Finansiniai patarimai dažnai skamba įkvepiančiai, tačiau ne visi jie veikia realiame gyvenime. Dalis populiarių rekomendacijų ignoruoja infliaciją, žmonių pajamas, psichologiją ar net bazinę matematiką. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai kartojamus, tačiau problemiškus patarimus ir pasiūlysime, kuo juos pakeisti.
„Tiesiog taupyk 10 % pajamų, ir būsi finansiškai saugus“
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška formulė: atsidėti 10 % kiekvieno atlyginimo. Tačiau realiame gyvenime šis patarimas dažnai neveikia, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms arba nestabilių pajamų atvejais.
Pirmiausia, didelė dalis biudžeto dažnai „suvalgoma“ būtinųjų išlaidų: būsto, maisto, transporto, vaikų ir sveikatos poreikių. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės neretai fiziškai negali „išspausti“ 10 % be skausmingų kompromisų, pavyzdžiui, praleidžiant būtinas sveikatos išlaidas ar maisto kokybę.
Antra, šis patarimas ignoruoja gyvenimo etapą. 25 metų žmogui be vaikų 10 % gali būti labai realu ir netgi per mažai, o 40-mečiui, auginančiam tris vaikus ir aptarnaujančiam būsto paskolą, tai gali būti visiškai nepasiekiama. Universali formulė tampa beprasmiška, kai ji neatsižvelgia į konkrečią situaciją.
Kur kas naudingiau galvoti ne apie magišką procentinį rodiklį, o apie:
- realų pajamų ir išlaidų balansą konkrečioje šeimoje
- aiškiai apibrėžtus tikslus (pvz., „3 mėnesių finansinė pagalvė per 2 metus“)
- palaipsnį taupymo normos didinimą augant pajamoms
„Atsisakyk kavos išsinešimui ir tapsi turtingas“
Šis patarimas yra vienas populiariausių asmeninių finansų pasaulyje. Idėja paprasta: jei kasdien išleidi 3–4 eurus kavai, per metus tai pavirsta šimtais eurų, kuriuos galėtum investuoti ar atidėti. Matematiškai tai tiesa, tačiau praktiškai toks požiūris turi esminių problemų.
Pirma, jis per daug susitelkia į smulkias išlaidas ir ignoruoja „didžiuosius akmenis“: būsto, transporto, paskolų, draudimų ir mokesčių optimizavimą. Sutaupyti 40 eurų per mėnesį ant kavos yra maloni detalė, tačiau derybos dėl mažesnių būsto kredito palūkanų gali sutaupyti šimtus eurų per mėnesį – tai visiškai kitas mastelis.
Antra, tokie patarimai dažnai demonizuoja nedideles kasdienes laimės akimirkas, kurios turi realią emocinę vertę. Jei žmogus kasdien dirba sunkų darbą ir vienintelė jo trumpa pertrauka yra kava su kolegomis, tai nėra vien tik finansinė eilutė – tai ir socialinė, ir psichologinė nauda.
Trečia, susitelkimas į „kavos atsisakymą“ kuria klaidingą iliuziją, kad didelės finansinės problemos kyla vien iš mažų įpročių. Tuo tarpu realias žmonių finansines bėdas dažniausiai lemia:
- per dideli įsipareigojimai būstui ar automobiliui
- vartojimo paskolos ir kredito kortelių skolos
- nepakankamos ar nestabilios pajamos
- neplanuotos didelės išlaidos (ligos, netektys, skyrybos)
Tad vietoje kaltinimų dėl kavos naudingiau analizuoti struktūrines išlaidas ir pajamų galimybes.
„Visada pirk, o ne nuomok – mokėti nuomą reiškia „mesti pinigus į balą““
Idėja, kad nuoma yra blogis, o nuosavas būstas visada geriau, giliai įsišaknijusi daugelyje visuomenių. Tačiau realybėje „pirkti visada geriau“ yra klaidinantis ir pavojingas absoliutus teiginys.
Būsto pirkimas iš tikrųjų yra finansinis paketas, sudarytas iš kelių elementų: būsto kainos, palūkanų, mokesčių, draudimų, priežiūros ir remonto išlaidų, alternatyviųjų kaštų (ką būtų galima nuveikti su pradiniu įnašu). Palyginti „nuomą vs. pirkimą“ vien pagal mėnesinę įmoką yra pernelyg supaprastinta.
Praktikoje pirkimas gali būti nenaudingas arba rizikingas, jei:
- darbas ir gyvenimo būdas yra mobilūs, tikėtina keisti miestą ar šalį
- paskolos įmoka ir su būstu susijusios išlaidos „suvalgo“ per didelę pajamų dalį
- pirkinys yra arti finansinių galimybių ribos, be atsarginio plano netekus pajamų
- rinkoje susiformavusios akivaizdžiai išpūstos kainos
Nuoma nėra „pinigų metimas į balą“ – tai mokestis už lankstumą, atsakomybės už didelius remontus neturėjimą, galimybę lengviau persikelti. Kartais nuoma netgi yra laikinas strateginis sprendimas, kol kaupiasi pradinis įnašas ar aiškėja ilgalaikiai planai.
„Visada mokėk grynais, kad kontroliuotum išlaidas“
Šis patarimas kilo iš psichologinių tyrimų, rodančių, jog mokėdami grynais žmonės jaučia stipresnį „skausmą atsisveikindami su pinigais“ ir todėl mažiau išleidžia. Tai gali būti tiesa tam tikruose kontekstuose, tačiau finansinė tikrovė ir technologijos pasikeitė.
Norint realiai valdyti finansus, daug svarbiau matyti visą vaizdą ir sekti duomenis. Mokėdami tik grynais:
- prarandate automatinę operacijų istoriją ir išlaidų analizės galimybes
- sunku tiksliai matyti, kur dingsta pinigai, nebent nuolat fiksuojate ranka
- rizikuojate prarasti didesnes sumas dėl vagystės ar pametimo
Be to, atsirado papildomos naudos, susijusios su atsiskaitymais kortele ar elektroniniais būdais: pinigų grąžinimo programos, nuolaidos, draudimai, patogesnis pirkinių grąžinimas, išlaidų kategorijų sekimas programėlėse. Viso to atsisakyti vien dėl nuostatos „grynieji geriau“ nėra racionalu kiekvienu atveju.
Realistiškesnis požiūris – derinti skaitmeninį atsiskaitymą su sąmoningumu: naudoti biudžeto programėles, išlaidų limitus ir aiškias kategorijas, o ne vien atsiskaitymo formą laikyti pagrindiniu kontrolės įrankiu.
„Tiesiog susikurk pasyvias pajamas ir gyvensi iš palūkanų“
„Pasyvių pajamų“ frazė dažnai skamba kaip magiškas sprendimas visoms finansinėms problemoms. Patarimai apie nekilnojamąjį turtą, dividendines akcijas ar internetinius projektus dažnai žada, kad vieną dieną „pinigai dirbs už jus“. Tačiau šis patarimas dažnai pateikiamas be svarbiausio konteksto.
Pirma, dauguma vadinamųjų pasyvių pajamų reikalauja didelės pradinės investicijos (pinigais, laiku ar žiniomis) ir nuolatinės priežiūros. Nuomojamas butas, internetinė parduotuvė, autoriniai honorarai – visa tai reikalauja darbo, sprendimų ir rizikos valdymo. Tai nėra „pinigų mašina“, kuri veikia visiškai pati.
Antra, norint realiai gyventi vien iš pasyvių pajamų, reikalingas didžiulis kapitalas. Pavyzdžiui, net ir 4 % metinė grąža po mokesčių, siekiant 1500 eurų per mėnesį pajamų, reikštų maždaug pusės milijono eurų investuotą kapitalą. Daugumai žmonių tai yra labai tolimas tikslas, o ne greitas sprendimas per kelerius metus.
Trečia, siekiant pasyvių pajamų dažnai nuvertinamos aktyvių pajamų didinimo galimybės: kvalifikacijos kėlimas, karjeros pokyčiai, verslumas, kuriuos galima derinti su ilgalaikiu investavimu. Per didelis susitelkimas į „pasyvumo“ siekį gali tapti nuviliantis ir stabdyti realų progresą.
„Viską susitvarkysi, jei tik susikursi tobulą biudžetą“
Biudžeto planavimas yra naudingas įrankis, tačiau idėja, kad vien biudžeto lentelė išspręs visas finansines problemas, dažnai neatitinka realybės. Ypač tada, kai ignoruojami psichologiniai, emociniai ir socialiniai pinigų aspektai.
Dalis žmonių sukuria detalias skaičiuokles, biudžeto kategorijas ir taisykles, tačiau po kelių savaičių viskas sugriūva, nes:
- biudžetas per daug griežtas ir nesuderintas su realiu gyvenimo būdu
- nepalikta vietos nenumatytoms išlaidoms ir spontaniškiems sprendimams
- neatsižvelgiama į emocinį nuovargį, stresą ar šeimos narių skirtingus įpročius
Pats biudžetas yra tik įrankis, o ne tikslas. Be aiškių prioritetų, elgesio pokyčių ir susitarimų šeimoje, lentelės lieka teorija. Todėl svarbiau ne tobula struktūra, o realiai veikianti sistema, kuri atlaiko netvarkingą, nenuspėjamą gyvenimą.
„Taupyk bet kokia kaina – svarbiausia, kad sąskaitoje būtų daugiau skaičių“
Dalis finansinių patarimų pernelyg sureikšmina taupymą kaip savitikslį dalyką. Žinoma, rezervai ir investicijos yra svarbūs, tačiau taupymas, ignoruojant gyvenimo kokybę ir sveikatą, tampa žalingas.
Sutaupyti galima beveik ant visko: maisto kokybės, sveikatos priežiūros, šildymo, saugumo, laisvalaikio. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje toks „taupymas“ gali brangiai kainuoti – tiek finansiškai (brangesnis gydymas dėl apleistos sveikatos), tiek emociškai (perdegimas, santykių problemos, socialinė izoliacija).
Finansiškai sąmoningas žmogus skiria lėšas ne tik „ateičiai“, bet ir „dabar“: kokybiškam maistui, būtinoms paslaugoms, bent minimaliai poilsio ir džiaugsmo dozei. Lėšų paskirstymas turi atitikti vertybes, o ne tik siekį matyti vis didesnį skaičių sąskaitoje.
„Užteks noro ir geležinės valios, kad pradėtum tvarkyti finansus“
Dažnai kartojamas patarimas, kad finansinę situaciją sutvarkys „stipri valia“, yra pavojingai supaprastintas. Jis numano, jog jei žmogus vis dar turi skolų ar netvarkingą biudžetą, reiškia, jam tiesiog trūksta valios ar disciplinos.
Realybėje finansus veikia daugybė išorinių veiksnių: pajamų lygis ir stabilumas, regiono kainos, šeimos situacija, sveikata, socialinė aplinka, netgi valstybės mokesčių ir socialinės apsaugos politika. Vien asmeninės valios neužtenka, jei sistema sukuria nuolatinį spaudimą ir rizikas.
Be to, remtis vien valia – neefektyvu ir psichologiškai alinantis. Daug efektyviau kurti sistemas, kurios padeda geriems sprendimams tapti lengvesniems, pavyzdžiui:
- automatiniai pervedimai taupymui ar investavimui
- aiškūs limitai ir taisyklės, susitarimai šeimoje
- aplinkos pakeitimai (pvz., vengti nuolatinių pagundų ar impulsyvaus pirkimo situacijų)
Valia reikalinga, bet ji yra ribotas resursas. Tvarios finansinės permainos remiasi ne vien pasiryžimu, o ir struktūra, palaikymu ir realistiškais lūkesčiais.
Ką daryti vietoj neveikiančių patarimų?
Užuot aklai sekus populiariais, bet dažnai neveikiančiais patarimais, verta susikurti asmeninį, gyvenimo etapą ir realias galimybes atitinkantį planą. Tai gali reikšti lėtą, bet nuoseklų judėjimą pirmyn, o ne bandymą per naktį tapti „finansiškai tobulam“.
- Įvertinti tikrąją situaciją: pajamas, išlaidas, įsipareigojimus, rizikas.
- Nusistatyti aiškius, bet realistiškus tikslus (trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio).
- Koncentruotis į didžiausią poveikį turinčius sprendimus (skolos, būstas, pajamų didinimas).
- Kurti sistemas, o ne pasikliauti vien valia (automatizavimas, taisyklės, ribos).
- Palikti erdvės gyvenimo kokybei ir nenumatytoms situacijoms.
Populiarūs finansiniai patarimai dažnai žavi paprastumu, tačiau realiame gyvenime tokie „universalūs receptai“ retai veikia. Finansus veikia ne tik skaičiai, bet ir kontekstas, žmonių istorijos, sveikata, santykiai ir netgi sėkmės ar nesėkmės atsitiktinumas. Vertingiausias patarimas nėra tas, kuris gražiausiai skamba, o tas, kuris pritaikytas konkrečiai situacijai ir atsižvelgia į realybę, o ne į teorinę idealizuotą schemą.
Universalaus formato autorius(-ė) įvairioms temoms, kai reikia aiškaus, neperkrauto ir lengvai skaitomo turinio. Rašymo principai: trumpa įžanga, konkretūs punktai, praktiniai pavyzdžiai, tvarkingas apibendrinimas ir aiški nauda skaitytojui. Jei tema reikalauja faktų ar rekomendacijų (pvz., paslaugos, kasdieniai sprendimai, vartotojų klausimai), remiasi patikimesniais šaltiniais, vengia perdėtų teiginių ir pateikia neutralų kontekstą. Turinys pritaikytas Google Discover: aktualus kampas, aiški struktūra, jokio clickbait’o, daugiau „ką daryti“ ir mažiau miglotų pažadų.
