Jorkšyro terjeras – viena populiariausių mažųjų šunų veislių pasaulyje, išsiskirianti elegantiška išvaizda, energingu charakteriu ir prisitaikymu prie šeimos gyvenimo. Ši veislė dažnai asocijuojasi su rafinuotumu ir laikoma puikiu kompanionu tiek vienišiems žmonėms, tiek šeimoms. Nepaisant kompaktiško dydžio, jorkšyro terjeras turi drąsią ir stiprią asmenybę, kurią paveldėjo iš savo protėvių – darbščių terjerų. Dėl išskirtinės išvaizdos, intelekto ir prieraišumo jorkšyro terjerai nuolat užkariauja naujų šeimininkų širdis. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie jorkšyro terjero veislę, jos kilmę, išvaizdą, charakterį, priežiūros poreikius ir svarbius sveikatos aspektus.
Kilmė ir istorija
Jorkšyro terjeras (angl. Yorkshire Terrier) – terjerų grupės šuo, savo pavadinimą gavęs iš Jorkšyro regiono Anglijoje. Šios šunų veislės istorija prasidėjo XIX amžiuje, laikotarpiu, kai Didžiojoje Britanijoje vyko intensyvus pramonės perversmas. Į Jorkšyrą persikėlę škotų darbininkai atsivežė nedidelius darbinės kilmės terjerus – pagrindinius jorkšyro terjero protėvius. Tuometinėse tekstilės manufaktūrose buvo labai svarbu išnaikinti smulkius graužikus, todėl šie drąsūs, vikrūs ir protingi terjerai tapo nepakeičiamais pagalbininkais.
Per XIX amžių veislės formavimuisi įtakos turėjo keletas kitų terjerų – manoma, kad jorkšyro terjero giminėje yra Skye terjero, Paisley terjero, Dandie Dinmont terjero ir galbūt Maltos bišono (maltiečio) kraujo. Pirmosios veislės atstovai buvo kiek didesni už šiuolaikinius jorkšyrus, tačiau, siekiant išlaikyti išskirtinį dekoratyvumą ir patrauklumą, per selekcinį veisimą buvo nuolat mažinamas šių šunų dydis bei laikomasi griežtų kailio spalvos ir struktūros standartų.
Veislė oficialiai pripažinta Anglijos kinologijos klubo (The Kennel Club) 1886 metais. Dėl dekoratyvios išvaizdos ir charizmatiško būdo jorkšyro terjerai sparčiai išpopuliarėjo tiek Europoje, tiek JAV, iš darbo šunų tapdami puikiais šeimų draugais ir kompanionais.
Išvaizda
Jorkšyro terjeras lengvai atpažįstamas dėl savo dailaus, ilgo ir šilko spindesio primenančio kailio. Veislė priklauso labai mažų dydžių šunims. Pagal FCI veislės standartą (Nr. 86), jorkšyro terjero svoris neturi viršyti 3,1 kg, o ūgis įprastai siekia apie 18–23 cm ties gogu (nugaros pradžia ties kaklu).
- Kailis: Šios šunų veislės išskirtinis bruožas – ilgas, tiesus, blizgus ir dailiai krentantis kailis. Spalva būna tarsi išskirtinai paryškinta – tamsiai plieninis mėlynas atspalvis nugaroje ir sodri ruda ar gelsvai auksinė krūtinėje, snukyje, letenose. Šuniukai gimsta tamsūs, beveik juodi, tačiau vėliau spalvos keičiasi. Jorkšyro terjero kailis turi nedaug povilnės, todėl šeriasi ypač mažai.
- Kūnas: Nedidelis, kompaktiškas, gerą proporciją išlaikantis kūnas, tiesi nugara, trumpas liemuo ir iškilia krūtine. Kojos tiesios, grakščios, letenos nedidelės ir apvalios.
- Galva: Maža, proporcinga kūnui, su ryškiais veido bruožais, nedidele nosimi ir žaismingu žvilgsniu. Akys tamsios, šiek tiek išraiškingos, vidutinio dydžio. Ausys stačios, trikampio formos, apaugusios trumpais plaukais.
Nors dažniausiai matomi ilgakailiai, iš tiesų jorkšyro terjero kailis gali būti kerpamas įvairiomis šukuosenomis. Parodoms skirti šunys dažniausiai nešioja tradicinę ilgakailę šukuoseną su viršugalvyje surištais kaspinėliais, o šeimos augintiniams dažnai pasirenkamas praktinis kirpimas trumpinant kailį priežiūrai palengvinti.
Charakteris
Jorkšyro terjeras iš pirmo žvilgsnio atrodo subtilus, tačiau jo vidus – tikras terjero: drąsus, veiklus, kartais net užsispyręs. Nepaisant mažo dydžio, ši šunų veislė pasižymi itin stipriu charakteriu, nepriklausomumu ir smalsumu.
- Intelektas: Jorkšyro terjerai labai protingi ir lengvai dresuojami, ypač kai mokymo metodai pagrįsti pozityvia motyvacija. Jie noriai mokosi komandų, triukų, ir mėgsta intelektinius žaidimus ar galvosūkius.
- Prieraišumas: Šie šunys labai prisiriša prie savo šeimininko, dažnai nori būti ten, kur šeima. Jie moka būti švelnūs, jautrūs, ieško žmogaus dėmesio ir draugystės.
- Drąsa ir budrumas: Nepaisant mažumo, jorkšyro terjerai gali būti labai sargūs, prireikus garsiai loja ar reaguoja į nepažįstamus garsus ar asmenis.
- Savybės, potencialiai trukdančios: Kitų gyvūnų ar vaikų atžvilgiu gali rodyti šiek tiek užsispyrimo, retkarčiais – pavydo. Kai kurie asmenys labiau linkę reikšti savo norus lojaudami ar būti šiek tiek valdingi. Netinkamai socializuoti gali tapti nervingi ar nepasitikintys naujais žmonėmis.
Ši veislė myli aktyvų gyvenimo būdą, tačiau puikiai prisitaiko ir prie gyvenimo bute, jei yra užtikrinama pakankama kasdienė veikla, žaidimai ir pasivaikščiojimai. Jorkšyrai linkę tapti šeimos dalimi – jiems reikia bendravimo, veiklų ir artimo ryšio su šeimininku.
Priežiūra ir mityba
Jorkšyro terjero priežiūra reikalauja nemažai dėmesio, ypač dėl jų išskirtinio kailio. Kad šios šunų veislės atstovas būtų sveikas ir laimingas, svarbu laikytis šių priežiūros pagrindų:
- Kailis: Jorkšyro terjero kailis auga visą gyvenimą, todėl būtina nuolatinė priežiūra. Ilgakailiams būtinas kasdienis šukavimas, kad nesiveltų plaukai, nesusidarytų sąvėlų. Paprastai šuniui patogiau ir lengviau užtikrinti higieną, kai kailis pakirptas trumpiau („pet clip”). Rekomenduojama reguliariai lankytis pas profesionalų šunų kirpėją. Maudymams naudokite švelnius šampūnus, skirtus šunims, tačiau venkite per dažnai – dažniau nei kartą per 2–3 savaites maudyti nerekomenduojama.
- Dantų ir nagų priežiūra: Dėl polinkio į dantų akmenį, burnos ertmės ligas reikėtų reguliariai valyti dantis, nuskaityti apnašas. Nagus reikia trumpinti kas 2–4 savaites, priklausomai nuo augintinio aktyvumo.
- Ausys ir akys: Tikrinkite, ar ausyse nėra uždegimo požymių, ar nelimpa nešvarumai. Akys turėtų būti švarios, be išskyrų – ilgaplaukiai jorkšyrai dažnai turi specialiai surištą viršugalvio plaukų sruogą, kad plaukeliai nedirgintų akių.
- Mityba: Mažas virškinimo traktas reikalauja kokybiško, pritaikyto mažų šunų veislių maisto. Rekomenduojamas pilnavertis sausas arba drėgnas pašaras, pritaikytas mažų arba miniatiūrinių šunų poreikiams. Svarbu išlaikyti tinkamą svorį – jorkšyro terjerai lengvai priauga svorio, todėl mėgstamus skanėstus reikia riboti.
- Fizinė veikla: Ši veislė turi daug energijos, todėl reikia kasdien pasivaikščioti, o namuose – žaisti ir užsiimti intelektine veikla.
Neprižiūrimas jorkšyro terjero kailis gali veltis ir tapti odos problemų, diskomforto šaltiniu. Burnos higienos trūkumas dažnai lemia dantų netekimą, todėl šios priežiūros dalis vertinama kaip būtiniausia.
Sveikata ir paveldimumas
Nors jorkšyro terjerai dažnai gyvena ilgai (vidutiniškai 13–16 metų), yra keletas paveldimų arba dažnesnių šios veislės susirgimų:
- Ortodontinės problemos: Dėl mažos žandikaulio struktūros jorkšyro terjerams itin dažnos dantų problemos: akmenys, dantenų uždegimai, dantų netekimas. Reguliari burnos higiena būtina.
- Patelės užkimšimai (patella luxation): Kelio girnelės išnirimai arba netinkamos sąnarių struktūros, sąlygojančios šlubavimą. Šiai problemai išvengti svarbi tinkama mityba ir neperkrautas fizinis krūvis.
- Bronchų kolapsas ir trachėjos susiaurėjimas: Jorkšyro terjerai linkę į kvėpavimo takų problemas, ypač jei naudojamas antkaklis (rekomenduojama naudoti petnešas).
- Portosisteminė šuntacija (kepenų kraujagyslių defektai): Retesnė, bet galinti rimtai sutrikdyti sveikatą būklė.
- Akių ligos: Progresuojanti tinklainės atrofija, katarakta, ašarojimas ar dirginimas dėl kailio augimo.
Norint užtikrinti sveiką gyvenimą, labai svarbu pirkti šuniuką iš patikimų, sveikatos testus atliekamų veislynų. Reguliarus veterinaro profilaktinis patikrinimas leidžia anksčiau pastebėti sveikatos problemas ir imtis reikiamų priemonių.
Tinka kam?
Jorkšyro terjeras – viena universaliausių mažųjų veislių, dažnai rekomenduojama įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau svarbu įvertinti asmeninius poreikius bei gyvenimo būdą:
- Šeimoms be mažų vaikų: Jorkšyro terjerai gerai jaučiasi šeimose, kuriose nėra labai mažų vaikų, nes dėl gležno sudėjimo jie gali būti neatsargiai prispausti ar mėtomi.
- Senyvo amžiaus žmonėms: Dėl nedidelio dydžio ir meilės draugijai jorkšyro terjerai puikiai tinka senjorams, kuriems jie gali suteikti kompaniją, tačiau reikia būti pasiruošusiems priežiūrai.
- Miesto gyventojams: Kadangi jorkšyro terjeras nereikalauja didelių erdvių bėgiojimui, puikiai prisitaiko prie gyvenimo nedideliuose butuose ar miesto sąlygomis.
- Tiems, kurie turi laiko: Kailio priežiūra, dresūra ir bendravimas su šunimi reikalauja laiko ir atsakomybės.
Ši šunų veislė rekomenduojama tiems, kurie vertina aktyvius, komunikabilius ir prieraišius augintinius, turi laiko bendravimui bei kailio priežiūrai.
Įdomūs faktai
- Vienas garsiausių jorkšyro terjerų – Smoky, Antrojo pasaulinio karo laikų augintinė, pelniusi daugybę apdovanojimų ir tapusi karo didvyre.
- Jorkšyro terjerai buvo išvesti žiurkių naikinimui, tačiau greitai tapo madinga aukštuomenės atributika, dėl ko jų išvaizda ir dydis buvo dar labiau dekoratyvinti.
- Šios veislės šunys vadinami „hipoalerginiais“, nes rečiau šeriasi – tačiau vis tiek gali sukelti alergiją jautriems asmenims.
- Nors atrodo trapūs, jorkšyro terjerai dažnai nebijo stoti į konfliktą su kur kas didesniu šunimi.
- Kailis iš principo auga visą gyvenimą ir, laiku nepakirpus, gali siekti žemę.
Apibendrinimas
Jorkšyro terjeras – maža, elegantiška, tačiau itin energinga ir išdidi šunų veislė, kuri daugiamečių populiarumo nestokoja visame pasaulyje. Nepaisant subtilios išvaizdos, jorkšyrai paveldėjo drąsų terjero būdą: jie aktyvūs, sumanūs, sargūs, itin prieraišūs ir puikiai tinka kompanionams suaugusiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Veislei būdingas ilgas šilkinis kailis reikalauja kruopščios priežiūros, o dažnesnės sveikatos problemos – atsakingo požiūrio į mitybą, veterinarinę priežiūrą ir kilmės patikrinimą. Tinkamai auklėjamas, prižiūrimas ir mylimas jorkšyro terjeras taps ištikimu, žaismingu ir džiaugsmingu šeimos nariu, į kiekvienus namus įnešančiu šiltos draugystės.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
