Ispanų mastinas – didelis, įspūdingos išvaizdos, ramus ir ištikimas šuo, kilęs iš senųjų Ispanijos žemdirbystės regionų. Ši veislė žinoma dėl savo globėjiškos prigimties, stipraus ryšio su šeima bei ypatingų sargybos ir ganymo įgūdžių. Dėl išskirtinės ištvermės ir gebėjimo dirbti nepriklausomai ispanų mastinas vertinamas tiek kaip patikimas šeimos draugas, tiek kaip puikus ūkio pagalbininkas. Plačiau apie šios veislės istoriją, išvaizdą, charakterį bei priežiūros ypatumus skaitykite šiame straipsnyje.
Kilmė ir istorija
Ispanų mastinas yra viena seniausių pirminės paskirties sargybinių ir ganytojų šunų veislių Europoje. Veislės šaknys siekia mažiausiai viduramžius, kai ispanų aviganiai ir mastino tipo šunys buvo naudojami saugoti galvijų bandas nuo plėšrūnų – vilkų, lūšių ir netgi meškų. Ši veislė ypač glaudžiai susijusi su tradiciniais „Transhumancia“ – sezoniniais galvijų varovų keliais, kuriais bandos buvo gabenamos per visą Ispaniją.
Pagal FCI (Fédération Cynologique Internationale) klasifikaciją, ispanų mastinas priklauso II grupei (pinscheriai ir šnauceriai, molosai, šveicarų kalnų ir galvijų šunys) ir yra priskiriamas molosų tipui. Oficiali veislės standartizacija pradėta XX a. pradžioje, tačiau ispanų mastinas išliko santykinai natūrali, griežtai pagal paskirtį atrinkta šunų veislė.
Ispanų mastinai buvo itin svarbūs Ispanijos žemės ūkiui – dėl jų gebėjimo saugoti gyvulius šie šunys išsaugojo šimtus avių nuo plėšrūnų, o per šimtmečius tapo ir simboliniu regiono paveldų. Šiuolaikiniai ispanų mastinai neretai vis dar dirba ūkiniuose ūkiuose, tačiau vis dažniau sutinkami kaip namų sargai ir ištikimi šeimos šunys.
Išvaizda
Ispanų mastinas – itin didelio dydžio, sunkaus ir tvirto kūno sudėjimo, galingo sudėjimo šuo. Suaugusio šuns aukštis ties ketera gali siekti nuo 77 iki 88 cm, o patinai dažniausiai būna didesni ir sunkesni už pateles. Suaugęs ispanų mastinas gali sverti nuo 70 iki daugiau kaip 100 kilogramų, priklausomai nuo lyties, individualios konstitucijos ir fizinio aktyvumo.
Galva – masyvi, plati su gerai išvystyta kaukole ir aiškiai matomais antakiais. Snukis stiprus, vidutinio ilgio, be ryškaus laužimo nosies ir kaktos perėjimo, lūpos gausiai nukarusios, suteikiančios būdingą molosų tipui išraišką. Žandikauliai stiprūs, dantys dideli ir balti – veislė vertinama už tvirtą sukandimą.
Akys – vidutinio dydžio, tamsios, suteikiančios ramų ir atidų žvilgsnį. Ausys – V formos, vidutinio dydžio, prigludusios prie galvos, nuleistos.
Kūnas – stiprus, ilgas, plati krūtinė ir gilūs šonkauliai. Nugara tiesi, galinga, su aiškiu juosmens regionu. Uodega stora, vidutinio ilgio, gale šiek tiek užriesta.
Kailis – tankus, dvigubas, šiurkštus ir vidutinio ilgio. Dažniausiai vyrauja balta, gelsva, smėlio, rusva arba vilko pilka spalvos, o daug egzempliorių būna su dėmėmis ar įvairiais raštais. Kailis efektyviai saugo šunį nuo atšiauraus oro ir plėšrūnų įkandimų.
Charakteris
Ispanų mastinas žinomas dėl ramaus, oraus, bet kartu ir labai drąsaus bei apsaugančio charakterio. Tai šuo, kuris stipriai prisiriša prie savo šeimos, vertina artimą ryšį su žmonėmis ir dažniausiai tolerantiškas vaikams. Svarbu pabrėžti, kad ispanų mastinas natūraliai išvystytą sargybos instinktą, todėl jam būdingas atsargumas nepažįstamų atžvilgiu.
Socializuotas ir tinkamai auklėtas ispanų mastinas noriai bendrauja su šeimos nariais, būna geranoriškas šunų ir netgi kitų gyvūnų atžvilgiu. Ši veislė neagresyvi, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją bei šeimą pagrasinimo ar realaus pavojaus atveju. Paprastai šie šunys nebūna triukšmingi – loti pradeda tik tada, kai tikrai pastebi grėsmę.
Ispanų mastinas pasižymi aukštu intelektu, gebėjimu veikti nepriklausomai ir dideliu kantrumu. Jis nėra iš tų šunų, kurie aklai klausytų komandų – ši veislė dažnai vertina situaciją ir pasirenka savarankišką sprendimą. Dėl šios priežasties būtina ankstyva socializacija ir nuoseklus, sąžiningas dresavimas. Geriausiai šios veislės dresūra sekasi, kai taikomi teigiamo pastiprinimo bei kantrybės principai.
Priežiūra ir mityba
Ispanų mastinas nereikalauja itin sudėtingos kasdienės priežiūros, tačiau būtina paisyti keletos specifinių ypatumų. Dėl didelio dydžio ir masyvios kaulų struktūros šiam šuniui reikalinga subalansuota, kokybiška mityba, ypač augimo periodu. Per didelis ar netinkamai subalansuotas maitinimas gali sukelti augimo problemų, pavyzdžiui, sąnarių ar stuburo vystymosi sutrikimus.
Kailio priežiūra – vidutinio sudėtingumo. Rekomenduojama šunį šukuoti bent kartą per savaitę, o šėrimosi periodu – dažniau, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir oda galėtų kvėpuoti. Maudymas reikalingas tik esant poreikiui, stengiantis nepažeisti natūralios odos apsauginio sluoksnio.
Akys ir ausys turi būti reguliariai tikrinamos siekiant išvengti uždegimų ar infekcijų. Dantų higiena – svarbi, nes dideliems šunims gali pasitaikyti periodonto ligų. Nagų kirpimas – pagal poreikį. Svarbu nuolat rūpintis fiziniu aktyvumu: nors ispanų mastinas gali būti ramus namuose, jam būtini ilgi pasivaikščiojimai ir galimybė laisvai judėti aptvertoje teritorijoje. Dėl masės ir dydžio netinkama šią veislę laikyti tik mažame bute ar be galimybių pasivaikščioti.
Ispanų mastinams tinka tiek aukštos kokybės sausas šunų pašaras, tiek subalansuota natūrali mityba, pritaikyta pagal specialistų – veterinarų ar mitybos ekspertų – rekomendacijas.
Sveikata ir paveldimumas
Ispanų mastinas, kaip ir dauguma didelių bei sunkių šunų veislių, turi savų sveikatos iššūkių. Dažniausiai pasitaikančios paveldimos ligos ir sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių displazija – dažna didelių šunų problema. Reikalinga veisti tik šunis, kurių sąnarių būklė patikrinta ir atitinka veislės standartus.
- Širdies ligos – pasitaiko rečiau, tačiau dideliems šunims būdingos tam tikros širdies patologijos, pavyzdžiui, kardiomiopatija.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai – kai kurie ispanų mastinai gali būti linkę į hipotiroidizmą.
- Skrandžio užsisukimas (skrandžio dilatacija su sukimusi) – ūminė, pavojinga, skubių veiksmų reikalaujanti būklė, pasitaikanti giliakūniams šunims.
Veislė pasižymi gana ilgaamžiškumu kaip didelių šunų – daugelis ispanų mastinų gyvena 9–12 metų, nors kai kurie, esant gerai genetikai ir priežiūrai, sulaukia ir ilgesnio amžiaus. Svarbu reguliariai lankytis veterinaro apžiūrose, atlikti profilaktinius kraujo bei sąnarių tyrimus, laikytis skiepų ir parazitų prevencijos schemų.
Tinka kam?
Ispanų mastinas – ne kiekvienam šunų mylėtojui tinkama veislė. Geriausiai jaučiasi šeimose, gyvenančiose erdviuose namuose ar turinčiose nuosavą kiemą. Tai ištikimas sargas bei patikimas draugas patyrusiems šunų augintojams, kurie turi galimybę skirti laiko socializacijai, dresūrai ir užtikrinti tinkamą fizinį aktyvumą.
- Geriausiai tinka gyvenantiesiems užmiestyje, ūkininkams ar šeimoms, turinčioms didelę uždarą teritoriją.
- Reikalauja supratingo, kantraus ir solidžios fizinės jėgos šeimininko, kuris gebėtų valdyti tokio dydžio šunį.
- Paprastai draugiškas vaikams, tačiau dėl didelio dydžio rekomenduojama priežiūra ir atsargumas žaidžiant su mažaisiais.
- Gali gyventi su kitais gyvūnais, jei su jais supažindintas nuo mažens.
- Nerekomenduojama laikyti tiems, kurie neturi galimybės skirti daug laiko ilgiems pasivaikščiojimams ar neturi pakankamai patirties su didelėmis šunų veislėmis.
Įdomūs faktai
- Ispanų mastinas kartais vadinamas „ispanų karališkuoju mastifu“ dėl istoriškai ypatingos svarbos monarchų ir kilmingųjų ūkiuose.
- Tradiciniai ispaniški mastinų apykaklės – sunkios, didžiulės metalinės „spygliuotos“ apykaklės buvo naudojamos apsaugai nuo vilkų įkandimų.
- Veislė dažnai naudojama kaip simbolis kaimo Ispanijos kultūroje, o jos atvaizdų galima rasti folkloro kūriniuose.
- Nors šunys atrodo tingūs, į pavojų reaguoja labai greitai ir efektyviai – ispanų mastinas žinomas kaip itin nuoseklus ir ištvermingas ganyklų saugotojas.
Apibendrinimas
Ispanų mastinas – didingas, ramus, labai ištikimas šuo, išsiskiriantis stipriu teritorijos saugojimo instinktu ir švelnumu savo šeimai. Tai senoji, tradicinė ispanų veislė, per šimtmečius įgijusi patikimo draugo ir nepakeičiamo ūkio sargo reputaciją. Tinkamai socializuotas ir prižiūrėtas, šis šuo gali tapti puikiu kompanionu atsakingai šeimai su patirtimi prižiūrint dideles šunų veisles. Ispanų mastinas geriausiai jaučiasi ten, kur gali laisvai judėti ir būti pripažintas visateisiu šeimos nariu bei teritorijos gynėju.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
