Kasdien matome milžiniškus informacijos kiekius, tačiau tik mažą jų dalį iš tiesų mums parodo ekranai. Už šio atrankos proceso stovi algoritmai – nematomi filtrai, kurie sprendžia, ką pamatysime socialiniuose tinkluose, paieškos rezultatuose, naujienų srautuose ir net elektroninėse parduotuvėse. Suprasti, kaip jie veikia, tampa būtina skaitmeninio raštingumo dalimi.
Kas yra algoritmai ir kodėl jie tokie svarbūs
Algoritmas – tai nuoseklių veiksmų ar taisyklių rinkinys, skirtas konkrečiai užduočiai atlikti. Skaitmeniniame pasaulyje algoritmai analizuoja milžiniškus duomenų kiekius ir pagal tam tikras taisykles priima sprendimus: ką jums rodyti, ko nerodyti, ką rekomenduoti ir ką laikyti „neaktualiu“.
Šių dienų algoritmai dažnai paremti mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto technologijomis. Tai reiškia, kad jie ne tik vykdo iš anksto parašytas taisykles, bet ir patys prisitaiko, mokosi iš vartotojų elgsenos bei nuolat save optimizuoja pagal užsibrėžtus tikslus, pavyzdžiui, padidinti paspaudimų skaičių ar praleistą laiką platformoje.
Matomas pasaulis kaip asmeninė versija
Algoritmai kuria kiekvienam vartotojui unikalų, personalizuotą informacijos „burbulą“. Du žmonės, žiūrėdami tą pačią naujienų svetainę ar socialinį tinklą, gali matyti kardinaliai skirtingą turinį, net jei gyvena tame pačiame mieste ir domisi panašiomis temomis.
Šis personalizavimas atrodo patogus – juk gauname daugiau to, kas mums patinka. Tačiau kartu jis gali siaurinti mūsų perspektyvą, nes vis rečiau susiduriame su kitokiais požiūriais, naujomis idėjomis ar mums nepatogiais faktais.
Kaip socialinių tinklų algoritmai atrenka turinį
Socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ar „YouTube“, neberodo turinio chronologine tvarka. Vietoje to jie vertina šimtus signalų, kad nuspręstų, kurias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus parodyti pirmiausia, o kuriuos paslėpti giliai sraute.
Pagrindiniai signalai, kuriuos naudoja socialinių tinklų algoritmai
Nors konkrečios formulės yra konfidencialios, plačiai žinoma, kad algoritmai stebi ir vertina:
- Sąveiką su turiniu – paspaudimus „patinka“, komentarus, pasidalijimus, išsaugojimus ir net tai, kiek laiko žiūrite į konkretų įrašą.
- Santykį su autoriumi – ar dažnai bendraujate su tuo žmogumi ar prekės ženklu, ar rašote žinutes, žiūrite jo profilio turinį.
- Turinio tipą – nuotraukos, vaizdo įrašai, tiesioginės transliacijos, istorijos: algoritmai atsižvelgia, kuriuos formatus mėgstate labiausiai.
- Laiką ir aktualumą – naujesnis turinys dažnai turi pranašumą, tačiau jis vis tiek turi „konkuruoti“ dėl jūsų dėmesio su senesniais, bet labiau įtraukiančiais įrašais.
- Jūsų elgesio istoriją – kuo dažniau reaguojate į tam tikro tipo turinį (pavyzdžiui, receptus ar politines naujienas), tuo daugiau panašaus turinio matysite ateityje.
Šių signalų kombinacija sukuria individualų jūsų „srautą“, kuris turėtų jus kuo ilgiau išlaikyti platformoje. Tai ir yra pagrindinis socialinių tinklų algoritmų tikslas – maksimaliai išnaudoti jūsų dėmesį.
„Rekomenduojama jums“: kaip gimsta pasiūlymai
Rekomendacijų skiltys ir siūlomi vaizdo įrašai ar profiliai remiasi panašumo principu. Algoritmai lygina jus su kitais vartotojais ir ieško modelių: ką mėgsta žmonės, kurie elgiasi internete panašiai kaip jūs. Taip atsiranda „rekomenduojama jums“ sąrašai, kurie dažnai būna taikliai pritaikyti prie pomėgių, tačiau kartu dar labiau stiprina jau susiformavusius įpročius ir pažiūras.
Paieškos sistemų algoritmai: kas patenka į viršų
Paieškos sistemos, tokios kaip „Google“, yra dar vienas svarbus filtras, formuojantis tai, ką matome kasdien. Vietoje to, kad paprasčiausiai parodytų visus puslapius su jūsų įvestais žodžiais, paieškos algoritmai bando atspėti, koks turinys jums bus naudingiausias ir patikimiausias.
Kaip nustatoma rezultatų tvarka
Paieškos sistemų algoritmai analizuoja:
- Turinio kokybę ir autoritetą – kiek patikima svetainė, ar į ją veda daug nuorodų iš kitų šaltinių, ar ji laikoma ekspertiška tam tikroje srityje.
- Atitikimą užklausai – ar puslapio turinys iš tiesų atsako į vartotojo klausimą, ar tik paviršutiniškai mini reikšminius žodžius.
- Vartotojo vietovę ir kalbą – ar ieškote iš Lietuvos, ar iš kitos šalies, kokia jūsų naršyklės kalba, ar užklausa susijusi su vietinėmis paslaugomis.
- Asmeninę naršymo istoriją – ankstesnes paieškas, dažniausiai lankomas svetaines, ankstesnius pasirinkimus rezultatų sąraše.
Dėl to du skirtingi žmonės, įvedę tą pačią užklausą, gali matyti šiek tiek skirtingus paieškos rezultatus. Taigi ir čia realybė tampa dalinai personalizuota – matome tai, ką algoritmai laiko tinkamiausiu atsakymu mums, o ne objektvyviai „geriausią“ atsakymą apskritai.
Reklamos algoritmai: kodėl mus „persekioja“ skelbimai
Dar viena sritis, kurioje algoritmai formuoja kasdienę patirtį, yra internetinė reklama. Dažnai atrodo, kad reklamos „skaito mūsų mintis“ – parodo būtent tą prekę, apie kurią neseniai galvojome ar kalbėjome. Nors tai labiau susiję su duomenų analize, o ne tiesioginiu minčių skaitymu, efektas gali būti panašus.
Kaip veikia personalizuota reklama
Reklamos algoritmai remiasi:
- Jūsų paieškų istorija – kokių produktų ar temų ieškojote pastaruoju metu.
- Aplankytomis svetainėmis – ypač tais puslapiais, kuriuose jungiasi trečiųjų šalių reklamos tinklai.
- Demografinėmis prielaidomis – apytikriu amžiumi, lytimi, vietove, pomėgiais, kurie dažnai nustatomi pagal elgsenos modelius.
- Įrenginių ir paskyrų susiejimu – prisijungimo prie tų pačių paskyrų skirtinguose įrenginiuose pėdsakais.
Pagal šiuos duomenis algoritmai parenka reklamas, kurios, jų manymu, turėtų būti aktualiausios. Taip formuojamas vartotojo profilis, nuo kurio priklauso, kokius pasiūlymus ir prekes matysite dažniausiai, o kokie prekės ženklai jums liks beveik nematomi.
Filtrų burbulai ir informaciniai „kambarėliai“
Algoritmų siekis parodyti „labiausiai dominantį“ turinį turi ir nenumatytų pasekmių. Viena jų – vadinamieji filtrų burbulai ir informaciniai „kambarėliai“, kai vartotojai nuolat mato tik savo pačių pažiūras atspindintį turinį.
Kaip tai veikia mūsų pasaulėžiūrą
Jei dažnai reaguojate į tam tikro politinio ar socialinio spektro turinį, algoritmai mano, kad jis jums įdomus ir rodo tokio turinio daugiau. Priešingos nuomonės, kritika ar alternatyvūs šaltiniai atsiranda vis rečiau, nes jie sulaukia mažiau jūsų sąveikos.
Ilgainiui susidaro įspūdis, kad visi aplinkui galvoja panašiai kaip jūs, o kitokia nuomonė yra reta ar net „nenormali“. Tai gali didinti visuomenės susiskaldymą, radikalizuoti požiūrius ir mažinti gebėjimą konstruktyviai diskutuoti su žmonėmis, mąstančiais kitaip.
Ar galime sąmoningai valdyti tai, ką mums rodo algoritmai?
Nors algoritmų veikimas dažnai atrodo nepermatomas, vartotojas nėra visiškai bejėgis. Tam tikri įpročiai ir sąmoningi sprendimai gali padėti praplėsti matomą informacinį lauką ir sumažinti algoritmų įtaką.
Praktiniai žingsniai, padedantys perimti dalį kontrolės
- Aktyviai rinkitės šaltinius – sąmoningai sekite skirtingų pažiūrų žiniasklaidos priemones, ekspertus, organizacijas, kad algoritmai matytų platesnį jūsų interesų spektrą.
- Naudokite paiešką, o ne tik srautą – vietoj pasyvaus naršymo sraute dažniau patys ieškokite informacijos konkrečiais klausimais.
- Peržiūrėkite privatumo ir personalizavimo nustatymus – daugelyje platformų galima išjungti dalį asmeninės reklamos ar pakoreguoti rekomendacijų nuostatas.
- Kartais atsijunkite nuo paskyrų – naršant be prisijungimo, dalis personalizacijos sumažėja, nors ir ne visiškai dingsta.
- Klausinėkite „kodėl man tai rodoma?“ – kritiškas mąstymas ir įprotis klausti, kokie interesai slypi už rodomo turinio, padeda atsirinkti ir nepasiduoti manipuliacijoms.
Algoritmų ateitis ir atsakomybės klausimas
Algoritmai tampa vis sudėtingesni ir dar labiau integruojami į kasdienį gyvenimą: nuo naujienų srautų ir filmų rekomendacijų iki bankinių sprendimų ar kandidatų atrankos darbo pokalbiams. Kartu auga ir klausimai dėl skaidrumo, etikos ir atsakomybės.
Kas atsakingas už tai, ką matome?
Algoritmus kuria žmonės ir organizacijos, turinčios konkrečius verslo ar politinius tikslus. Todėl vis dažniau kalbama apie tai, kad:
- platformos turėtų aiškiau atskleisti, pagal kokius principus veikia jų rekomendacijų ir paieškos sistemos;
- vartotojams reikėtų suteikti daugiau galimybių patiems reguliuoti personalizavimo lygį;
- valstybės ir reguliavimo institucijos turėtų sudaryti taisykles, užtikrinančias skaidrumą, vartotojų teises ir žodžio laisvės apsaugą.
Tuo pačiu auga poreikis skaitmeniniam raštingumui – gebėjimui suprasti, kaip formuojamas mūsų informacinis laukas, ir sąmoningai jame orientuotis.
Algoritmai neišvengiamai formuoja tai, ką matome kasdien – nuo naujienų antraščių ir socialinių tinklų įrašų iki reklamos ir paieškos rezultatų. Jie taupo laiką ir siūlo mums asmeniškai aktualų turinį, tačiau kartu siaurina pasaulio vaizdą ir kuria filtrų burbulus. Suprasdami jų veikimo logiką ir sąmoningai valdydami savo skaitmeninius įpročius, galime išlikti ne pasyviais informacijos vartotojais, o aktyviais, kritiškai mąstančiais dalyviais skaitmeninėje erdvėje.
Universalaus formato autorius(-ė) įvairioms temoms, kai reikia aiškaus, neperkrauto ir lengvai skaitomo turinio. Rašymo principai: trumpa įžanga, konkretūs punktai, praktiniai pavyzdžiai, tvarkingas apibendrinimas ir aiški nauda skaitytojui. Jei tema reikalauja faktų ar rekomendacijų (pvz., paslaugos, kasdieniai sprendimai, vartotojų klausimai), remiasi patikimesniais šaltiniais, vengia perdėtų teiginių ir pateikia neutralų kontekstą. Turinys pritaikytas Google Discover: aktualus kampas, aiški struktūra, jokio clickbait’o, daugiau „ką daryti“ ir mažiau miglotų pažadų.
