Burbonės brakas – tai sena ir reta šunų veislė, kilusi iš Prancūzijos. Ši veislė išsiskiria savo švelniu būdu, gebėjimu medžioti ir stipriu prisirišimu prie šeimos. Burbonės brakai pripažįstami dėl savo universalumo – jie išvesti kaip paukštšuniai (angl. pointing dogs), tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tampa mylimais šeimos nariais. Straipsnyje išsamiai aptariama burbonės brako kilmė, išvaizda, charakteris, priežiūros ypatumai, sveikata bei kam labiausiai tinka ši šunų veislė.
Kilmė ir istorija
Burbonės brako (Bourbonnais Pointer arba French Pointing Dog, Bourbonnais type, pranc. Braque du Bourbonnais) šaknys siekia XVI amžių centrinėje Prancūzijos Burbonės (Bourbonnais) regione. Pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose paminėti šie šunys, atsiranda jau 1598 metais. Pamažu burbonės brakas tapo populiariu medžiotojų pagalbininku, ypač vertintu dėl gebėjimo aptikti paukščius ir nurodyti jų vietą (šios veislės šunys garsėja „stovėjimo“ poza). Veislė buvo mėgstama tiek smulkių žemvaldžių, tiek kilmingųjų.
Bėgant metams, burbonės brako populiarumas sumenko, ypač po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. XX amžiaus viduryje ši veislė buvo beveik išnykusi. Prancūzų entuziastų pastangomis, pasitelusius veislės entuziastą Michel Comte ir kitus specialistus, buvo atliktas atkūrimo darbas, ieškant išlikusių tipinių burbonės brakų ir vėl pradedant kryptingą veisimą. 1970 metais veislė buvo atkurta ir pripažinta Prancūzijos kinologų asociacijų, o dabar burbonės brakas yra pripažintas ir FCI (Fédération Cynologique Internationale) su 179 numeriu. Nepaisant atgimimo, ši veislė išlieka reta, tačiau aktyviai puoselėjama savo mylėtojų ir gerai vertinama įvairiose šalyse kaip universalus medžioklinis ir šeimos šuo.
Išvaizda
Burbonės brako išvaizda išsiskiria senovišku natūralumu ir „prancūzišku žavesiu“. Tai vidutinio dydžio, subalansuoto sudėjimo šuo, pasižymintis raumeningu, tačiau nė kiek ne griozdišku kūnu. Veislė išlaiko tipišką paukštšuniui būdingą profilį, bet nedemonstruoja perdėtos elegancijos ar masyvumo.
- Dydis: patinai paprastai siekia 51–57 cm ties ketera, patelės – 48–55 cm. Svoris svyruoja nuo 16 iki 25 kg.
- Kūno proporcijos: korpusas kompaktiškas, tvirtas, nugara tiesi, juosmuo trumpas, krūtinė plati, bet ne perdėm gili. Kojos tiesios, raumeningos, pilnai pritaikytos ilgoms paieškoms laukuose.
- Galva: gana plati ir apvali, snukis trumpesnis nei pas kai kuriuos kitus paukštšunius. Ausys vidutinio ilgio, truputį garbanotos, apvaliu galu, prigludusios prie skruostų.
- Akys: apvalios, šviesiai gintarinės arba kaštoninės, išraiškingos, atspindinčios švelnumą ir sumanumą.
- Sodegos: gali būti natūraliai trumpa („bobtail“ – ši veislė neretai gimsta su įgimta trumpute uodega), tačiau dažni ir ilgesni variantai.
- Kailis: trumpas, tankus, šiurkštokas ir prigludęs, praktiškas lauko darbams. Vyrauja dvi pagrindinės spalvinės kombinacijos: rusvai dėmėtas (fawn) su baltais plotais arba šviesiai violetinis (lilac, pranc. „lavande“), dažnai su mažomis, netaisyklingomis dėmėmis.
Burbonės brako bendra išvaizda sukuria harmoningos, natūralios jėgos ir elegancijos įspūdį. Tai šuo, kuris yra pasirengęs aktyviam darbui ir ištikimai tarnauja šeimininkui tiek medžioklėje, tiek kasdieniame gyvenime.
Charakteris
Burbonės brakas – draugiškas, harmoningas, ramus ir labai prisirišęs prie šeimos. Jo prigimtinis noras bendradarbiauti su žmogumi išryškėja tiek lauke (per treniruotes ar medžioklę), tiek namuose – jis lengvai prisitaiko prie šeimos ritmo. Lojalumas, paklusnumas ir stipri socializacija išskiria šią veislę tarp kitų paukštšunių. Burbonės brakai paprastai švelnūs, tolerantiški vaikų atžvilgiu, nebūna agresyvūs nei su žmonėmis, nei su kitais gyvūnais. Jie retai kada būna baikštūs ar piktadariai, tačiau dėl stipraus medžioklinio instinkto būtina socializacija su smulkiaisiais gyvūnais nuo mažens.
- Aktyvumas: burbonės brakas – energingas ir smalsus, jam būtina kasdienė veikla: pasivaikščiojimai, žaidimai ar dresūra.
- Protas: protingas, greitai mokosi naujų komandų, mėgsta problemų sprendimą, greitai reaguoja į žmogaus nurodymus, pasižymi noru įtikti.
- Saviraiška: retai lojantis be reikalo, tačiau neištikimas sargybinis, nes linkęs draugauti su visais sutiktais žmonėmis.
- Pakenčiamumas vienatvei: nemėgsta ilgai būti vienas – stiprus emocinis ryšys reiškia, kad ilgesnis išsiskyrimas gali pasireikšti nerimu ar nuoboduliu.
Burbonės brakas dažnai apibūdinamas kaip „šuo, žinantis saiką“. Jų elgesys subalansuotas: būdami pakankamai tikri savimi, tačiau ne dominuojantys ar užsispyrę, jie puikiai tinka šeimai, kuri vertina abipusį ryšį ir bendravimą su augintiniu.
Priežiūra ir mityba
Burbonės brako priežiūra nėra sudėtinga, tačiau, kaip ir visiems paukštšuniams, būtina skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui bei protiniams užsiėmimams.
- Kailio priežiūra: trumpas ir tankus kailis nereikalauja ypatingos priežiūros – užtenka šukuoti kartą per savaitę, ypač šėrimosi laikotarpiu. Patikrinkite ir išvalykite ausis, kad išvengtumėte uždegimų, būdingų šunims su nukarusiais ausų galiukais.
Maudymas: šią veislę reikia maudyti tik pagal poreikį, nuolatinės maudynės nerekomenduojamos, kad nepašalintumėte natūralios kailio apsaugos.- Judėjimo poreikis: kasdien reikalingi ilgi pasivaikščiojimai ar bėgimai, puikiai tinka dresūros užsiėmimai, agility ar kiti šunų sportai. Burbonės brakas itin laimingas galėdamas tyrinėti gamtą drauge su šeimininku.
- Mityba: svarbu subalansuota, aukštos kokybės šunų mityba: gali būti tiek specialus sausas ar drėgnas pašaras, tiek paruoštas namų sąlygomis. Būtina stebėti svorį, nes kai kurie brakai gali būti linkę pasidaryti apkūnūs, jei gauna per mažą krūvį ar per daug kalorijų.
Brakai puikiai prisitaiko tiek prie gyvenimo bute (svarbiausia – pakankamas fizinis aktyvumas lauke), tiek prižiūrimoje sodyboje ar name. Jie jautrūs ilgam palikimui vieni, todėl būtini kasdieniai kontaktai su šeima ir aktyvi veikla.
Sveikata ir paveldimumas
Burbonės brakas paprastai pasižymi gera sveikata, kadangi veislės atkūrimui buvo atrinkti stipriausi, labiausiai natūraliems išbandymams atsparūs individai. Tačiau kaip ir visoms grynaveislėms šunų veislėms, galima keletas paveldimų bei dažnesnių sveikatos problemų:
- Klubų displazija: ši sąnarių būklė gali pasitaikyti, todėl svarbu rinktis šuniuką iš patikimų veislynų, atliekančių sveikatos tyrimus giminingiems individams.
- Ausų uždegimai: dėl nukarusių ausų struktūros, ypač po maudynių ar lietingu oru. Reikia reguliariai tikrinti ir valyti ausis.
- Akių ligos: retkarčiais pasitaiko progresuojanti tinklainės atrofija ar katarakta, bet veislė laikoma gana atsparia šioms problemoms.
- Odos sudirgimai: aktyvūs šunys, bėgiojantys po krūmynus ar aukštą žolę, gali turėti smulkių įbrėžimų ar alerginių odos reakcijų.
Vidutinė burbonės brako gyvenimo trukmė – apie 12–15 metų. Svarbiausia užtikrinti reguliarią fizinę veiklą, subalansuotą mitybą ir profilaktinius apsilankymus pas veterinarą. Gera priežiūra ir stebima sveikata leidžia šiems šunims džiaugtis ilgais, aktyviais metais.
Tinka kam?
Burbonės brakas – notolygiai lanksti veislė, todėl tampa ištikimu draugu ir aktyvios šeimos, ir vieno žmogaus namuose. Ši veislė ypač tinka:
- Aktyviems žmonėms ar šeimoms, mėgstantiems laiką leisti gamtoje – brakai turi didelį energijos rezervą ir puikiai jaučiasi laukuose, miškuose ar žygiuose.
- Medžiotojams ir sportininkams – veislė išsaugojo įgimtą norą ieškoti, rodyti bei atnešti sumedžiotą žvėrį, bet tinka ir šunų sportui, dresūros žaidimams.
- Šeimoms su vaikais – burbonės brakas dažnai būna kantrus, švelnus ir žaismingas. Tinkamai socializuotas, puikiai sugyvena su vaikais.
- Žmonėms, norintiems ištikimo, bet lengvai dresuojamo šuns – ši veislė nori įtikti, greitai mokosi, nėra linkusi į užsispyrimą ar destrukciją, jei gauna pakankamai dėmesio.
Visgi, jei šeimos gyvenimo būdas pasyvus arba nėra galimybės kasdien ilgam vaikščioti lauke – burbonės brakas gali nuobodžiauti ir tapti neramus. Svarbi sąlyga – šuo turi būti aktyvus, psichologiškai užimtas ir nuolat dalyvauti šeimos gyvenime.
Įdomūs faktai
- Burbonės brakas – viena iš nedaugelio šunų veislių pasaulyje, natūraliai turinti trumpą uodegą (įgimtas trumpauodegiškumas – bobtail).
- Ši veislė beveik išnyko XX a. viduryje – skaičiavimais, 1970-aisiais Prancūzijoje buvo išlikę vos 41 grynaveislis šuo.
- Burbonės brakai buvo mėgstami prancūzų kilmingųjų, tačiau ypač paplitę tarp paprastų žemdirbių dėl universalumo.
- Šiai veislei dažnai suteikiamas apibūdinimas „šuo su senovės prancūzišku charakteriu“ – laikoma, kad jų išvaizda ir elgesys išlaikė istorines tradicijas iki šių dienų.
Apibendrinimas
Burbonės brakas – sena, prancūziška, itin universali šunų veislė, išsiskirianti švelniu būdu, lojalumu šeimai ir gebėjimu dirbti laukuose. Tai vidutinio dydžio, tvirtas, trumpakailis šuo, tinkamas tiek medžioklei, tiek aktyviems petiems. Dėl gero charakterio puikiai tinka šeimoms, mylintiems gamtą ir ieškantiems ištikimo bičiulio. Nors šios veislės atstovai nėra itin paplitę, jie džiugina šeimininkus savo ištikimybe, protu ir meile visiems šeimos nariams. Svarbiausia – užtikrinti, kad burbonės brakas galėtų pilnai realizuoti savo aktyvumą ir dalyvauti šeimos kasdienybėje.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
