Italų brakas – išskirtinė šunų veislė, žavinti tiek savo elegantiška išvaizda, tiek universaliomis medžioklės savybėmis. Šie šunys vertinami už savo rafinuotą charakterį, proto aštrumą ir ištikimybę šeimininkui. Italų brakas laikomas viena seniausių Europoje žinomų šunų veislių, šimtmečiais išlaikiusia ne tik savo funkcines savybes, bet ir unikalią, lengvai atpažįstamą išvaizdą. Šiandien ši šunų veislė – ne tik patikimas ir pajėgus medžioklės partneris, bet ir mylimas šeimos augintinis, tinkantis tiek aktyviems žmonėms, tiek šunų sporto entuziastams.
Kilmė ir istorija
Italų brakas (Bracco Italiano) – tai senoji medžioklinių šunų veislė, kurios ištakos siekia Italijos Renesanso laikus. Pasak Fédération Cynologique Internationale (FCI) ir kitų tarptautinių kinologų asociacijų, pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimi šie šunys, atsirado dar XIV a. Manoma, kad veislės protėviai buvo selekcionuojami kryžminant vietinius Italijos skalikus ir molosų tipo šunis, siekiant išgauti universalų ir stiprų paukštinių šunį.
Italų brakas labai vertintas aristokratijos ir Europos kilmingųjų rūmuose. Renesanso epochoje šie šunys gyveno kartu su didikais, buvo neatsiejama medžioklių su vanagais ir šautuvais dalis. Dėl puikių uoslės, ištvermės ir gebėjimo sekti pėdsakus, italų brakai greitai tapo itin populiarūs visoje Italijoje ir iškeliavo po likusią Europą. Veislės standartai buvo suformuoti XIX–XX a. sandūroje ir oficialiai pripažinti FCI bei Italijos kinologų klubų. Nors dėl pasikeitusių medžioklės tradicijų veislė kurį laiką buvo praradusi populiarumą, paskutiniais dešimtmečiais jos atkūrimas ir kryptingas veisimas Italijoje ir kitose Europos valstybėse užtikrino tvirtą ir stabilų italų brako standartą.
Išvaizda
Italų brakas išsiskiria masyvia, tačiau elegantiška išvaizda. Remiantis FCI 2024 m. šios veislės standartu, italų brako ūgis ties ketera siekia 55–67 cm, o svoris svyruoja nuo 25 iki 40 kg, todėl tai – vidutinio ar stambaus sudėjimo šuo. Kuno sudėjimas harmoningas, proporcingas: kūnas ilgesnis nei aukštas, gilu krūtine, tvirta nugara ir tiesia linija nuo kaklo iki uodegos pagrindo.
- Galva: būdinga tik šiai veislei – plati, pailga, su ryškia pakaušio linija, didele nosimi ir aiškiai pastebimomis smilkininėmis raukšlėmis.
- Akys: vidutinio dydžio, ovalios formos, šviesiai rudos ar gintaro spalvos.
- Ausys: ilgos, plonos, kabančios žemyn ir prigludusios prie skruostų.
- Uodega: vidutinio ilgio, storoka ties pagrindu, link galo plonėjanti, dažniausiai laikoma horizontaliai ar kiek žemiau nugaros linijos.
- Kailis: trumpas, tankus, tvirtas, prigludęs prie kūno, ypatingo blizgesio. Dažniausios spalvos – balta su oranžinėmis arba rusvomis dėmėmis (ruda arba oranžinė roan spalva), rečiau – vientisai balta.
Tipiška veislės išvaizdos bruožas – tarsi švelni, melancholiška išraiška, kurią lemia akys ir galvos forma. Italų brakai turi stiprias letenas ir tvirta raumenų masę, todėl veislė pagal išvaizdą idealiai pritaikyta ilgoms ir aktyvioms darbo valandoms lauke.
Charakteris
Italų brakas pasižymi subalansuotu, draugišku ir ištikimu charakteriu. Jie yra protingi, kantrūs ir nuoseklūs – šios savybės labai vertinamos tiek medžiotojų, tiek šeimos augintinių ieškančių žmonių. Veislė prisiriša prie savo šeimininko bei šeimos narių, natūraliai linkusi bendradarbiauti ir įsiklausyti į žmogaus poreikius.
- Draugiškumas: italų brakas paprastai gerai sutaria su vaikais ir kitais naminiais gyvūnais, nors kartais gali būti kiek atsargesnis nepažįstamų žmonių atžvilgiu.
- Protas ir mokslumas: šios veislės šunys pasižymi dideliu intelektu ir didele motyvacija mokytis – jie lengvai perpranta komandas ir noriai dalyvauja dresūros užsiėmimuose.
- Medžioklės instinktai: nors italų brakas laikomas universaliu šunimi, jam išlikęs stiprus uoslės, sekimo ir paieškos polinkis, todėl, jei nėra užsiėmęs darbine veikla ar sportu, jam būtina suteikti pakankamai fizinio ir protinio krūvio.
- Emocinis stabilumas: veislė žinoma dėl ramaus temperamento – nėra linkusi į agresiją ar perdėtą jautrumą, bet gali būti jautri griežtai elgsenai ar nuolatiniam triukšmui.
Tačiau šios veislės šunims labai reikia kompanijos – ilgai palikti vieni, jie gali patirti stresą ar net pradėti destruktyviai elgtis.
Priežiūra ir mityba
Italų brako priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau ji turi tam tikrų specifinių reikalavimų dėl veislės aktyvumo ir jautrumo.
- Fizinis aktyvumas: šie šunys labai ištvermingi, jiems būtinos ilgos kasdienės išvykos, pasivaikščiojimai gamtoje arba galimybė bėgioti laisvai aptvertoje teritorijoje. Nors jie mėgsta gulėti namuose su šeima, fizinis ir protinis aktyvumas būtini jų gerai savijautai.
- Protinė veikla: italų brakai puikiai tinka šunų sportui: agility, obedience, paieškos žaidimams ar kvapų paieškos pratimams.
- Kailio priežiūra: dėl trumpo ir tankaus kailio pakanka kartą per savaitę iššukuoti šepetėliu – tai padeda pašalinti negyvas plaukus ir išlaikyti odos sveikatą. Maudymas reikalingas tik pagal poreikį.
- Ausų priežiūra: dėl ilgų kabančių ausų padidėja ausų uždegimų rizika, todėl reikia reguliariai patikrinti, valyti ir stebėti, ar nėra infekcijos požymių.
- Mityba: maitinimas subalansuotu, aukštos kokybės pašaru atitinkamai pagal šuns amžių, aktyvumą ir sveikatos būklę. Kadangi italų brakas gali būti linkęs priaugti svorio esant per mažam aktyvumui, būtina stebėti porcijas ir neskatinti persivalgymo.
- Veterinarinė priežiūra: kaip ir visiems šunims, privaloma reguliari vakcinacija, dehelmintizacija ir kasmetiniai sveikatos patikrinimai veterinaro kabinete.
Italų brakas – puikus pasirinkimas aktyviems žmonėms, tačiau šeimininkai turi būti pasiryžę skirti pakankamai laiko tiek kasdieninei veiklai, tiek bendravimui su šunimi.
Sveikata ir paveldimumas
Italų brakai, kaip ir daugelis kitų veislinių šunų, gali būti linkę į tam tikras paveldimas ligas. Atsakingi veisėjai stengiasi atrinkti ir poruoti tik sveikus tėvinius šunis, siekdami sumažinti šių ligų atsiradimo tikimybę.
- Klubo ir alkūnės displazija: kaip ir daugumai didesnių šunų, italų brakas gali būti linkęs į klubo bei alkūnės sąnarių displaziją. Svarbu atlikti sąnarių tyrimus ir domėtis tėvų sveikatos istorija perkant šuniuką iš registruoto veislyno.
- Ausų uždegimai: dėl ilgų ausų ir polinkio lauko veiklai ši veislė gali dažniau kentėti nuo ausų infekcijų.
- Entropija ir ektropija: akių vokų užlinkimo ar išlinkimo patologijos gali pasitaikyti šiai veislei – tokiu atveju būtina veterinarinė priežiūra ir, jei reikia, gydymas.
- Virškinimo problemos: ypač jautrūs jauni šunys. Reikėtų vengti staigių pašaro pokyčių, šėrimas turi būti tolygus ir kokybiškas.
Vidutinė italų brako gyvenimo trukmė – 10–14 metų. Veislė laikoma gana atsparia ir bendrai sveika, jei tinkamai prižiūrima, reguliariai judanti ir maitinama subalansuotu pašaru.
Tinka kam?
Italų brakas puikiai tinka aktyvioms, gamtą mėgstančioms šeimoms bei asmenims, ieškantiems ištikimo ir protingo kompaniono. Tai šunų veislė, pritaikyta įvairiai veiklai:
- Aktyvūs žmonės ar šeimos, mėgstančios ilgus žygius, bėgiojimą, dviratininkystę – italų brakas bus puikus partneris ir entuziastingas nuotykių palydovas.
- Medžiotojai – dėl stipraus instinkto, puikios uoslės ir gebėjimo sekti pėdsakus šie šunys išlieka populiarūs kaip paukščių ar kitų medžiojamų gyvūnų paieškos ir parodų šunys.
- Žmonės, norintys užsiimti šunų sportu, pavyzdžiui, agility, obedience ar kvapų paieška.
- Šeimos su vaikais – italų brakas paprastai gerai jaučiasi tarp vaikų, būna kantrus ir draugiškas.
Vis dėlto italų brakai netinka žmonėms, kurie dažnai būna išvykę ar negali skirti pakankamai laiko šuniui – šios veislės šunys kenčia palikti vieni, gali liūdėti ir kenkti savo ar aplinkinių daiktams.
Įdomūs faktai
- Italų brakas laikomas viena seniausių medžioklinių šunų veislių pasaulyje – jų atvaizdų galima rasti dar XV a. Italijos mene.
- Šios veislės šunys skirtingose Italijos vietovėse šimtmečius buvo veisiami kaip du tipai – Pjemonto (lengvesni ir greitesni) ir Lombardijos (stipresni ir masyvesni) brakai.
- Italų brakas dažnai vaizduojamas renesanso laikų gobelenuose, paveiksluose bei literatūroje, kaip didikų ir aristokratų medžioklės palydovas.
Apibendrinimas
Italų brakas – išskirtinė šunų veislė, derinanti elegantišką išvaizdą, puikias darbinės paskirties savybes ir subalansuotą, ištikimą charakterį. Šie šunys tinka aktyviems, gamtą ir judėjimą mėgstantiems žmonėms, ieškantiems šuns–draugo, su kuriuo būtų galima užsiimti veikla gamtoje, sportu ar medžiokle. Italų brakas nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau reikia pasirūpinti kokybiška mityba, pakankamu judėjimu ir emociniu dėmesiu. Tai ištikimas šeimos narys, daugelį metų garsinęs Italijos medžioklės tradicijas, šiandien vis dažniau atrandamas ir už Italijos ribų kaip puikus kompanionas bei sportinis arba darbinis šuo.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
