Harjeras – tai senos angliškos skalikų veislės šuo, išsiskiriantis išskirtiniu uoslės jautrumu, energingumu ir darbštumu. Šie šunys istoriškai buvo veisiami medžioklei, ypač kiškių sekimui, tačiau šiandien jie vis dažniau tampa mylimais šeimos augintiniais arba aktyvių žmonių bendražygiais. Harjerai pasižymi draugišku būdu, stipriu medžioklės instinktu ir dideliu aktyvumo poreikiu, todėl jie yra tinkami namams, kuriuose vertinama buvimas gamtoje bei fizinis aktyvumas. Tai nėra plačiai paplitusi veislė Lietuvoje, tačiau pasaulyje harjerai garsėja kaip universalūs, vikrūs ir atsidavę šunys, nepriekaištingai atliekantys tiek darbo, tiek šeimos gyvūno funkcijas.
Kilmė ir istorija
Harjeras, dar žinomas kaip angliškas kiškių skalikas (angl. Harrier), – tai viena seniausių Didžiosios Britanijos šunų veislių. Pirmieji šios veislės paminėjimai siekia XIII amžių, o jų veisimo pagrindinis tikslas – medžioklė sekant pėdsakais, dažniausiai sekant kiškius ir kartais lapes. Manoma, kad harjerų veislė buvo sukurta kryžminant senovinius anglų skalikus (talbotus) su kitomis skalikų rūšimis, pavyzdžiui, prancūzų grifonais, foxhoundais arba beaglais. Pats pavadinimas „harjeras“ kilęs iš angliško žodžio „hare“, reiškiančio kiškį, kas indikuoja pagrindinę šių šunų paskirtį – kiškių medžioklę.
Ilgą laiką harjerų veisimas buvo itin populiarus Anglijos aristokratijoje ir kaimo vietovėse, kur ši veislė buvo laikoma neatskiriama nuo tradicinių kolektyvinės skalikų medžioklės būrių. Nors šiandien, ypač Europoje, harjerai nėra plačiai paplitę, tačiau veislė išlaikė istorinį palikimą ir tebėra vertinama dėl savo puikių darbinės paskirties savybių, ištvermingumo ir gebėjimo greitai bei tiksliai rasti pėdsakus. Harjeras yra pripažįstamas daugelio tarptautinių kinologų federacijų, tarp kurių ir FCI (Fédération Cynologique Internationale), bei turi stabilias, išlaikytas veislės savybes.
Išvaizda
Harjeras – vidutinio dydžio, harmoningai sudėtas, atletiškas skalikas su trumpu, tankiu ir atspariu orui kailiu. Dėl panašumo į foxhoundą, dažnai šią veislę vadina mažuoju anglišku skaliku. Harjero kūno sandara yra išraiškinga: šuo yra šiek tiek ilgesnis nei aukštas, su stipriu, bet lankščiu raumenynu, pritaikytu greitai ir ištvermingai veiklai laukuose.
- Dydis: patinų aukštis ties ketera dažniausiai siekia nuo 48 iki 55 cm, svoris — apie 20–27 kg; patelės kiek mažesnės.
- Kailis: trumpas, tankus, standus ir atsparus nepalankioms oro sąlygoms, nereikalauja sudėtingos priežiūros.
- Spalva: leidžiamos visos skalikams būdingos spalvos — dažniausiai balta, kartu su juoda ir ruda (trispalvis), tačiau tikslūs atspalviai gali būti įvairūs.
- Galva: proporcinga kūnui, su vidutinio ilgio, kiek išgaubta kakta, vidutinio dydžio kabančiomis ausimis ir tiesia, gan ilga nosimi.
- Akys: vidutinio dydžio, išraiškingos, dažnai rudų atspalvių, suteikiančios šuniui draugišką išvaizdą.
- Uodega: vidutinio ilgio, storoka prie pagrindo, laikoma šiek tiek pakelta, žaisminga ir aktyvi.
Bendras harjero paveikslas – tai išskirtinai sportiškas, budrus ir darbo srityje ištvermingas šuo, kurio išvaizda atspindi judrumą, vikrumą ir energiją.
Charakteris
Harjeras garsėja draugišku, atviru ir prieraišiu charakteriu. Nors tai – medžioklinė veislė, tačiau harjerai yra švelnūs, meilūs ir sutaria su vaikais bei kitais šunimis. Dėl prigimtinio instinkto dirbti būrelyje, jie būna labai socialūs ir nemėgsta vienumos. Dažnai laikomi aktyvių šeimų arba žmonių, užsiimančių sportu ar judriomis veiklomis, šunimi.
- Draugiškas: harjerai tolerantiški, noriai žaidžia su vaikais ir kitais šunimis, geranoriški nepažįstamiesiems, nors gali būti atsargūs.
- Aktyvus: dėl veislės istorijos būtina kasdienė aktyvi veikla – ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, žaidimai gamtoje, darbas su kvapų pėdsakais.
- Ištikimas: prisiriša prie šeimos, mėgsta dalyvauti šeimos veikloje ir jaustis grupės dalimi.
- Protingas ir mokantis: lengvai mokosi naujų komandų, tačiau kartais gali būti šiek tiek užsispyręs, todėl reikalingas nuoseklus, bet švelnus dresavimas.
Harjerai dėl stipraus medžioklinio instinkto gali vaikytis smulkius gyvūnus, todėl svarbu nuo mažens ugdyti paklusnumą ir kontroliuoti elgesį pasivaikščiojimų metu. Nors jie retai tampa agresyvūs, tačiau dėl skaliko natūros gali būti balsingi ir pranešti apie nepažįstamus asmenis teritorijoje.
Priežiūra ir mityba
Harjeras priskiriamas prie gana lengvai prižiūrimų šunų veislių, tačiau šioms skalikų šeimos atstovams labai svarbus fizinis aktyvumas ir nuoseklus užimtumas.
- Kailio priežiūra: natūraliai trumpas ir tankus kailis nereikalauja sudėtingos priežiūros – pakanka šukuoti kartą per savaitę, o aktyviai judant gamtoje, būtina patikrinti, ar kailis ir oda nėra pažeista erkėmis ar kitais kenkėjais.
- Maudymas: harjerai neturi intensyvaus kvapo, todėl maudyti pakanka kelis kartus per metus arba po labai purvinų išvykų.
- Aktyvumas: būtinas bent vienas ilgas pasivaikščiojimas per dieną bei galimybė bėgioti be pavadėlio saugioje teritorijoje – natūralus darbinis instinktas reikalauja ištisinio fizinio ir protinio užimtumo.
- Mityba: rekomenduojama subalansuota, aukštos kokybės pašaro dieta, pritaikyta aktyviam šuniui; maistas turi aprūpinti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis, o šėrimą reikia koreguoti atsižvelgiant į amžių, aktyvumo lygį ir sveikatos būklę.
- Veterinarinė priežiūra: būtina reguliari vakcinacija, apsauga nuo parazitų ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai – ypač svarbu stebėti ausų, akių, dantų ir odos sveikatą.
Dėl savo prigimtinio pomėgio knaisiotis po žolę ir augmeniją harjerai gali būti jautresni ausų uždegimams bei odos pažeidimams, todėl ne rečiau kaip kartą per savaitę rekomenduojama apžiūrėti ausis ir atlikti kruopštų apvalymą.
Sveikata ir paveldimumas
Bendrai harjerai laikomi tvirtos sveikatos, aukšto ištvermingumo šunimis, tačiau, kaip ir kiekviena grynaveislė veislė, jie turi tam tikrą polinkį į paveldimas ligas. Nors šios veislės populiacija nėra didelė, žinomi keli dažniau pasitaikantys sveikatos sutrikimai:
- Klubų displazija: kaip ir daugeliui vidutinių–didesnių veislių, pasitaiko klubų sąnario iškrypimų, kurie gali sukelti šlubavimą ar skausmą vyresniame amžiuje.
- Akių ligos: reti, tačiau galimos paveldimos akių ligos, pvz., progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) ar katarakta, todėl svarbu periodiškai tikrinti regėjimą.
- Ausų uždegimai: dėl krintančių ausų šunys yra jautresni ausų uždegimams, dažniau serga otitu, todėl būtina reguliari higiena.
- Skrandžio sukimas: labai reti atvejai, tačiau, kaip ir visiems vidutinio dydžio aktyviems šunims, fiziškai intensyvi veikla iškart po maitinimo gali padidinti šios pavojingos būklės riziką.
Veislės atstovai dažnai gyvena 12–15 metų, išsaugodami aukštą energijos lygį iki garbaus amžiaus, tačiau esant paveldimos sveikatos rizikų šeimos istorijai, svarbu pasirinkti atsakingą veisėją, kuris tiria tėvinių šunų sveikatą ir vengia ligotus gyvūnus veisimo procese.
Tinka kam?
Harjero šunų veislės aprašymas ypač būtų aktualus tiems, kurie ieško aktyvaus, ištvermingo ir socialaus augintinio. Šią veislę renkasi:
- Aktyvios šeimos, kurios mėgsta pasivaikščiojimus, žygius, bėgiojimą ar kitą veiklą lauke.
- Žmonės, norintys dalyvauti šunų sporte: agility, pėdsakų srityje ar kitose veiklose, kur reikalingi energingi ir dresuoti šunys.
- Gyvenantys užmiestyje arba turintys saugią, aptvertą erdvę bėgiojimui ir žaidimams.
- Turintys laiko ir noro investuoti į šuns mokymą, užimtumą ir reguliarią priežiūrą.
Dėl medžioklinio instinkto bei nuolatinio poreikio veiksmui harjerai nėra tinkami pasyviam gyvenimui, ilgiems periodams vienatvėje ar mažame bute be reguliaraus išvedimo. Taip pat jie gali ne visada sutarti su smulkiais gyvūnais (katėmis, graužikais), nebent yra auginami kartu nuo mažens ir tinkamai socializuojami.
Įdomūs faktai
- Harjeri yra vadinami „mažaisiais foxhoundais“, tačiau dėl išskirtinės ištvermės jie dažnai dalyvauja ne tik kiškių, bet ir stirnų ar lapių medžioklėse.
- Dauguma harjerų visame pasaulyje vis dar veisiami kolektyvinės medžioklės būriams, todėl jų natūralus poreikis bendradarbiauti išlieka labai stiprus.
- Harjero balsas yra labai stiprus ir išraiškingas, kas istoriškai buvo itin vertinama sekant pėdsakais sunkiai pasiekiamose vietovėse.
Apibendrinimas
Harjeras – tai energinga ir atsidavusi šunų veislė, sukurta darbui gamtoje ir puikiai mėgstanti aktyvų gyvenimo būdą. Šie šunys žinomi kaip draugiški, ištvermingi, protingi ir labai socialūs. Nors jiems būdingas stiprus medžioklės instinktas bei nuolatinis poreikis judėti, tačiau rūpestinga, atsakinga šeima gali atrasti ištikimą, smalsų ir draugišką kompanioną tiek kasdienėse veiklose, tiek sporte. Reguliari fizinė ir protinė veikla, kokybiška mityba bei dėmesys sveikatai – kertiniai pogrindžiai, užtikrinantys harjero gerą savijautą ir ilgaamžiškumą. Tai šuo tiems, kurie ieško tikro bendražygio aktyviam gyvenimui ir nori išskirtinės, bet ištikimos šunų veislės savo šeimai.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
