji susiformavo natūraliu būdu, kai vengrų piemenys kirto vietinius aviganius su kitomis Centrinės Europos darbinių šunų veislėmis. Šios veislės paskirtis visada buvo glaudžiai susijusi su gyvulių ganymu ir apsauga. Mudis ypač pasižymėdavo tuo, kad galėjo valdyti įvairaus dydžio bandas ir prisitaikyti prie įvairių gyvūnų – nuo avių iki galvijų ar net kiaulių.
Nors mudis Vengrijoje buvo žinomas šimtmečius, kaip savarankiška šunų veislė oficialiai pripažintas tik XX a. pradžioje. Pirmieji veislės aprašymai ir standartai buvo paskelbti 1930 m. Vengrijos kinologų sąjungos dėka. 1966 m. mudis pripažino FCI (Fédération Cynologique Internationale). Šiandien mudis laikomas ypatingu nacionaliniu Vengrijos turtu ir yra viena iš penkių pagrindinių vengrų piemenų šunų veislių kartu su pumi, puli, komandoru ir kuvasu.
Dėl savo ištvermės, sumanumo ir gebėjimo dirbti sunkiose lauko sąlygose mudis buvo naudojamas ne tik kaip piemens asistentas, bet ir kaip ūkio sargas bei net medžioklės pagalbininkas. Istoriškai ši veislė patyrė nuosmukių, ypač Antrojo pasaulinio karo metais, kai populiacija smarkiai nukentėjo, bet atkaklių augintojų pastangomis mudžio veislė buvo išsaugota ir atkurtos jos pagrindinės savybės.
Išvaizda
Mudis – vidutinio dydžio, gerai proporcingo ir atletiško kūno sudėjimo šunų veislė. Vyraujantis įspūdis – gyvas, judrus, raumeningas, bet nesunkių kaulų šuo, kuris gali varžytis ir šunų sporte, ir ūkio darbuose. Suaugusių mudžių ūgis ties ketera svyruoja nuo 38 iki 47 cm, o svoris dažniausiai siekia 8–13 kg.
- Snukis: pakankamai siauras, ilgas, su aiškiu perėjimu nuo kaktos prie nosies.
- Akys: vidutinio dydžio, tamsios, žvalios, atspindinčios gyvumą ir intelektą.
- Ausys: vidutinio dydžio, trikampės, stačios ir labai judrios, dažniausiai laikomos pakeltos.
- Kailis: svarbiausias mudžio išvaizdos bruožas – banguotas arba garbanotas, vidutinio ilgio kailis, kuris sudaro aiškius sruogų kuokštus, ypač ant kūno. Kailis yra tankus, šiek tiek šiurkštus, tačiau prie galvos ir kojų trumpesnis bei glaudus.
- Galimos spalvos: leidžiamos kelios spalvos: juoda, smėlinė (fakó), mėlyna-pilka, juoda su baltais ženklais, marga (merle – „cifra“). Balti ženklai leidžiami tik ant krūtinės ir/pagalvių, bet negali būti dominuojantys.
Judėdamas mudis palieka gyvą, energingą ir elegantišką įspūdį. Jų judesiai laisvi, greiti, tvirti. Visa išvaizda atspindi natūralų darbinių šunų tipą, be per didelio dekoratyvumo.
Charakteris
Mudis garsėja išskirtiniu budrumu, darbštumu ir prieraišumu. Tai aktyvi šunų veislė, kuri mėgsta nuolat turėti užsiėmimą ir glaudžiai bendrauti su žmogumi. Mudis yra labai ištikimas, greitai prisiriša prie savo šeimos, noriai saugo namus ir gerai sutaria su vaikais (jeigu šuo socializuojamas ir su vaikais elgiamasi pagarbiai).
Pagrindinės šios veislės charakterio savybės:
- Intelektas ir dresūra: mudis pasižymi greitu mąstymu, puikiai mokosi naujų komandų, lengvai pasiduoda dresūrai. Ši veislė ypač tinka šunų sportui ar įvairiems judriems užsiėmimams, kur reikalingas sumanumas ir susitelkimas.
- Aktyvumas: mudis – labai energingas, reikalaujantis daug fizinės ir protinės veiklos šuo. Jei neturi darbo ar veiklos, gali imtis destruktyvaus elgesio (graužimas, kasimas, lojimas).
- Budrumas: kaip tipiškas piemenų šuo, mudis labai jautrus aplinkos garsams, puikiai saugo namus ir praneša apie artėjančius svetimus. Šie šunys nebijo iššūkių, gali būti nepriklausomi, tačiau visada išlieka orientuoti į žmogų.
- Draugiškumas: mudis paprastai šiltai priima savo artimuosius ir draugus, bet gali būti atsargesnis su nepažįstamais. Tinkamai socializuotas mudis toleruoja kitus šunis bei augintinius.
- Ryšys su vaikais: tinkamai auklėjant ir socializuojant, mudis gerai sutaria su vaikais – jie gali kartu leisti laiką, žaisti, tačiau būtina prižiūrėti bendravimą ir vaikams paaiškinti, kaip elgtis su šunimi.
Mudis nėra šuo, kuris mėgsta nuobodžiauti – todėl būtina pasirūpinti kasdienėmis ilgomis išvykomis, mokymo užduotimis ir aktyvia veikla. Šis šuo gali būti nuostabus pagalbininkas įvairiuose šunų sporto – agility, rallio, flyball, piemenavimo, – užsiėmimuose.
Priežiūra ir mityba
Kaip ir daugumai aviganio tipo šunų veislių, mudis nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau reikia atsižvelgti į kai kuriuos specifinius poreikius:
- Kailio priežiūra: banguotas ar garbanotas mudžio kailis natūraliai atstumia nešvarumus ir nėra linkęs į sąvėlas. Visgi, rekomenduojama bent kartą per savaitę iššukuoti kailį, ypatingai po pasivaikščiojimų gamtoje, kad pašalintumėte augalų daleles ar išvengtumėte veltinių susidarymo. Plaukus kirpti nebūtina, tačiau kartais prireikia patrumpinti aplink ausis arba pėdutes.
- Maudymas: dažnas maudymas nereikalingas – pakanka nuplauti šunį tik stipriai išsipurvinus. Svarbu naudoti tik šunims skirtą šampūną.
- Nagų, ausų ir dantų priežiūra: nagų kirpimas ir dantų valymas turi būti reguliarūs, kad būtų išvengta sveikatos problemų. Ausis patariama tikrinti reguliariai, ypač po pasivaikščiojimų gamtoje.
- Fizinė veikla: mudis reikalauja daug judėjimo – bent kelios ilgos, aktyvios išvykos kasdien, plius papildomos dresūros ar žaidimų sesijos. Paprasti, trumpi pasivaikščiojimai tinka tik kaip papildomas krūvis, bet, jeigu šuo nuobodžiauja, gali imtis žalingo elgesio.
- Protinės užduotys: rekomenduojama kasdien skirti užduočių, mokymo ar žaidimų, kurie lavintų šuns mąstymą, nes mudis nuolat ieško iššūkių.
- Mityba: mudis turi būti šeriamas subalansuotu, aukštos kokybės pašaru, pritaikytu aktyviems šunims. Maiste turi būti pakankamai baltymų, vitaminų ir mineralų. Reikia stebėti šuns svorį, nes peršėrus, ypač neaktyvų, jis gali pradėti tukti. Gausi veikla padeda palaikyti optimalų svorį ir raumenyną.
Sveikata ir paveldimumas
Mudis yra gana atspari, natūraliai išveista šunų veislė, kuri dažniausiai pasižymi tvirta sveikata ir ilgaamžiškumu. Vidutinė gyvenimo trukmė siekia 12–14 metų. Vis tik, kaip ir visos šunų veislės, mudžiai turi keletą genetinių ligų, apie kurias turėtų žinoti būsimieji šeimininkai:
- Klubo sąnario displazija: pasitaiko retai, tačiau kadangi tai paveldima, rekomenduojama įsigyjant šuniuką išsiaiškinti, ar tėvai tikrinti dėl šios ligos.
- Epilepsija: kai kuriuose mudžių populiacijos segmentuose aptinkama ši nervų sistemos liga, pasireiškianti priepuoliais. Būtina stebėti ir konsultuotis su veterinaru.
- Akių ligos: kai kuriose linijose pasitaiko progresuojanti tinklainės atrofija, katarakta ir kitos paveldimos akių ligos – atsakingi augintojai tikrina veislinius šunis dėl jų.
- Spalvos atmainos ir sveikata: mudžių margumo (merle) genas siejamas su padidėjusia kurtumo arba akių problemų rizika, tad reikalingas ypač kruopštus veisimas.
Bendrą mudžio sveikatą padeda užtikrinti reguliarūs vizitai pas veterinarą, sveika mityba ir pakankamas fizinis krūvis. Taip pat pravartu kartą per metus atlikti profilaktinius tyrimus ir vakcinacijas pagal veterinaro rekomendacijas.
Tinka kam?
Mudis rekomenduojamas aktyviems, energingiems žmonėms ar šeimoms, kurios turi pakankamai laiko ir noro užsiimti su šunimi tiek fiziškai, tiek protu. Ši veislė tinka:
- Žmonėms, mėgstantiems reguliarius žygius, bėgiojimą, dviračių sportą ar šunų sporto šakas (agility, obedience, mantrailing, ganymas ir t.t.).
- Ūkininkams, kurie laiko gyvulius ir ieško universalaus pagalbininko.
- Šeimoms su vyresniais vaikais, kurie moka tinkamai bendrauti su šunimis ir užtikrina nuoseklų elgesį.
- Patyrusiems šunų augintojams, norintiems aktyvaus, intelektualaus, bet reiklaus šuns.
Mudis paprastai netinka vyresnio amžiaus ar sėslų gyvenimo būdą mėgstantiems žmonėms, taip pat tiems, kurie negali užtikrinti pakankamo užimtumo ir iššūkių. Nuobodžiaudamas mudis gali tapti destruktyvus.
Įdomūs faktai
- Mudis yra viena iš vos kelių šunų veislių pasaulyje, galinti būti „merle“ spalvos (margas/mėlynai dėmėtas) – ši spalva atrodo ypač įspūdingai.
- Ši veislė geba valdyti net dideles galvijų bandas, nors pagal dydį yra gerokai smulkesnė už galvijus ar avis.
- Mudzių populiacija iki šiol yra gana maža net ir Vengrijoje, o už jos ribų mudis – retas, tad šios veislės atstovai labai vertinami šunų mylėtojų bendruomenėje.
- Europoje ir JAV mudis vis dažniau išpopuliarėja kaip sportinis šuo dėl savo stulbinamo judrumo ir greitos reakcijos.
Apibendrinimas
Mudis – ypatingas, stipriai žmogų orientuotas vengriškas aviganis, gebantis būti ir ištikimu šeimos nariu, ir nenuilstančiu pagalbininku įvairioje veikloje. Aktyvumas, protingumas, ištikimybė ir universalumas – pagrindinės šios veislės savybės. Mudis puikiai tiks tiems, kas ieško ne tik augintinio, bet ir partnerio bendroms veikloms ar sportui. Tačiau jo intelektas ir energija pareikalaus atsidavimo, kantrybės ir nuolatinio darbo su šunimi. Rinkdamiesi mudį, būsite apdovanoti ištikimu, sumaniu bei žaviu draugu, kuris praturtins jūsų kasdienybę aktyvumu ir meile.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
