Elnių skalikas, žinomas ir kaip škotų deerhaundas (angl. Scottish Deerhound), – elegantiška ir reta šunų veislė, garsėjanti savo grakštumu, ištverme ir švelniu būdu. Šie aukšti, ilgakojai skalikai buvo išvesti elnių medžioklei Škotijos kalnuose, todėl jų kūno sudėjimas bei temperamentas tobulai prisitaikę prie atšiaurių gamtinių sąlygų ir aktyvios veiklos. Nors ši veislė jau nuo seno laikoma aristokratiška ir retai sutinkama, deerhaundai vis dar vilioja šunų mylėtojus savo ramiu charakteriu, kilniu elgesiu ir ištikimybe žmogui. Šis šunų veislės aprašymas skirtas visiems, kurie domisi deerhaundo kilme, išvaizda, priežiūra ir ieško informacijos apie tai, kam ši veislė galėtų būti tinkama.
Kilmė ir istorija
Elnių skalikas – viena seniausių britų šunų veislių, kurios ištakos siekia bent jau viduramžius, o kai kurie šaltiniai mini skalikų tipo šunis Škotijoje jau VII–VIII a. Veislė buvo išvesta elitinėms elnių medžioklėms Škotijos aukštumose. Istoriškai šie didingi šunys priklausė tik aukščiausių sluoksnių atstovams – škotų didikams ir karališkiesiems šeimos nariams, nes laikyti deerhaundą buvo leidžiama tik privilegijuotiems asmenims.
Deerhaundų kilmė glaudžiai susijusi su kitomis skalikų veislėmis, ypatingai grėsmių nykstančiam škotų skalikų populiacijai sukėlė britų galgo (greyhound) paplitimas. Manoma, kad greyhoundai ir deerhaundai turi bendrų protėvių. Dėl pramonės revoliucijos, medžioklės taisyklių pasikeitimo ir gyvenimo būdo pokyčių XIX a. elnių skalikų populiacija ženkliai sumažėjo. Veislei buvo iškilusi išnykimo grėsmė, tačiau entuziastų dėka ji buvo atkurta. Šiuolaikinis škotų deerhaundas atitinka FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir The Kennel Club nustatytus standartus ir vertinamas kaip viena iš elegantiškiausių didžiųjų skalikų veislių.
Išvaizda
Elnių skalikas išsiskiria dideliu ūgiu, grakščiu, bet tvirtu kūnu ir būdinga šiurkščia vilna. Standartinis patino aukštis ties ketera yra apie 76–81 cm, o kalių – 71–76 cm. Svoris paprastai svyruoja nuo 34 iki 50 kg. Kūno linijos – aptakios, ilgos, išlaikant natūralų, atletišką įspūdį. Nors deerhaundas primena greyhoundą, jis pasižymi stambesniu kaulu ir masyvesne galva.
Veislės kailis yra šiurkštus, šišonas, tankus ir gana ilgas, dažniausiai pilkai mėlynos, pilkos, rudos (sablio), kartais gelsvos spalvos. Tanki pavilnė saugo šunį nuo drėgmės ir šalčio – savybė, kuri buvo būtina medžiojant kalnuotose, šaltose vietovėse. Akys išraiškingos, dažniausiai tamsiai rudos arba riešuto spalvos, ausys mažos, prisiglaudusios prie galvos, o uodega – ilga, laisvai nuleista žemyn. Bendras deerhaundo įspūdis – aristokratiškas, stipraus, bet kartu nesunkiu judesiu pasižymintis šuo.
Charakteris
Elnių skalikas apibūdinamas kaip itin švelnus, ramus ir prieraišus šuo, kuris išlieka savarankiškas, bet labai glaudžiai prisiriša prie šeimos. Nors iš prigimties šis šuo buvo išvestas medžioklei, kur reikalingas drąsumas ir ištvermė, namų aplinkoje deerhaundas būna kantrus, minkšto būdo ir draugiškas.
- Švelnus šeimos draugas: deerhaundai gerai sutaria su vaikais ir kitais augintiniais, jei yra socializuoti nuo mažens.
- Neagresyvus: tai viena ramiausių didžiųjų šunų veislių, retai rodo agresiją žmonių ar kitų šunų atžvilgiu.
- Savarankiškumas: būdingi skalikui bruožai reiškia stiprų grobio instinktą, todėl laisvai lakstyti be pavadėlio jie gali tik aptvertose teritorijose.
- Ištikimybė: deerhaundai dažnai seka paskui šeimininką, mėgsta kompaniją, bet nėra įkyrūs ir moka ramiai laukti žmogaus grįžtant namo.
- Jautrumas: šie šunys lengvai pajunta šeimininko emocijas, todėl rekomenduojama juos auginti šeimose, kuriose nėra daug triukšmo ar įtampos.
Deerhaundai nėra geri sarginiai šunys – jie labiau linkę šiltai sutikti svečius nei juos atbaidyti. Dėl ramaus būdo deerhaundas dažnai apibūdinamas kaip „švelnus milžinas“ tarp šunų veislių.
Priežiūra ir mityba
Deerhaundo priežiūra paprasta, tačiau kai kurie aspektai reikalauja ypatingo dėmesio. Ši veislė nereikalauja sudėtingos kailio priežiūros, bet tam tikri kasdienio gyvenimo poreikiai yra svarbūs užtikrinant šuns gerovę.
- Kailio priežiūra: šiurkštus kailis natūraliai apsaugo nuo purvo ir drėgmės, tačiau būtina kartą per savaitę iššukuoti, kad nesikauptų nešvarumai ir neleisti susidaryti kaltūnams. Maudyti rekomenduojama tik esant reikalui, naudojant šunims skirtus švelnius šampūnus.
- Fizinis aktyvumas: deerhaundai yra atletiški šunys, kuriems reikia ilgesnių pasivaikščiojimų, bėgiojimo ar žaidimų saugiose, aptvertose vietose. Užmiesčio pasivaikščiojimai geriausiai atitinka šios veislės fiziologinius poreikius.
- Mityba: dėl didelio ūgio ir greito augimo deerhaundo šuniukams reikia kokybiško, gerai subalansuoto maisto, turtingo baltymais ir mineralais. Suaugusiems šunims parenkama mityba pagal amžių, aktyvumą, kūno būklę. Vengti peršėrimo, nes veislei būdingas polinkis priaugti svorio.
- Dantų higiena: reguliariai valyti dantis, duoti specialių kramtomųjų žaislų, prevencijai nuo apnašų ir dantenų ligų.
- Veterinarinė priežiūra: reguliarios apžiūros, vakcinacija bei parazitų kontrolė yra privalomos, kaip ir bet kuriai kitai šunų veislei.
Kita svarbi priežiūros dalis – užtikrinti, kad šuo negalėtų savarankiškai pabėgti iš kiemo, nes deerhaundai išsaugo stiprų medžioklės instinktą ir gali greitai pasileisti paskui pastebėtą grobį.
Sveikata ir paveldimumas
Elnių skalikas yra gana tvirto sveikatos ir ilgaamžis šuo, tačiau tam tikros paveldimos ligos ir sveikatos problemos būdingos šiai veislei. Vidutinė deerhaundo gyvenimo trukmė – 8–11 metų, retais atvejais šunys gyvena ilgiau. Kaip ir kitiems dideliems šunims, jiems būdingos šios sveikatos problemos:
- Širdies ligos: veislei būdinga kardiomiopatija – širdies raumens liga, dažniau aptinkama vyresnio amžiaus šunims.
- Vėžys: kaulų vėžys (osteosarkoma) yra viena dažnesnių ligų tarp didžiųjų skalikų, taip pat deerhaundų.
- Skrandžio išsipūtimas (volvulus-gastric dilatation): didelė rizika dėl gilios krūtinės ląstos, todėl maitinti rekomenduojama mažomis porcijomis ir neleisti intensyviai judėti iš karto po valgymo.
- Ortopediniai sutrikimai: kaip ir daugumai didelių šunų, galimi sąnarių, ypač klubo ir alkūnės displazijos atvejai, nors jie deerhaundams pasitaiko rečiau nei kitoms milžiniškoms veislėms.
- Paveldimos ligos: kai kurie deerhaundai gali sirgti paveldima von Willebrando liga (kraujo krešėjimo sutrikimas) ar kitomis genetinėmis ligomis, todėl atsakingi veisėjai atlieka būtinus sveikatos tyrimus.
Reguliari sveikatos patikra, aktyvus gyvenimo būdas ir subalansuota mityba gali padėti išvengti daugelio problemų bei užtikrinti šuns gerovę.
Tinka kam?
Elnių skalikai gali tapti puikiais šeimos nariais tiems žmonėms, kurie gali pasiūlyti šiai veislei tinkamas gyvenimo sąlygas:
- Aktyvioms šeimoms, norinčioms turėti didelį, meilus ir ramų augintinį.
- Žmonėms, gyvenantiems užmiestyje ar turintiems didelę, saugią aptvertą teritoriją, kur šuo galėtų bėgioti.
- Mėgstantiems ilgus pasivaikščiojimus gamtoje.
- Šeimoms su vaikais, jei vaikai supranta, kaip atsakingai elgtis su dideliu šunimi.
- Žmonėms, vertinantiems ramesnį, švelnų charakterį ir šuniui galintiems skirti laiko kompanijai.
Deerhaundai nėra tinkami bute gyvenantiems žmonėms be reguliarios fizinės veiklos ar tiems, kurie ieško aktyvaus sarginio šuns. Taip pat veislė mažiau tinka tiems, kurie dažnai būna išvykę ir negali užtikrinti šuns užimtumo bei draugijos.
Įdomūs faktai
- Škotų deerhaundai buvo laikomi karališkojo kraujo šunimis – XI amžiuje jie buvo privilegijuotų didikų nuosavybė.
- Veislei būdinga išskirtinė bėgimo greičio ir ištvermės kombinacija – deerhaundai gali vytis žvėrį kilometrais kalnuotose vietovėse.
- Klasikiniuose meno kūriniuose deerhaundai dažnai vaizduojami kartu su škotų aristokratais ar medžioklės scenose.
- Elnių skalikas buvo įamžintas škotų poeto Walterio Scotto kūriniuose – pats rašytojas buvo didelis šios veislės mylėtojas.
- Šiuo metu škotų deerhaundai laikomi viena rečiausių, bet labiausiai prestižinių škotų šunų veislių pasaulyje.
Apibendrinimas
Elnių skalikas – reta, kilni ir išskirtinė šunų veislė, spinduliuojanti ramybe, ištikimybe ir aristokratišku žavesiu. Aukštas, atletiškas, bet švelnus deerhaundas puikiai tinka aktyvioms šeimoms, kurios vertina šuns draugiją ir turi galimybę užtikrinti pakankamai judėjimo laisvės. Nepaisant šiurkštaus kailio ir įspūdingo dydžio, šie šunys yra lengvai prižiūrimi, paklusnūs ir nepaprastai prieraišūs. Svarbu žinoti apie galimus sveikatos ypatumus ir užtikrinti tinkamą priežiūrą bei socializaciją nuo mažens. Tinkamai prižiūrimas elnių skalikas gali tapti nuostabiu šeimos draugu, džiuginančiu ramumu, grožiu bei švelniu būdu visą gyvenimą.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
