Hovavartas – tai universali, stipri ir ištikima šunų veislė, išsiskirianti išraiškingu šeimos sergėtojo instinktu bei darbiniu potencialu. Šie šunys žinomi dėl savo ištvermės ir gebėjimo prisitaikyti įvairiose situacijose, todėl vertinami tiek kaip šeimos augintiniai, tiek kaip sargybiniai ar darbo šunys. Hovavartai pasižymi draugišku, tačiau budriu charakteriu, o jų harmoninga išvaizda atspindi natūralų veislės grožį. Tai puikus pasirinkimas ieškantiems ištikimo, protingo ir pasitikėjimą keliančio šuns, kuris kartu gali būti aktyvus šeimos narys ir patikimas namų sergėtojas.
Kilmė ir istorija
Hovavarto šunų veislė kilusi iš Vokietijos, kur ji buvo žinoma jau nuo viduramžių. Veislės pavadinimas sudarytas iš vokiškų žodžių „Hof“ (kiemas) ir „Wächter“ (sargas), reiškiantis tiesiog „kiemo sargas“. Hovavartų egzistencija rašytiniuose šaltiniuose minima dar XIII a. – šie šunys buvo laikomi kilmingųjų ūkiuose ir dvaruose kaip patikimi teritorijos, gyvulių ir šeimos sergėtojai.
Viduramžiais hovavartai buvo ypač vertinami už savo gebėjimą saugoti turtą nuo vagių ar plėšikų, nes buvo drąsūs, budrūs ir ištikimi. Tačiau, XVIII–XIX a. techninei pažangai keičiant kaimo gyvenimą, veislė ėmė nykti. XX a. pradžioje vokiečių kinologas Kurtas Friedrichas Körberis ėmėsi veislės atkūrimo, naudodamas panašias vietines sargybinių šunų veisles bei kruopščiai selekcionuodamas būtent tuos šunis, kurie labiausiai atitiko hovavartų istorinius standartus. 1937 m. veislė buvo oficialiai pripažinta Vokietijos kinologų klubo (VDH), vėliau – tarptautinių kinologų organizacijų, įskaitant FCI.
Šiais laikais hovavartai nėra labai paplitę pasaulyje, tačiau ištikimų veislės entuziastų pastangos padėjo išsaugoti unikalų hovavarto paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikinių šunų mylėtojų poreikiams.
Išvaizda
Hovavartai – vidutinio ar didelio dydžio šunys, turintys subalansuotą, harmoningą eksterjerą. Jų išvaizda derina natūralumą ir stiprybę – tai nei pernelyg sunkus, nei pernelyg lengvas šuo.
- Aukštis ties gogu: patinai – 63–70 cm, patelės – 58–65 cm.
- Svoris priklauso nuo kūno sudėjimo, bet dažniausiai siekia 25–40 kg.
- Kūnas – stiprus, ilgesnis nei aukštis ties gogu (stačiakampio formos), raumeningas, su tiesia viršutine linija ir vidutinio ilgio uodega.
- Kailis – gausus, vidutinio ilgio, tiesus arba šiek tiek banguotas, su tankiu poplaukiu. Kailis palyginti nepralaidus vandeniui, lauke nesusivelia.
- Hovavarto spalvos – trys pagrindinės: juoda, juoda su įdegiu („black and tan“), šviesi (auksinė, nuo šviesiai geltonos iki smėlio). Visos spalvos laikomos lygiateisėmis pagal veislės standartą.
- Galva proporcinga, su ryškiu, bet ne stambiu snukiu; ausys – vidutinio dydžio, nuleistos, trikampės formos; akys – tamsios, draugiškos išraiškos.
Bendrai žiūrint, hovavarto išvaizda atspindi stiprų darbinį, tačiau nereprezentatyvų šuns paveikslą – tai funkcionalus gyvūnas, paruoštas įvairioms veikloms.
Charakteris
Hovavartai garsėja išskirtiniu lojalumu ir stipriais šeimos apsaugos instinktais. Tai labai ištikimi, prieraišūs ir protingi šunys. Jie instinktyviai „saugo“ savo šeimą ir teritoriją, bet neskuba rodyti agresijos be būtino reikalo. Socialūs ir švelnūs su saviškiais, su nepažįstamais žmonėmis išlieka budrūs ir atsargūs.
- Šeimos šuo: itin mėgsta būti kartu su savo žmonėmis, kartais linkę nuolat sekti paskui šeimininką. Atsiskyrimas ar ilgas laikas vienumoje gali būti sudėtingas.
- Vaikų draugas: tinkamai socializuotas hovavartas dažniausiai geranoriškas ir kantrus su vaikais, tačiau dėl dydžio ir stiprybės žaidimams būtina priežiūra.
- Kiti gyvūnai: nuo mažens pratintas hovavartas dažniausiai sutaria su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais, tačiau stiprus teritorinis jausmas reikalauja socializacijos.
- Darbingas ir aktyvus: šios veislės atstovai lengvai mokosi, geba atlikti apsaugos, paieškos, gelbėjimo ar kaniterapijos funkcijas.
- Emociškai jautrus: hovavartai jautriai reaguoja į šeimininko nuotaikas ir auklėjimą, todėl dresūra turi būti nuosekli, pagarbiai, pozityviais metodais.
Dėl stipraus prieraišumo hovavartams netinka nuolatinis būvimas voljere ar apleistumas – jiems būtinas aktyvus dalyvavimas šeimos gyvenime.
Priežiūra ir mityba
Hovavartas nereikalauja išskirtinės priežiūros, tačiau dėl gausaus kailio ir aktyvumo turėtų būti tinkamai prižiūrimas ir šeriamas.
- Kailis: šios veislės šuns kailis natūralus, retai veliasi, bet reguliariai (2–3 kartus per savaitę, o šėrimosi metu – kasdien) reikia iššukuoti, kad išliktų gražus ir sveikas. Maudymą rekomenduojama riboti iki būtiniausių atvejų, nes natūralūs riebalai saugo kailį ir odą.
- Fizinio aktyvumo poreikis: hovavartas yra energingas ir sportinis šuo, blogai jaučiasi be pakankamo krūvio, ilgų pasivaikščiojimų ar aktyvių žaidimų. Puikiai tinka bendras fizinis darbas – pėdsekystė, saugos, paklusnumo, agility ar kitos veiklos.
- Mityba: šunys turėtų būti šeriami subalansuotu, aukštos kokybės pašaru, atitinkančiu dydžio, amžiaus ir aktyvumo poreikius. Ypatingas dėmesys augantiems šuniukams, kad nesutriktų raumenų ir sąnarių vystymasis.
- Sveikata: reguliariai tikrinti ausų, akių ir nagų būklę, periodiškai lankytis pas veterinarą, laikytis vakcinacijos ir parazitų prevencijos schemų.
Hovavartai gerai prisitaiko prie gyvenimo namuose su kiemu, bet jiems būtinas nuolatinis socialinis kontaktas ir protinė stimuliacija.
Sveikata ir paveldimumas
Apskritai hovavartai laikomi atsparia ir sveika veisle, išlaikiusia natūralų selekcinį atsparumą. Vidutinė gyvenimo trukmė – 10–14 metų. Tačiau, kaip ir daugeliui didesnių veislių, jiems būdingos tam tikros paveldimos problemos:
- Klubų displazija: viena pagrindinių didelių veislių sąnarių problemų. Reikalaujama selekcinėje programoje naudoti tik patikrintus ir sveikus veisimo šunis.
- Alkūnių displazija: retesnė nei klubų displazija, bet taip pat galimas raišumas ir sąnarių iššūkiai.
- Skydliaukės problemos (hipotirozė): kai kuriems hovavartams pasitaiko endokrininės sistemos sutrikimų, kuriuos būtina diagnozuoti ir kontroliuoti.
- Kitos retos ligos: kartais fiksuojami navikų, širdies ar odos problemų atvejai, nors jų dažnumas žymiai mažesnis nei kitose didelėse veislėse.
Siekiant išlaikyti hovavartų sveikatą, būtina rinktis atsakingus veisėjus, naudoti sveikus, genetiškai tikrintus šunis ir laikytis reguliarių sveikatos patikrų.
Tinka kam?
Hovavartas – daugiafunkcis šuo, tačiau, kaip ir kiekviena veislė, jis tinka ne visiems. Idealiausiai šie šunys jaučiasi šeimose ar pas aktyvius žmones, gebančius jiems pasiūlyti tiek fizinį, tiek protinį krūvį, o taip pat mylintiems aktyvų buvimą gamtoje.
- Aktyvioms šeimoms: mėgstantiems pasivaikščiojimus, žygius, bėgimą ir kitas lauko veiklas.
- Žmonėms, ieškantiems sarginio ar darbo šuns: natūralus teritorijos instinktas, budrumas ir dresavimo galimybės leidžia hovavartui būti puikiu kiemo ar namų sargu, paieškos, gelbėjimo ar terapijos pagalbininku.
- Turinčioms laiko socializacijai ir dresūrai: šios veislės šunys geriausiai atsiskleidžia, kai šeimininkas gali skirti laiko mokymams, žaidimams, veiklai bendruomenėje.
- Ne tinka: vyresniems ar sėsliai gyvenantiems žmonėms, kurie negali užtikrinti kasdienio didelio krūvio; netinkamas palikti vieni ilgiems laikotarpiams ar laikyti uždarytame voljere.
Hovavartas gali tapti puikiu draugu ir pagalbininku, jei atitinka šeimininko gyvenimo stilių ir lūkesčius.
Įdomūs faktai
- Palyginant su kitomis šunų veislėmis, hovavarto standartas leidžia didesnį kailio spalvų spektrą – nuo juodos iki geltonai auksinės.
- Hovavartai nuo seno laikomi „natūraliu“ kiemo sargu – jų instinktas saugoti teritoriją ir šeimą formavosi evoliuciškai, minimaliai selekcionuojant agresijos savybes.
- Vokietijoje hovavartas dažnai laikomas nacionaliniu pasididžiavimu dėl senos istorijos ir ryšio su vietos tradicijomis.
- Veislės atkūrimo laikotarpiu buvo panaudoti įvairūs vietiniai darbiniai ir sarginiai šunys, tačiau išlaikytos pagrindinės charakterio ir išvaizdos savybės.
Apibendrinimas
Hovavartas – tai puikus pasirinkimas ieškantiems ne tik šuns, bet ir tikro draugo bei partnerio. Dėl gilios istorijos, natūralaus darbinio potencialo, ištikimybės ir prisitaikymo prie šiuolaikinių šeimų poreikių ši veislė gali tapti nepakeičiamu šeimos nariu, jei esate pasiruošęs aktyviai gyventi ir bendrauti su savo šunimi. Hovavartai pasižymi puikiu temperamentu, gera sveikata ir universalumu, tačiau svarbu užtikrinti jiems reikiamą priežiūrą, socializaciją ir veiklas. Pasirinkę hovavartą, pasirinksite patikimą, mylintį ir natūralų šunį, kuris visada bus šalia jūsų šeimos gyvenimo centre.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
