Kišu šuo – tai reta, vidutinio dydžio šunų veislė iš Japonijos, pasižyminti ne tik išskirtiniu ištikimumu ir atsidavimu šeimai, bet ir solidžia, oria išvaizda. Šie šunys garsėja ramybe, protu ir savarankiškumu, todėl kišu šuo laikomas puikiu pasirinkimu patyrusiems augintojams, ieškantiems ramaus, bet budraus šeimos bičiulio. Veislės atstovai ypatingi tuo, kad iki šių dienų išlaikė artimą ryšį su savo protėviais ir natūraliomis instinktais, todėl jiems būtina skirti tinkamą dėmesį, socializaciją ir aktyvumo iškrovą. Straipsnyje plačiau apžvelgsime kišu šuns kilmę, išvaizdą, elgesį, priežiūros ypatumus bei sveikatą, kad galėtumėte geriau pažinti šią neeilinę šunų veislę.
Kilmė ir istorija
Kišu šuo (japoniškai – kishu ken arba kishu inu) yra viena iš seniausių japonų šunų veislių, kurios šaknys siekia tūkstančius metų. Pavadinimą veislė gavo nuo Kišu (Kishu) regiono, esančio dabartinėje Vakarų Japonijoje (Wakayama ir Mie prefektūros). Būtent čia šie šunys ilgą laiką buvo auginami kalnuotose vietovėse kaip ištikimi medžioklės pagalbininkai. Pagrindinė jų paskirtis – medžioti šernus, elnius ir kartais kitus smulkius gyvūnus.
Kišu šunų populiacija visada buvo ribota, nes veislė niekada nebuvo plačiai eksportuota iš Japonijos ir iki šiol laikoma retu šunimi net gimtojoje šalyje. 1934 metais buvo oficialiai užfiksuota veislės standarto forma ir uždrausta tolimesnė kryžminimas su kitais tipais dėl kišu šuns grynumo išsaugojimo. Tais pačiais metais šiai veislei buvo suteiktas nacionalinio gamtos paminklo (Nihon Ken Hozonkai) statusas. Kišu šuo yra viena iš šešių FCI (Fédération Cynologique Internationale) pripažintų vietinių japonų šunų veislių šalia tokių veislių, kaip šiba inu, akita inu ir šikoku.
Išvaizda
Kišu šuo – tai harmoningai sudėtas, vidutinio dydžio, sportiškas ir raumeningas šuo. Patinai įprastai siekia apie 49–55 cm, o kalės – apie 46–52 cm ties ketera. Svoris dažniausiai svyruoja tarp 15–25 kg. Bendras įspūdis – stipriai, bet neaptemdytai atrodantis šuo su gerai tonizuotais raumenimis ir lengvu, judriu siluetu.
Kailis yra trumpas, tankus, su pavilne, puikiai saugančia nuo kritulių ir šalčio. Dažniausiai sutinkami balti kišu šunys, tačiau pagal standartą priimtini ir sezamo (sezaminės), raudonos ir šviesiai rausvos ar gelsvos atspalvių individai. Balta spalva šiuo metu sudaro apie 70 % visų kišu veislės šunų, nes ši spalva buvo tikslingai atrenkama XX a. pradžioje. Galva proporcinga, snukis smailėjantis, ausys stačios, trikampės. Akys vidutinio dydžio, tamsios, žvilgsnis ramus ir gilus.
Uodega paprastai laikoma riesta per nugarą arba išlenkta kaip kardas – tai būdingas japonų veislių bruožas. Bendra kišu šuns laikysena – labai ori ir savimi pasitikinti.
Charakteris
Kišu šuo pasižymi santūriu ir oriu būdu. Jie gali būti ganėtinai rezervuoti nepažįstamų žmonių atžvilgiu, tačiau artimųjų rate išsiskiria ištikimybe, švelnumu ir noru būti šalia šeimos narių. Pirmosios veislės atstovai buvo medžiotojai, todėl jie išlaikė stiprų grobio persekiojimo instinktą, budrumą ir savarankiškumą. Kišu šuo – tai šuo, kuris geriausiai jaučiasi harmonijoje su aiškiais šeimos taisyklių rėmais ir savininko nuoseklumu.
Dėl santykinio uždarumo šie šunys nebūna ypatingai draugiški su svetimais žmonėmis ar nepažįstamais gyvūnais, tačiau jie retai būna agresyvūs. Jie – puikūs sargai, gebantys stebėti aplinką ir laiku įspėti apie galimas grėsmes. Tuo pačiu kišu šuo nuostabiai kantrus, gana tylus ir retai loja be rimtos priežasties. Dėl didelio proto ir medžiotojo praeities jiems labai reikia mentalių iššūkių – kitaip gali imtis nepageidaujamos veiklos, pavyzdžiui, kasti, persekioti gyvūnus ar būti užsispyrę.
Socializacija nuo mažens yra bene svarbiausias aspektas auginant kišu šunį. Jie puikiai sutaria su šeimos vaikais, jei tie išmoksta gerbti šuns ribas bei tinkamai su juo elgiasi. Su kitais šunimis kišu atstovai užmezga santykius priklausomai nuo ankstyvos patirties ir vedlio nuoseklumo.
Priežiūra ir mityba
Kišu šuo nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau tam tikri aspektai – svarbūs. Pagrindinis dėmesys skiriamas kailiui: sezoninio šėrimosi metu reikės dažniau šukuoti, kad būtų pašalinti senieji plaukai ir sumažintas šėrimasis namuose. Įprastai užtenka kartą–du per savaitę peršukuoti trumpą kišu šuns kailį. Maudymų dažnai nereikia – užtenka kartą per kelis mėnesius arba pagal poreikį (kai stipriai susipurvina).
Nagų kirpimas, dantų priežiūra – neatsiejama kasdienės rutinos dalis. Reikia reguliariai stebėti ausis dėl nešvarumų kaupimosi, ypač jei šuo leidžia laiką gamtoje. Priklausomai nuo metų laiko bei gyvenamosios aplinkos, erkės ir kiti parazitai gali būti aktualūs, todėl būtina atitinkama apsauga.
Mityba turėtų būti subalansuota, pritaikyta šuns amžiui, dydžiui, aktyvumui. Kišu šunys nėra linkę į nutukimą, tačiau perteklinis maisto kiekis ar netinkamų užkandžių vartojimas gali sukelti sveikatos problemų. Geriausiai tinka kokybiškas, pilnavertis sausas arba žalias pašaras, atitinkantis gyvūno poreikius. Kuo natūralesnis ir kuo mažiau perdirbtas maistas, tuo šuo bus sveikesnis. Būtina visada pasirūpinti prieiga prie švaraus, šviežio vandens.
Kišu šuo – gana aktyvus, jam būtini ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai. Geriausiai jaučiasi, kai kasdien gauna galimybę bėgioti aptvertoje teritorijoje ar dalyvauti aktyvioje veikloje su šeima.
Sveikata ir paveldimumas
Kišu šuo priklauso prie sveikesnių šunų veislių. Tipinė gyvenimo trukmė – apie 11–13 metų, kai kurie individai išgyvena ir ilgiau. Dėl ilgą laiką taikytos „natūralios atrankos“, veislė gana atspari tipinėms šunų ligoms, tačiau tam tikrų paveldimų ligų pasitaiko, todėl selekcininkai ir atsakingi veislynai skiria išskirtinį dėmesį šunų sveikatai.
- Hipertrofija (klubo sąnario displazija) – pasitaiko gana retai, tačiau didesnės apimties veislynuose šis veiksnys stebimas.
- Autoimuninės ligos – retesniu atveju gali būti pasitaikoma skydliaukės problemų ar kitų autoimuninių susirgimų.
- Akių ligos – kai kuriems kišu šunims būdinga progresuojanti tinklainės atrofija ar katarakta, todėl svarbu reguliariai atlikti akių patikrą.
Atsižvelgiant į veislės grynumą, dauguma atsakingai veisiamų kišu šunų sulaukia garbaus amžiaus be rimtų sveikatos sutrikimų. Labai svarbu gyvūną reguliariai apžiūrėti veterinarui, laiku skiepyti ir sudaryti tinkamą profilaktikos režimą.
Tinka kam?
Kišu šuo idealiai tinka tiems, kurie ieško ramaus, ištikimo ir nepriklausomo draugo. Ši veislė nėra geriausias pasirinkimas pradedančiajam šunų savininkui, nes tam tikri kišu šuns charakterio bruožai (užsispyrimas, santūrumas, grobio instinktas) reikalauja supratimo, tvirtos rankos ir patirties su šunimis.
- Aktyvūs žmonės ar šeimos, dievinančios žygius, ilgus pasivaikščiojimus ir laiką gamtoje, greitai pastebės, kad kišu šuo puikus bičiulis tokioms veikloms.
- Ramių, pastovaus ritmo namų aplinka – labai tinka kišu šunims, jiems netinka ilgalaikis triukšmas ar chaosas.
- Šeimoms su vaikais, jei jie pakankamai dideli ir žino, kaip elgtis su gyvūnu – kišu šuo kantrus ir saugo „savo“ vaikus.
- Neskatinama laikyti šios veislės bute be galimybės kasdien būti lauke ir judėti, tačiau tvarkingai socializuotas šuo gali prisitaikyti prie miesto gyvenimo.
Šunų sporto, dresūros bei paieškos ir gelbėjimo veiklų entuziastai taip pat ras kišu šunyje puikų partnerį.
Įdomūs faktai
- Kišu šuo laikomas vienu iš nedaugelio japonų šunų, kurių kraujas liko labai mažai paveiktas kitų veislių mišiniais.
- Japonijoje ši veislė priskirta nacionaliniams gamtos paminklams, o ją saugo valstybė.
- Balta spalva tokia dominuojanti tik pastarąjį šimtmetį – istoriškai Kišu šunys buvo įvairaus atspalvio.
- Kišu šunys labai stipriai prisiriša prie vieno žmogaus ar šeimos, tačiau retai būna draugiški su visais svetimais.
Apibendrinimas
Kišu šuo – išskirtinė, sena japonų šunų veislė, kuri iki šių dienų išsaugojo natūralų grožį, ištikimybę ir stiprią vidinę ramybę. Šie šunys pasižymi solidumu, nepriklausomybe, meile savo šeimai ir nuoseklumu kasdienybėje. Jų priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reikia užtikrinti pakankamai fizinės veiklos ir socializacijos. Nepaisant stipraus medžioklės instinkto ir uždaro charakterio, jie gali tapti nepamainomais šeimos sargais bei nuostabiais draugais tiems, kurie supranta ir gerbia šuns individualumą. Pasirinkus kišu šunį, svarbiausia skirti jam laiko, kantrybės ir suprasti veislės kilmę bei ypatumus. Tai šuo, kurio neįmanoma pamiršti, pažinus artimiau.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
