Lenkų kurtas (lenkiškai – Chart Polski) – tai reta ir įspūdinga šunų veislė, pelniusi pagarbą tiek medžiotojų, tiek šunų mylėtojų gretose. Šis didelis, grakštus ir stiprus šuo nuo seno buvo vertinamas dėl savo greičio, ištvermės ir elegancijos. Lenkų kurtas pasižymi ne tik puikiomis fizinėmis savybėmis, bet ir ištikimu, santūriu charakteriu, kuris žavi daugelį šeimininkų. Tai viena iš nedaugelio Europoje sukurtų kurtų veislių, išlaikiusių savo pradinį tipą ir naudojimo paskirtį iki šių dienų. Šis straipsnis padės išsamiai susipažinti su lenkų kurto istorija, išvaizda, būdo bruožais, priežiūros ypatumais, sveikata ir kitais svarbiais aspektais, kad galėtumėte geriau suprasti šią unikalią šunų veislę.
Kilmė ir istorija
Lenkų kurtas – viena seniausių Lenkijos šunų veislių, kurios istorija siekia dar viduramžius. Veislė kilo iš Euroazijos stepėse gyvenusių senovinių kurtų, kurie vėliau, per Lenkiją, pateko į Vakarų Europą. Istoriniai šaltiniai rodo, kad lenkų kurtai jau buvo žinomi XIII–XIV a., kai šią veislę ypač vertino Lenkijos bajorija. Chart Polski buvo naudojamas greitam ir sudėtingam lauko medžioklės darbui – ypač kiškiams, lapių ar net stirnų medžioklei atvirose erdvėse. Dėl savo ištvermės ir greičio šie šunys tapo lenkų kilmingųjų pasididžiavimu ir netgi atskiru socialiniu statuso simboliu.
Lenkų kurtas didele dalimi yra šalies nacionalinis paveldas. Nors XX a. pradžioje dėl karų, politinių suiručių ir uždraustos medžioklės kurtai beveik išnyko, keletas entuziastų 1970–1980 m. atkūrė veislę pagal išlikusius šunis ir istorinius šaltinius. Šiandien lenkų kurtas yra pripažintas tarptautinių šunų organizacijų, tokių kaip FCI (Fédération Cynologique Internationale), ir vertinamas tiek gimtojoje šalyje, tiek užsienyje kaip retas ir išskirtinis šuo.
Išvaizda
Lenkų kurtas išsiskiria dideliu, harmoningai sudėtu kūnu, kuris pasižymi jėgos, atletiškumo ir kilniai grakščios laikysenos deriniu. Tai taip pat viena didžiausių kurtų veislių Europoje. Patinai dažniausiai siekia 70–80 cm ūgį ties keterą, sveria 30–40 kg, kalės kiek mažesnės – jų ūgis svyruoja nuo 68 iki 75 cm, svoris – apie 25–35 kg.
Veislės bruožai:
- Galva: Ilga, siaura, stačiakampė su aiškiai išreikštu perėjimu tarp kaktos ir snukio. Nosis dažniausiai tamsi, šnervės plačios.
- Akys: Didelės, išraiškingos, migdolo formos. Akies spalva dažnai dera su kailio atspalviu ir yra tamsesnė.
- Ausys: Vidutinio dydžio, aukštai įstatytos, pakankamai storos, nusvirę, gali šiek tiek pakilti, kai šuo budrus.
- Kūnas: Ilgas, stiprus, su plačia krūtine ir šiek tiek įtrauktu pilvu – tai padeda šuniui kvėpuoti bėgimo metu.
- Koja: Ilgos, raumeningos, tiesios, leidžia pasiekti didelį greitį.
- Uodega: Ilga, išlenkta, nuleista žemyn, bėgimo metu gali lenktis aukščiau.
- Kailis: Trumpas, standus, tankus, bet pasižymi apsauginiu pavilniu – todėl lenkų kurtas atsparesnis šalčiui už kai kurias kitas kurtų veisles. Kailio spalva gali būti įvairi: nuo smėlio, rudos, raudonos iki juodai dryžuotos („brindle“), leidžiamos ir baltos dėmės.
Charakteris
Lenkų kurtas – orus, nepriklausomas, bet ištikimas savo šeimai šuo. Istoriškai šie šunys buvo auginti ir selekcionuoti ne tik pagal gebėjimą dirbti, bet ir pagal savarankiškumą, todėl šiuolaikinis lenkų kurtas pasižymi gana ramaus, susikaupusio ir savarankiško šuns charakteriu. Jis gali būti kiek santūrus ar atsargus su nepažįstamais, bet su savo žmonėmis rodo šilumą ir prisirišimą.
Būdingos savybės:
- Dažniausiai stabilaus temperamento, nejautrus staigiems aplinkos pokyčiams.
- Pasižymi stipriu medžioklės instinktu – tai gali pasireikšti gaudant judančius daiktus ar gyvūnus.
- Mylintis, paklusnus, jautrus šeimininkų nuotaikoms ir signalams.
- Gana nepriklausomas, mėgsta laisvę ir dėmesį, bet pernelyg nereikalauja dėmesio kaip kai kurios kitos veislės.
- Lojimas nėra dažnas, tačiau šuo gali būti santūriai budrus ir teritorinis.
- Lenkų kurtas paprastai draugiškas šeimai ir vaikams, tačiau dėl dydžio ir jėgos reikalauja atsargumo šalia mažų vaikų.
Priežiūra ir mityba
Lenkų kurtą lengva prižiūrėti dėl trumpo, nepretenzingo kailio. Reguliaraus šukavimo užtenka kartą–du kartus per savaitę, kad pašalintumėte negyvus plaukus ir išlaikytumėte kailio blizgesį. Maudymosi prireiks tik tada, kai šuo stipriai išsipurvina.
Lenkų kurtui svarbus fizinis aktyvumas. Kasdien reiktų skirti bent 1–2 valandas ilgų pasivaikščiojimų, bėgiojimo ar žaidimų aptvertoje teritorijoje. Medžioklės instinktas reiškia, kad šuo gali pabėgti, vedamas grobio pėdsako, tad būtina užtikrinti saugią aplinką arba naudoti pavadėlį, ypač neaptvertose vietose.
Mityba turėtų būti visavertė, kokybiška ir pritaikyta didelių, aktyvių šunų poreikiams. Rekomenduojama šerti aukštos kokybės sausu ar drėgnu pašaru, praturtintu baltymais ir būtinomis maistinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į šuns fizinį aktyvumą, maisto kiekį ir sudėtį galima koreguoti individualiai.
Ypatingai svarbu:
- Stebėti svorį – lenkų kurtai neturi polinkio į nutukimą, jei gauna pakankamai fizinio krūvio, tačiau perteklinė mityba gali apkrauti jų sąnarius.
- Kailį ir ausis apžiūrėti bent kartą per savaitę – užkirsti kelią uždegimui ir parazitams.
- Reguliariai kirpti nagus ir prižiūrėti dantis.
Sveikata ir paveldimumas
Lenkų kurtas – gana sveika ir ištverminga šunų veislė, tačiau kaip ir dauguma didelių bei greitų šunų, gali būti linkęs į tam tikras paveldimas sveikatos problemas. Gyvenimo trukmė dažniausiai siekia 10–12 metų.
Labiausiai žinomos lenkų kurto sveikatos problemos:
- Klubo ir alkūnės sąnarių displazija – tai dažna didelių šunų sveikatos problema, galinti sukelti šlubavimą ar skausmą.
- Skrandžio užsisukimas (volvulus, bloat) – staigi ir pavojinga būklė, ypač aktyviems ir dideliems šunims, todėl rekomenduojama šerti mažomis porcijomis ir vengti didelio fizinio aktyvumo iškart po valgymo.
- Širdies ligos – kai kurie kurtai gali būti jautresni tam tikroms širdies ydų formoms, tad svarbu atlikti reguliarius veterinarinius patikrinimus.
- Regėjimo sutrikimai – pavieniais atvejais stebimos paveldimos akių ligos, kurios gali būti kontroliuojamos atsakingo veisimo pagalba.
Svarbu įsigyjant lenkų kurtą gauti patikimus duomenis apie tėvų sveikatos patikras bei kilmės dokumentus – tai padeda sumažinti paveldimų ligų riziką.
Tinka kam?
Lenkų kurtas nėra tipinis buto šuo ar augintinis pradedantiesiems. Ši veislė tiks aktyviems, kantriems šunų laikytojams, gebantiems suprasti kurtų poreikius ir būdo ypatumus.
- Tinka žmonėms, kurie mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, išvykas į gamtą, bėgiojimą.
- Puikiai jaučiasi namuose su aptvertu kiemu arba kaimo sodyboje.
- Šeimoms su vyresniais vaikais, kurie moka elgtis su dideliais šunimis.
- Šunų sporto mėgėjams – lenkų kurtas puikiai dalyvauja bėgimuose („coursing“), vikrumo, paklusnumo treniruotėse.
- Patyrusiems šunų augintojams, kurie moka skatinti nepriklausomą, bet kartu ir paklusnią elgseną.
Svarbu nepamiršti, jog lenkų kurtai reikalauja daug judėjimo, kantraus dresavimo ir socializacijos nuo mažens – tik tada jie tampa nuostabiais šeimos nariais.
Įdomūs faktai
- Lenkų kurtas dažnai laikomas viena greičiausių kurtų veislių Europoje – kai kurie individai gali bėgti iki 60 km/h greičiu.
- Ši veislė minima ir senosiose lenkų poemose bei paveiksluose, kaip bajorų bei valdovų pasididžiavimas.
- Lenkijos teritorijoje kurto veislė buvo oficialiai pripažinta nacionaliniu paveldu ir įtraukta į kultūros tradicijas.
- Skirtingai nei kai kurie trumpaplaukiai kurtai, lenkų kurtas gali daugiau laiko praleisti lauke dėl tankesnio, apsauginio pavilnio.
- Kurtams būdinga „kurtų šypsena“ – atsipalaidavęs lenkų kurtas gali išreikšti grakščią šypseną, kai truputį iškiša dantis.
Apibendrinimas
Lenkų kurtas (Chart Polski) – energinga, stipri ir grakšti šunų veislė, kurią verta rinktis tik gerai apgalvojus visus jos poreikius. Tai stiprus, atsidavęs, bet kartu gana nepriklausomas šuo, reikalaujantis aktyvaus gyvenimo būdo, kantrios ir švelnios dresūros bei nuoširdaus ryšio su šeimininku. Lenkų kurtai žavi senovine elegancija, ištverme ir santūriu charakteriu. Tinkamai auklėjamas ir prižiūrimas, šis šuo tampa ištikimu šeimos draugu ir kilniu pagalbininku gamtoje.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
