Garbanotasis retriveris (angl. Curly-Coated Retriever) – reta, išskirtinės išvaizdos ir universalumo šunų veislė, laikoma viena seniausių retriverių grupėje. Dėl jų būdingo garbanoto kailio ir savito charakterio šie šunys išsiskiria tiek šunų parodose, tiek medžioklėje ar šeimos aplinkoje. Garbanotasis retriveris garsėja ištverme, intelektu ir prieraišumu, tačiau tuo pačiu yra šuo, reikalaujantis tam tikrų specifinių žinių, patirties ir atsakingo požiūrio į priežiūrą.
Kilmė ir istorija
Garbanotojo retriverio kilmė siekia XIX a. pradžią Anglijoje, kur ši veislė buvo sukurta siekiant išvesti universalų, stiprų vandens medžioklės šunį. Pirmieji duomenys apie veislę minimi dar apie 1850 metus. Manoma, kad garbanotasis retriveris išvystytas sukryžminus dabar jau išnykusius vandens spanielius, Niūfaundlandų šunis, airių vandens spanielius bei galbūt poodle (kailinius pudelius). Tokio miškinimo tikslas buvo gauti šunį, gebantį atnešti medžiojamus paukščius iš šaltų ir sunkiai prieinamų vandens plotų.
Garbanotasis retriveris nuo seno buvo vertinamas dėl ypatingo padidinto atsparumo šalčiui, ištvermės bei universalumo. Šią veislę greitai pamėgo Anglijos medžiotojai, ypač dėl šuns gebėjimo dirbti sunkiomis gamtos sąlygomis. Taip pat šis retriveris buvo populiarus šunų parodose dar XIX amžiaus pabaigoje, tačiau XX amžiaus pradžioje jo populiarumą nustelbė kitos retriverių veislės – labradorai ir auksaspalviai retriveriai.
Pasaulinė kinologų federacija (FCI) oficialiai pripažino garbanotąjį retriverį ir šiai veislei suteikė 110 veislės numerį pagal veislių klasifikatorių. Šiuo metu veislė laikoma ganėtinai reta ir labiausiai paplitusi Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse.
Išvaizda
Garbanotasis retriveris iš pirmo žvilgsnio išsiskiria būtent savo kailiu – jis tankus, susuktas į mažas glaudžias garbanas, apdengiantis tiek kūną, tiek uodegą, išskyrus veidą ir kojų apačias, kur plaukai trumpesni. Po garbanų sluoksniu slepiasi vandeniui atsparus pavilnės kailis: toks derinys ženkliai apsaugo šunį nuo vandens ir šalčio.
- Ūgis: patinai 67–70 cm, kalės 62–65 cm ties ketera.
- Svoris: patinai paprastai sveria 32–41 kg, kalės 25–32 kg.
- Kūno sudėjimas: harmoningas, atletiškas, stiprus, pailgas, su giliu ir proporcingu krūtiniu.
- Galva: ilga ir siaura, subtili, švelnaus perėjimo link ausų ir snukio.
- Ausys: mažos, gerai prigludusios prie galvos, padengtos garbanotais plaukais.
- Akys: didelės, apvalios, išraiškingos, jų spalva svyruoja nuo juodos iki tamsiai rudos (priklauso nuo kailio atspalvio).
- Uodega: tiesi, vidutinio ilgio, apaugusi tankiomis garbanomis, nešiojama žemai.
- Kailio spalva: leidžiama tik dvi spalvos – juoda arba tamsiai ruda (kepenų).
Apskritai veislės grakštumas ir atletiškumas puikiai derinasi su šuns darbiniu funkcionalumu. Kailio specifika lemia, kad ši šunų veislė atrodo išskirtinai ir yra nesupainiojama su kitais retriveriais.
Charakteris
Garbanotasis retriveris garsėja protu, išskirtiniu atkaklumu ir ištikimybe. Iš prigimties šis šuo yra labai aktyvus, smalsus, drąsus, gebantis greitai priimti sprendimus. Nors dažnai laikomas kiek santūresniu ir labiau savarankišku nei kiti retriveriai (pavyzdžiui, labradorai ar auksaspalviai retriveriai), garbanotasis retriveris glaudžiai prisiriša prie savo šeimos ir mielai bendrauja tiek su suaugusiaisiais, tiek su vaikais.
- Draugiškumas: dažniausiai draugiškas žmonėms, ištikimas šeimai, tačiau nuo mažens turi būti socializuojamas, kad būtų atviras svetimiems ir kitiems gyvūnams.
- Intelektas: labai aukštas, greitai perima komandas, tinkamas įvairiems dresūros būdams, geba spręsti sudėtingas užduotis.
- Aktyvumas: reikalauja daug fizinio ir protinio užimtumo, greitai nuobodžiauja be pramogų.
- Apsaugos instinktai: saugo šeimą, tačiau nėra agresyvus ar nevaldomas.
- Nepriklausomumas: turi stiprų savarankiškumą, kuris kai kuriems šeimininkams gali sukelti iššūkių dresūros metu.
Veislė gali būti kiek uždara ar rezervuota su nepažįstamaisiais, tačiau gerai išauklėtas šuo visada bus pavyzdingas šeimos draugas, malonus svečiams ir sugyvenantis su kitais gyvūnais. Garbanotasis retriveris neturi polinkio be reikalo loti ar rodyti destruktyvų elgesį, jei gauna pakankamai veiklos ir dėmesio.
Priežiūra ir mityba
Nors garbanotasis retriveris nereikalauja ypatingos kailio priežiūros kaip, pavyzdžiui, pudelis, šios veislės savininkai turi žinoti pagrindinius tvarkos ir higienos principus. Dėl tankių garbanų šuniui būtina užtikrinti reguliarią priežiūrą, kad nesusidarytų sąvėlos ar odos problemų. Taip pat reikia skirti dėmesio šuns švarai, ypač po aktyvaus pasivaikščiojimo laukymėse ar vandens telkiniuose.
- Kailio priežiūra: rekomenduojama kassavaitinė šukavimas su specialiu žiediniu šepetėliu, kad būtų pašalinti purvas ir iššukuoti negyvi plaukai. Per dažnas šukavimas gali pažeisti garbaną, todėl būtina laikytis nuosaikumo. Venkite kailio skutimų ar apkarpymų, išskyrus minimalų apdorojimą pagal veislės standartą.
- Maudymas: maudyti tik prireikus, naudojant švelnų, odai ir kailiui tinkantį šampūną. Po maudymo svarbu gerai nusausinti kailį.
- Ausų priežiūra: reguliariai tikrinkite ausis, ypač po maudynių ar darbo vandenyje, nes garbanų danga lemia didesnį polinkį ausų uždegimams.
- Nagų karpymas: kaip ir visiems šunims, nagus reikia karpyti reguliariai.
Garbanotasis retriveris labai aktyvus, todėl suaugusiam šuniui būtinos ilgos, įdomios kasdienės išvykos, žaidimai lauke, bėgiojimas ir veikla su šeimininku. Jiems ypač tinka plaukiojimas, lauko agility ar įvairūs šunų sporto būdai. Nepakankamas užimtumas gali lemti nuobodulį ir elgesio problemas.
Mityba turi būti subalansuota, atsižvelgiant į šuns amžių, aktyvumą, dydį ir sveikatos būklę. Rekomenduojama rinktis aukštos kokybės šunų pašarus ar naminius subalansuotus patiekalus. Svarbu reguliariai tikrinti svorį, nes veislė turi polinkį priaugti svorio, jei gauna per mažai fizinės veiklos.
Sveikata ir paveldimumas
Garbanotieji retriveriai paprastai laikomi sveika ir stipria veisle, tačiau, kaip ir kiekviena grynaveislių šunų veislė, jie turi keletą polinkių į paveldimas ligas ar sveikatos problemas. Atsakingi veisėjai tiria ir stengiasi išvengti tokių ligų, tačiau būsimiems savininkams svarbu žinoti pagrindinius rizikos veiksnius:
- Klubo ir alkūnės displazija: dažnesnė tarp stambių veislių, sukelia šlubavimą, sąnarių uždegimą, vėlesnes gyvenimo bėgyje gali lemti stiprius skausmus.
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA): paveldima akių liga, galinti baigtis aklumu. Rekomenduojama reguliariai tikrinti akis pas veterinarijos oftalmologą.
- Ausų uždegimai: dėl uždaros, karščio ir drėgmės sulaikančios ausies struktūros, ypač jei šuo daug laiko leidžia vandenyje.
- Vėžys: vyresniems šunims padidėja tam tikrų vėžio formų, ypač limfomos, rizika.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė): retesnė problema, tačiau pasitaiko.
Vidutinė veislės gyvenimo trukmė – apie 10–12 metų. Svarbu nuolat stebėti šuns fizinę būklę, reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytoją ir atlikti visus rekomenduojamus sveikatos patikrinimus.
Tinka kam?
Garbanotasis retriveris yra universalus šuo, tačiau jis netiks kiekvienam šeimininkui. Prieš priimant sprendimą dėl šunų veislės pasirinkimo, būtina įvertinti savo gyvenimo būdą, patirtį ir pasirengimą skirti šuniui pakankamai dėmesio:
- Aktyvūs, gamtą mėgstantys ir daug laiko lauke praleidžiantys žmonės ar šeimos, kurie gali užtikrinti pakankamą fizinės veiklos ir žaidimų kiekį.
- Žmonės, ketinantys su šunimi užsiimti šunų sportu, dresūra, agility ar medžiokle.
- Šeimos su vaikais – garbanotasis retriveris dažniausiai puikiai sutaria su vaikais ir tampa ištikimu žaidimų draugu, tačiau dėl šuns dydžio ir energijos mažus vaikus būtina prižiūrėti.
- Patyrę šunų laikytojai, gebantys atpažinti šuns nepriklausomumo apraiškas ir tinkamai motyvuoti jį treniruočių metu.
Veislė mažiau tiks sėsliai gyvenantiems ar daug dirbantiems žmonėms, kurie negali užtikrinti reikiamo aktyvumo ir dėmesio. Garbanotasis retriveris, paliktas vienas ilgam laikui ir be veiklos, gali pradėti elgtis destruktyviai ar tapti nelaimingas.
Įdomūs faktai
- Garbanotasis retriveris yra laikomas viena seniausių iš šiuolaikinių retriverių veislių.
- Veislė dažnai buvo vadinama „medžiotojų aristokratu“ dėl elegantiškos išvaizdos ir darbuose rodomos ištvermės.
- Garbanotojo retriverio kailis ilgą laiką buvo laikomas idealu ieškant šunų, neišsigąstančių šaltų ar purvinų vandenų.
- Palyginus su kitais retriveriais, garbanotasis dažniausiai yra labiau savarankiškas ir rečiau demonstruoja „norą įtikti“ (angl. will to please), tačiau būdamas motyvuojamas, pasiekia puikių rezultatų dresūroje.
Apibendrinimas
Garbanotasis retriveris – išskirtinis šuo tiems, kurie ieško unikalaus, ištvermingo ir sumanaus draugo. Ši šunų veislė reikalauja atsakingo požiūrio: nuoseklios dresūros, tinkamos socializacijos, reguliarios fizinės veiklos ir atidos sveikatai. Garbanotojo retriverio išvaizda nepalieka abejingų, o jo universalumas leidžia tapti puikiu šeimos nariu, aktyviu laisvalaikio draugu ar ištikimu pagalbininku medžioklėje. Tinkamai auklėtas ir mylimas, garbanotasis retriveris atsidėkoja ištikimybe ir gera nuotaika, o patyrusiems ir aktyviems šeimininkams tampa tikru džiaugsmu kasdienybėje.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
