Grenlandijos šuo yra viena seniausių bei ištvermingiausių šunų veislių, kilusi iš Arkties regionų. Ši šunų veislė dar vadinama grenlandiniu haskiu, pasižymi ypatingu atsparumu šalčiui, stiprumu ir savarankišku būdu. Tradiciškai dirbę šunys, traukiantys roges ir padedantys žmonėms atšiauriose sąlygose, šiandien vis dar išlaiko savo darbines savybes, o tuo pačiu žavi egzotiška išvaizda bei savitu charakteriu. Grenlandijos šuo labiausiai tinka aktyviems, patyrusiems šeimininkams, vertinantiems natūralią šunų prigimtį ir atsakingai pasirengusiems skirti laiko socializacijai bei fiziniam aktyvumui.
Kilmė ir istorija
Grenlandijos šuo priklauso vienoms iš seniausių grynaveislių šunų veislių pasaulyje. Jo kilmė siekia tūkstančius metų, kai šią veislę Grenlandijos ir Arkties regionuose augino vietiniai inuitai. Mokslininkų tyrimai rodo, kad grenlandinių šunų protėviai kartu su inuitais į Grenlandiją atkeliavo iš Sibirų prieš beveik 1000–5000 metų. Šie šunys buvo ne tik šeimos nariai, bet ir būtini pagalbininkai, dalyvavo medžioklėje, traukė roges, padėjo išgyventi atšiauriomis sąlygomis.
Grenlandijos šunų veislė išlaikė natūralią atranką, nes tik stipriausi ir ištvermingiausi šunys galėjo išgyventi ir dirbti arktinėmis sąlygomis. FCI (Fédération Cynologique Internationale) oficialiai pripažino grenlandinį šunį kaip atskirą veislę, pabrėždama jo prigimtinę paskirtį – sunkų fizinį darbą, ypač kinkinių šunų sporte ir ekspedicijose. Iki šių dienų grenlandiniai šunys išliko neatsiejamais vietinių gyventojų pagalbininkais, o jų veislė išsaugojo istoriškai susiformavusius fizinius ir charakterio bruožus.
Išvaizda
Grenlandijos šuo – tai vidutinio arba didesnio dydžio kinkinių šuo, pasižymintis galingu raumenynu ir tvirtu sudėjimu. Patinai dažniausiai būna 60–68 cm ties ketera, o kalės – 55–61 cm. Idealaus svorio intervalas nėra tiksliai apibrėžtas, nes šių šunų reikalingas raumeningumas priklauso nuo darbo krūvio, bet įprastai suaugęs šuo sveria 27–32 kg arba daugiau.
Kailis yra svarbiausia išvaizdos ypatybė: jis ypatingai tankus, standus, su gausia pavilne, apsaugančia nuo arktinės žiemos šalčių ar drėgmės. Kailio spalva gali būti bet kokia – dažnas baltas, juodas, pilkas, rudas ar dėmėtas variantas. Ūsai bei uodega yra vešli ir ilga, dažnai laikoma išriesta ant nugaros.
Kitos išvaizdos savybės:
- Galva – masyvi, proporcinga kūnui, su išraiškingomis akimis
- Akys – dažniausiai rudos, migdolo arba šiek tiek įstrižos formos, žvelgia aštriai, žvaliai
- Ausys – mažos, trikampės, stačios, padeda neužšalti dideliame šaltyje
- Dantys stiprūs ir galingi, pritaikyti kietam pašarui ir grobiui
Grenlandijos šuo sava išvaizda primena šiaurės vilką ar Sibiro haskį, tačiau pasižymi labiau natūralia, primityvia „laukinio“ šuns sandara.
Charakteris
Grenlandijos šunų veislė garsėja savo ištverme, nepriklausomumu ir drąsa. Šie šunys per šimtmečius buvo išskirtinai atrinkti pagal gebėjimą dirbti komandoje, tačiau kartu išsaugojo stiprią asmenybę ir savarankiškumą.
Pagrindiniai charakterio bruožai:
- Stiprus instinktas dirbti – grenlandiniai šunys yra gimę būti aktyvūs ir užimti, jiems būtina užduotis ar darbas
- Kolektyviniai gebėjimai – veislė ypač gerai prisitaiko gyventi kinkinių šunų būryje, laikosi aiškios hierarchijos
- Savarankiškumas – grenlandiniai šunys dažnai priima sprendimus patys, todėl reikalauja patyrusio šeimininko
- Draugiškumas – nors dėl stipraus instinkto kartais gali būti dominuojantys, paprastai šie šunys gero būdo šeimos nariai
- Sargumas – natūraliai saugo savo teritoriją bei šeimą
Tačiau grenlandijos šuo pasižymi ir tam tikru uždarumu su svetimais asmenimis ar gyvūnais – reikia dėmesio socializacijai ir nuosekliai dresūrai. Tai ne šuo, kuris nuolankiai vykdys komandas be motyvacijos. Draugiškas su artimais žmonėmis, bet dėl stipraus grobio instinkto gali persekioti mažesnius gyvūnus ar paukščius.
Priežiūra ir mityba
Grenlandijos šuo – nereikli veislė, išsiugdžiusi ištvermingą organizmą dėl metų tūkstančių natūralios atrankos. Vis dėlto, norint šunį laikyti sveiką ir laimingą, būtina sudaryti tinkamas sąlygas ir skirti dėmesio priežiūrai:
- Fizinis aktyvumas: grenlandiniai šunys yra itin energingi, jiems reikia daug judėti. Idealiausia – gyventi didelėje saugioje teritorijoje arba aktyviai leisti laiką su šeimininku. Kasdieniniai intensyvūs pasivaikščiojimai, bėgimai ar įvairūs žaidimai niekada nebus per daug.
- Psichologinis užimtumas: šios veislės šunys puikiai jaučiasi atlikdami tam tikrus darbus ar užduotis – tinkama yra kinkinių sportas, šunų žygiai, mokymai klusnumo ar net dviračių tempimo sporte.
- Kailio priežiūra: storas dvisluoksnis kailis reikalauja reguliaraus šukavimo, ypač sezono metu, kai šuo šeriasi – paprastai pavasarį ir rudenį. Rečiau prireikia maudyti, nes natūralus kailio sluoksnis saugo nuo užteršimo ir sulaiko drėgmę.
- Mityba: dėl istoriškai besikeitusios mitybos, grenlandijos šuo gali prisitaikyti prie įvairaus pašaro, tačiau rekomenduojama tiekti visavertį, baltymų ir riebalų turtingą pašarą. Aktyviam šuniui reikia daugiau energijos ir kokybiškų maisto medžiagų – svarbu tartis su veterinaru dėl individualios mitybos programos.
- Būdų ir voljero sąlygos: idealiausia, kai šuo gali gyventi lauko voljere ar didesniame aptvare – grenlandiniams šunims namų sąlygos tinka tik tada, jei jie turi daug fizinės veiklos.
Sveikata ir paveldimumas
Kaip sena, natūrali veislė, grenlandijos šunys išsiskiria tvirta sveikata. Dėl gyvenimo atšiauriame klimate, šie šunys turi stiprią imuninę sistemą, yra atsparūs daugeliui aplinkos veiksnių. Jie ilgaamžiai – dažnai gyvena 12–14 metų, o kartais ir ilgiau, jeigu yra tinkamai prižiūrimi.
Nors paveldimų ligų žinoma nedaug, reikėtų žinoti apie kelias galimas sveikatos problemas:
- Klubų displazija – retesnė nei pas kitus didelius šunis, bet vis dėlto verta stebėti
- Akių ligos – retkarčiais pasitaiko paveldimas kataraktos ar distichiazės atvejis
- Autoimuninės ar odos problemos – dažnai kyla dėl netinkamos aplinkos ar maitinimo
- Parazitai – storas kailis gali slėpti erkes ar blusas, todėl būtina reguliariai tikrinti
Profilaktiniai skiepai, reguliari veterinarinė priežiūra ir subalansuota mityba – raktas į šuns gerą savijautą. Iš žymių ligų grenlandijos šuo neturi polinkio į jautrią virškinimo sistemą ar alergijas, nes istoriškai buvo maitinamas žuvimi, mėsa ir net ruonių riebalais.
Veislė pasižymi gera adaptacija šaltesniam klimatui, tačiau karštis gali būti pavojingas – esant dideliam karščiui būtina pasirūpinti pavėsiu, šėrimu ryte ar vakare, neperkrauti fizine veikla.
Tinka kam?
Grenlandijos šuo nėra tipiškas buto augintinis ar pirmas šeimos šuo. Ši veislė geriausiai tinka:
- Patyrusiems šunininkams, kurie jau yra laikę stipraus charakterio ir reiklių šunų
- Aktyviai gyvenantiems asmenims ar šeimoms, vertinančioms ilgus pasivaikščiojimus, žygius gamtoje ar norintiems išbandyti kinkinių sportą
- Gyvenantiems nuosavame name su dideliu aptvaru ar kiemu, kur šuo galės pakankamai išsikrauti
- Žmonėms, gebantiems užtikrinti pakankamai laiko ir dėmesio šuns užimtumui bei dresūrai
Grenlandiniai šunys gali būti kantrūs ir švelnūs su vaikais, bet dėl stipraus instinkto ir didelio energingumo reikalinga nuolatinė priežiūra, ypač būnant su mažamečiais. Netinka seniems, sėsliems ar mažai patirties turintiems šunų augintojams.
Įdomūs faktai
- Kaip ir kiti arktiniai kinkinių šunys, grenlandijos šuo turi didžiulį gebėjimą išgyventi nevalgęs 1–2 dienas – toks bruožas likęs iš ekspedicijų laikų.
- Šie šunys dažnai vis dar naudojami šunų kinkinių varžybose Grenlandijoje, Norvegijoje ir Kanadoje.
- Grenlandijoje galioja įstatymas, draudžiantis į pietinę salos dalį atvežti kitas veisles, kad būtų išsaugotas grynakraujis grenlandinis šuo.
- Sklando legenda, kad grenlandijos šunys gali užuosti kelią per storą ledo sluoksnį ir net įspėti apie artėjančią pūgą, tačiau tai pagrįsta daugiau šeimininkų pastebėjimais nei moksliniais tyrimais.
- Kartais Grenlandijos šuo painiojamas su Aliaskos malamutu ar Sibiro haskiu, tačiau tai skirtingos, nors ir giminingos veislės.
Apibendrinimas
Grenlandijos šuo yra ypatingos istorijos ir stipraus charakterio kinkinių šunų veislė, išsiskirianti gebėjimu atlaikyti atšiauriausias gamtos sąlygas. Tai iš prigimties darbštus, ištvermingas ir nepriklausomas šuo, reikalaujantis patyrusio ir aktyvaus šeimininko. Jo storas kailis, ištikimybė ir gebėjimas dirbti komandoje – puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško iššūkių draugo, mėgsta šiaurietišką temperamentą ir yra pasiryžę atsakingai rūpintis šuniu visą jo gyvenimą. Grenlandijos šuo nėra ideali veislė visiems, bet tinkamai prižiūrimas šuo gali tapti ištikimu palydovu ir įkvepiančiu gyvenimo draugu.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
