Greihaundas, dar vadinamas anglų kurtu, – viena elegantiškiausių ir greičiausių šunų veislių pasaulyje. Šis šuo išsiskiria ne tik ypatingu greičiu, grakščiu kūnu ir išraiškingu žvilgsniu, bet ir ramaus, subtilaus būdo charakteriu. Greihaundas nuo seno žinomas dėl medžioklinių gebėjimų, o pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau tampa ir mylimu šeimos augintiniu. Ši veislė kelia susidomėjimą tiek didelių, tiek mažesnių miestų gyventojams, ieškantiems ramaus, socialaus ir prisitaikančio šuns. Straipsnyje išsamiai pristatomi pagrindiniai greihaundo (anglų kurto) bruožai, sveikatos ypatumai bei priežiūros niuansai, padėsiantys būsimiems šeimininkams suprasti, ar ši veislė tinkama jų gyvenimo būdui.
Kilmė ir istorija
Greihaundo veislė – viena seniausių pasaulyje, turinti tūkstantmečius siekiančias šaknis. Tyrimai rodo, kad šunys, panašūs į šiuolaikinius anglų kurtus, buvo vaizduojami jau senovės Egipto mene apie 4000 metų pr. Kr. Šie šunys buvo laikomi karališkais gyvūnais; jais žavėjosi Egipto faraonai ir vėlesnių laikų didikai visoje Europos istorijoje.
Greihaundų pavadinimas tam tikru laikotarpiu kildintas iš žodžių junginio „greitas šuo“, tačiau manoma, kad „grey“ gali būti kilęs iš senojo anglų kalbos žodžio „grighundas“, reiškiančio medžioklinį kurtą. Viduramžių Anglijoje šie šunys buvo itin vertinami dėl medžioklinių įgūdžių – jie buvo naudojami kiškių, stirnų ir net lapių medžioklei. Šunų lenktynių tradicija prasidėjo XX a., kai greihaundai tapo pagrindiniais dalyviais lenktynių trasose. Organizacijos, tokios kaip Anglijos kinologų klubas (The Kennel Club) ir Tarptautinė kinologų federacija (FCI), pripažįsta šią veislę ir apibrėžia jos standartus kaip kurtų (anglų kurtų) kategorijoje.
Istoriškai greihaundas buvo ir aristokratų, ir menininkų įkvėpimo šaltinis, o dabartiniais laikais ši veislė nusipelno vis daugiau dėmesio kaip puikus šeimos narys, žinomas ramumu ir ištikimybe.
Išvaizda
Greihaundas – ypatingai lieknos ir sportiškos išvaizdos šuo, iš karto atpažįstamas dėl linijomis tarsi išdrožto silueto. Jis yra vidutinio ar stambesnio dydžio; vidutinio patino aukštis ties gogu siekia 71–76 cm, o patelės – 68–71 cm (pagal FCI ir AKC standartus). Standartinis greihaundų svoris svyruoja nuo 27 iki 40 kg.
Pagrindiniai veislės bruožai:
- Ypač ilgas kojos ir jų raumenys pritaikyti greitam bėgimui; užpakalinės kojos itin stiprios, leidžiančios išvystyti didelį greitį.
- Galva ilga, siaura, šiek tiek išlenkta, su švelniai išreikštu antakių lanku.
- Kaklas plonas, ilgas, grakštus, krūtinė gili ir plati, būdinga „v“ forma; pilvas įtrauktas aukštyn.
- Akių spalva – tamsi, žvilgsnis išraiškingas, kantrus.
- Ausys plonos, mažos, dažniausiai laikomos prie galvos prispaustai, bet suklusta medžioklės akimirkai ar susidomėjus.
- Kailis – trumpas, labai plonas, prigludęs prie kūno; dažnai įvairių spalvų, tarp kurių – juoda, balta, mėlyna, raudona, ruda, dryžuota (brindle), įvairios dėmės ar mišiniai.
- Uodega ilga, siaurėjanti į galą, ramybėje beveik tiesi, kartais šiek tiek lenkta žemyn.
Dėl ypatingo kūno sudėjimo ir minimalaus riebalų sluoksnio greihaundas yra tobulas sprinto bėgikas, tačiau reikalauja tam tikros priežiūros, ypač šaltuoju metų laiku.
Charakteris
Nors iš pirmo žvilgsnio greihaundas gali pasirodyti labai aktyvus ar net „nerimastingas“ šuo dėl savo praeities lenktynių trasose, realybėje ši veislė pasižymi stebėtinu ramumu ir yra puikus šeimos narys. Greihaundas yra žinomas dėl šių temperamentų bruožų:
- Ramus ir santūrus namie – šunų mylėtojų tarpe kartais pravardžiuojamas „sofų bulvė“, nes namuose mielai ilsisi ir snūduriuoja.
- Pavydėtinas prisitaikymas prie įvairios aplinkos ir žmonių; dažnai domisi šeimininkais, tačiau nebus itin reiklūs dėmesiui.
- Draugiški su vaikais ir ramūs su kitais šunimis, bet dėl stipriai išreikšto grobio gaudymo instinkto reikia atsargumo su mažais gyvūnais (katėmis, triušiais).
- Lengvai dresuojami, ypač jei naudojami pozityvios motyvacijos metodai; jautrūs grubiam elgesiui ir triukšmui.
- Pasižymi švelniu būdu ir nepriklausomumu, tačiau stipriai prisiriša prie savo šeimos.
- Saugūs namų aplinkoje, retai loja ir paprastai nereikalauja nuolatinės veiklos, nors lauke mielai bėgios ar dalyvaus žaidimuose.
Greihaundas gali būti puikus augintinis šeimoms, mėgstantiems ramybę ir subalansuotą gyvenimo būdą, bet reikalauja atsargumo viešose vietose dėl polinkio bėgti paskui judančius objektus.
Priežiūra ir mityba
Šunų veislė greihaundas nėra labai reikli priežiūrai, tačiau turi tam tikrų savitų poreikių. Dėl savo trumpaplaukio kailio šie šunys nesišeria gausiai, tačiau kailį rekomenduojama reguliariai valyti švelniu šepečiu, ypač pašalinant nešvarumus ar dulkių likučius.
- Vandens atsparumas – trumpas kailis ir plona oda reiškia, kad greihaundai prastai toleruoja šaltį; žiemą būtini drabužiai pasivaikščiojimams.
- Maudymas – retas, naudojant tik švelnius, šunims skirtus šampūnus.
- Nagai – reguliarus trumpinimas būtinas, ypač jei greihaundas daugiau laiką leidžia namuose ar ant minkštų paviršių.
- Dantų sveikata – rekomenduojama reguliari burnos higiena (dantų valymas šepetėliu, specialios priemonės), nes šiai veislei būdingos dantenų problemos.
Mityba:
- Dėl aktyvios medžiagų apykaitos greihaundams reikia aukštos kokybės, subalansuoto maisto su pakankamu baltymų ir riebalų kiekiu (geriausiai tinka kokybiškas sausas ar šlapias šunų maistas, gali būti subalansuojama su specializuota veterinaro paskirta dieta).
- Būdingas polinkis į virškinimo sutrikimus, todėl staigi maisto kaita ir pigūs, žemos kokybės produktai nerekomenduojami.
- Išskirtinis skirtumas nuo kitų vilkų ar šunų – žemas kūno riebalų lygis, todėl net ir suaugusiems šunims reikia atidžiai derinti maisto porcijų dydį ir dažnį. Dažnesni, bet mažesni valgymai padeda išvengti skrandžio išsipūtimo (angl. bloat) rizikos.
Fizinė veikla:
- Nežiūrint lenktynininko praeities, greihaundui pakanka 1–2 vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimų per dieną (30–60 min.), kartais pritaikant galimybę laisviau pabėgioti apsaugotoje teritorijoje.
- Rekomenduojama vengti fizinio krūvio iškart po maitinimo, nes ši veislė jautri skrandžio tvinkimui.
- Visuomet būtina vedžioti su pavadėliu arba aptvertose vietose, nes stiprus grobio instinktas gali išprovokuoti nekontroliuojamą bėgimą.
Sveikata ir paveldimumas
Greihaundas priskiriamas prie ilgaamžių veislių; vidutinis gyvenimo trukmės laikotarpis – 10–14 metų. Tačiau, kaip ir visos šunų veislės, greihaundas gali būti linkęs į tam tikras paveldimas ar veislei būdingas sveikatos problemas.
- Hipotermija ir šalčio netoleravimas – dėl mažo riebalų sluoksnio šie šunys greitai sušąla šaltu oru, reikia papildomos apsaugos.
- Skrandžio išsipūtimas (bloat, GDV) – būdinga didelėms, gilios krūtinės veislėms; gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti nedelsti kreiptis į veterinarijos gydytoją.
- Žemas kūno riebalų kiekis – lemia, kad greihaundai jautrūs kai kuriems anestetikams, todėl chirurginio ar dantų gydymo metu būtina informuoti veterinarą apie veislę.
- Odos žaizdos ir sumušimai – dėl plonos odos net menki sumušimai gali sukelti opas.
- Dantų ligos – polinkis į dantų ir dantenų problemas, būtina reguliari profilaktika.
- Retos, bet galimos genetinės ligos: širdies problemos, kai kurios akių ligos (pvz., progresuojanti tinklainės atrofija).
Geras veislės šunų selekcininkas tikrina savo veislines linijas dėl paveldimų ligų, tačiau būsimam šeimininkui visada rekomenduojama pasikalbėti su veterinarijos specialistu apie individualius gyvūno poreikius, ypač ruošiantis anestezijai, operacijoms ar kelionėms.
Tinka kam?
Greihaundas – šunų veislė, kuri gali tapti puikiu pasirinkimu įvairiems žmonėms, bet svarbu įvertinti kelias pagrindines šio šuns ypatybes:
- Tinka ramioms, tvarkingoms šeimoms arba asmenims, mėgstantiems subalansuotą gyvenimo būdą ir ieškantiems ištikimo, ramaus draugo.
- Puikiai prisitaiko prie buto, nes namuose dažnai yra neaktyvus (ramiai guli, miega), bet būtina reguliariai vedžioti lauke.
- Gali būti tinkamas žmonėms su vaikais – dažniausiai labai tolerantiškas, švelnus, tačiau dėl stambaus sudėjimo mažiems vaikams reikia aiškinti, kaip ramiai elgtis su šunimi.
- Nėra labai tinkamas šeimoms, kuriose auginami smulkūs naminiai gyvūnai (pvz., katės, triušiai), ypač jei greihaundas nebuvo pratintas prie jų nuo mažumės; stiprus grobio instinktas gali sukelti netikėtą reakciją.
- Gali būti puiki draugija ir senjorams dėl ramaus charakterio, mažo polinkio loti, tačiau reikia turėti omenyje didesnį dydį ir galimą poreikį vaikščioti su pavadėliu.
- Netinka labai aktyviems sportininkams, ieškantiems ilgų, nuolatinių bėgimo ar žygių draugo – greihaundai yra sprinteriai, ne ištvermės maratono bėgikai.
Įdomūs faktai
- Greihaundai išvysto iki 72 km/h greitį, todėl išlieka vienu iš greičiausių žemyninių žinduolių šunų tarpe.
- Dėl švelnaus būdo jie dažnai rekomenduojami kaip terapiniai šunys; buvę lenktynių dalyviai dažnai sėkmingai adaptuojasi šeimose visame pasaulyje.
- Greihaundas dažnai vaizduojamas meno kūriniuose, karališkuose portretuose ir net literatūroje.
- Iširus lenktynių tradicijai kai kuriose šalyse, tūkstančiai buvusių lenktyninių greihaundų sėkmingai adaptuojami kaip šeimos augintiniai.
Apibendrinimas
Greihaundas – išskirtinė šunų veislė, derinanti istorinį kilmingumą, neprilygstamą judrumą, eleganciją ir išskirtinai švelnų būdą. Nors šio šuns kilmė – medžioklė ir lenktynių trasos, šiandien jis idealiai tinka ramiam, šiltam šeimos gyvenimui. Rinkdamiesi šią veislę, būsimieji šeimininkai turi atsižvelgti į specifinius greihaundo poreikius: jautrumą šalčiui, tinkamą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir subtilų, draugišką charakterį. Gerai prižiūrėtas greihaundas daug metų gali tapti ištikimu draugu, pasižyminčiu ne tik didele širdimi, bet ir nepaprastu ramumu bei orumu.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
