Briuselio grifonas – išskirtinio žavesio nedidelis šuo, garsėjantis savo išraiškinga veido mimika ir žaismingu charakteriu. Ši šunų veislė ypač mėgstama dėl ištikimybės, intelekto ir gebėjimo tapti puikiu šeimos augintiniu. Briuselio grifonai puikiai jaučiasi gyvenant tiek bute, tiek name, o jų išvaizda – savotiškai panaši į mažo žmogaus arba net nykštuko – nuolat kelia šypseną šeimininkams ir praeiviams. Šiame straipsnyje rasite išsamų Briuselio grifonų veislės aprašymą, daugiau sužinosite apie jų istoriją, priežiūrą, sveikatą bei kam ši veislė gali būti tinkamiausia.
Kilmė ir istorija
Briuselio grifonas (Griffon Bruxellois) – sena Belgijos šunų veislė, kurios ištakos siekia XIX a. Briuselyje. Veislės šaknys – įvairūs vietinės kilmės mažieji šunys, ypač populiarūs Flandrijos regione. Pirmieji grifonai buvo žinomi kaip „Smousje” – nedideli, judrūs terjero tipo šunys, padėdavę naikinti graužikus arklidėse ir ūkiuose.
Vėliau veislė buvo tobulinama kryžminant su mopsais ir karališkaisiais spanieliais (Cavalier King Charles Spaniel), kad šunys įgautų išskirtines fizines savybes: trumpą nosį, išraiškingas akis bei tankią veido augaliją. Nors pirminė šių šunų paskirtis buvo praktinė (graužikų medžioklė), pamažu jie tapo mėgstami miesto elito ir buvo laikomi kaip „damų palydovai“.
Briuselio grifonų veislė tapo plačiau žinoma ir pripažinta XIX a. pabaigoje – 1883 m. jie pirmąkart dalyvavo šunų parodoje Briuselyje. 1904 m. šiai veislei Belgijoje buvo patvirtinti oficialūs standartai. Šiuo metu išskiriamos kelios artimos veislės atmainos: Briuselio grifonas (raudonos spalvos šiurkštaus plauko), Belgijos grifonas (juodas ar juodai rudas šiurkštaus plauko) ir Brabanto grifonas (rudai raudonos, trumpaplaukės rūšies atstovas). FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir kitos didžiosios kinologinės organizacijos atskirai įregistravo kiekvieną iš šių veislių, bet bendrąja prasme visos jos laikomos Belgijos grifonų šeimos dalimi.
Išvaizda
Briuselio grifonas – mažas, kompaktiškas šuo, iškart atpažįstamas dėl charakteringos išvaizdos. Jų ūgis paprastai siekia 18–20 cm ties ketera, o svoris – apie 3,5–6 kg. Nors tai nedidelis šuo, jo kūno sandara santykinai tvirta, raumeninga ir proporcinga.
- Galva: didelė, plati, gana apvali, su trumpu, gerai išreikštu snukiu; kaukolė ryški, veido išraiška panaši į žmogaus.
- Akys: didelės, apvalios, išraiškingos, dažniausiai tamsios spalvos, su juodu apvadu.
- Ausys: vidutinio dydžio, aukštai įsodintos, gali būti pusiau stačios ar pakritusios.
- Nosies „barzda” ir ūsai: tankūs, šiurkštūs, išryškinantys mimiką.
- Kailis: priklauso nuo atmainos. Briuselio ir Belgijos grifonai turi šiurkštų, storią pokailį turintį kailį, kurio apvalkalas tankus, šiurkštus, ilgesnis ant smakro, barzdos, ūsų ir antakių. Brabanto grifonas pasižymi trumpu, tiesiu, glotniu kailiu be „barzdos”.
- Spalva: Briuselio grifonai – įvairių raudonų atspalvių; Belgijos – juodi arba juodai rudi; Brabanto – rausvi, su tamsiais ženklais.
- Uodega: vidutinio ilgio, nekarpyta, aukštai laikoma, kartais matomas išlinkimas į nugaros pusę.
Bendrai Briuselio grifonas kelia „nykštuko” įspūdį dėl savo išraiškingo snukučio ir žaismingos aprangos.
Charakteris
Briuselio grifonai garsėja neprilygstamu žmogiškumo jausmu: jų veido ekspresija, jautrumas, gebėjimas bendrauti per gestus ir žvilgsnį kelia asociacijas su žmogumi. Tai labai intelektualūs šunys, kurie greitai perpranta šeimininko nuotaikas ir nori kuo daugiau dalyvauti šeimos gyvenime.
- Draugiški ir ištikimi: dažniausiai stipriai prisiriša prie savo žmonių, ypač mėgsta būti kartu, o vienumoje jaučiasi nesaugiai.
- Žaismingi ir judrūs: Briuselio grifonai noriai žaidžia, mėgsta trumpus aktyvius pasivaikščiojimus, bet yra pakankamai ramūs namuose.
- Narsūs ir budrūs: nepaisant mažo ūgio, veislės atstovai dažnai elgiasi labai drąsiai, būna puikūs sargai (garsiai loja prie durų).
- Stiprus emocinis ryšys su šeima: dažnai mėgsta būti ne tik šalia šeimininko, bet ir ant jo rankų ar net ant peties.
- Santūrus elgesys su nepažįstamaisiais: kai kurie Briuselio grifonai gali būti atsargesni ar nedrąsūs su svetimais žmonėmis ir gyvūnais, todėl socializacija svarbi nuo mažens.
Nors šie šunys labai meilūs, tačiau gali būti šiek tiek užsispyrę arba linkę „vadovauti“, jei nesulaukia nuoseklaus auklėjimo. Briuselio grifonai nemėgsta ilgo vienatvės jausmo, todėl nėra tinkami augintiniui, kurį dažnai paliksite vieną namuose.
Priežiūra ir mityba
Briuselio grifonas priskiriamas prie nereikliausių pagal dydį, tačiau jo kailio ir emocinei priežiūrai reikia skirti dėmesio.
- Kailio priežiūra:
- Šiurkštaus kailio atmainos (Briuselio ir Belgijos grifonas) turi būti reguliariai šukuojamos (bent kartą per savaitę), kad nesipainiotų ir nesiveltų kailis. Kartą ar du per metus patartina kailį profesionaliai „pešti“ (rankomis nuimamas negyvas pokailis).
- Trumpaplaukis Brabanto grifonas reikalauja mažiau priežiūros, bet vis tiek vertėtų nušukuoti bent kartą per savaitę.
- Akys, snukutis ir ausys: dėl ryškių veido raukšlių svarbu reguliariai valyti snukio sritį ir tikrinti akis, kad nesikauptų sekretas ar neatsirastų uždegimų. Ausys turi būti švarios ir sveikos.
- Dantys: kaip ir daugumai nedidelių šunų, Briuselio grifonui reikia reguliariai prižiūrėti dantis – valyti šepetėliu ar duoti specialių kramtomųjų priemonių apnašų šalinimui.
- Fizinė veikla: veislė energetiškai vidutinė – kasdien reikalingi maždaug 2–3 trumpi pasivaikščiojimai bei žaidimai namuose. Intensyvaus sporto ar ilgų bėgimų paprastai nereikia.
- Mityba: rekomenduojama rinktis aukštos kokybės lengvai virškinamą sausą, drėgną ar žalią maistą, priderintą mažųjų veislių šunims. Porcijos turi būti subalansuotos pagal amžių, aktyvumą ir sveikatos būklę. Būtina nuolat užtikrinti šviežio vandens prieinamumą.
- Svorio kontrolė: Briuselio grifonai gali būti linkę priaugti svorio, todėl rekomenduojama vengti perteklinių užkandžių ir nuolat stebėti augintinio kūno kondiciją.
Priežiūros aspektas, kurį reikia žinoti – Briuselio grifonai trokšta nuolatinio žmogaus dėmesio bei bendravimo, todėl priežiūra apima ne tik fizinius, bet ir emocinius poreikius.
Sveikata ir paveldimumas
Briuselio grifonas – ganėtinai sveika ir ilgaamžė šunų veislė, gyvenanti vidutiniškai 12–15 metų. Kaip ir bet kuri veislė, jie turi polinkį į tam tikras paveldimas ligas.
- Brachicefalinė sindromas: dėl trumpo snukio ir atitinkamos anatominės sandaros, Briuselio grifonai gali patirti kvėpavimo sunkumų (ypač karštu oru ar per didelį fizinį krūvį), jautresni šilumai, linkę knarkti.
- Akių problemos: didelės ir išsišovusios akys labiau pažeidžiamos sužeidimams ar infekcijoms, todėl rekomenduojamas reguliarus tikrinimas bei apsauga nuo traumų žaidžiant.
- Kelio girnelės išnarinimas (patelių liuksacija): smulkių šunų veislėms būdinga problema, galinti lemti šlubavimą arba eisenos pakitimus.
- Dantų ligos: polinkis į dantų apnašas, gingivitą – tinkama burnos higiena privaloma.
- Imuninės sistemos ypatumai: retais atvejais pasitaiko alergijų ar odos uždegimų.
Kruopštus šuniukų veisimas ir pasirinkimas iš patikimų veislynų gali padėti sumažinti paveldimų ligų riziką. Būtini reguliarūs vizitai pas veterinarą, laiku atliekami skiepai, parazitų profilaktika bei sveika mityba. Briuselio grifonai pakankamai atsparūs, jei auginami atsakingai ir rūpestingai.
Tinka kam?
Briuselio grifonas – ypatingai universalus šuo, tinkantis įvairių poreikių ir pomėgių žmonėms. Veislė puikiai prisitaiko prie gyvenimo ritmų, bet yra ir keletas specifinių reikalavimų, į kuriuos svarbu atsižvelgti.
- Miesto gyventojams: mažas dydis ir vidutinio aktyvumo poreikiai daro šią veislę tinkamą butams ar mažoms gyvenamosioms erdvėms.
- Šeimoms: gali būti puikus šeimos šuo, ypač kai kalbama apie didesnius vaikus (nuo 7–8 metų), kurie supranta, kaip elgtis su mažais šunimis. Su labai mažais vaikais būtina priežiūra – dėl nedidelio dydžio grifonai lengvai sužeidžiami netyčia.
- Vyresnio amžiaus žmonėms: nesudėtinga priežiūra ir emocinis ryšys daro Briuselio grifonus puikiais bičiuliais vyresniems žmonėms, norintiems švelnaus, nedidelio augintinio.
- Viengungiams ar poroms: ši šunų veislė labai mėgsta dėmesį, džiaugiasi būdama vieno ar kelių žmonių draugija.
- Patyrusiems šeimininkams: veislės atstovai kartais gali būti užsispyrę, todėl geriausia, jei šeimininkas supranta pozityvaus dresavimo principus ir gali skirti nuoseklaus laiko socializacijai bei auklėjimui.
Briuselio grifonai nelabai tinka šeimoms, kuriose gyvena dideli, labai aktyvūs šunys, taip pat žmonėms, kurie dažnai išvyksta ar ilgai nebūna namuose, nes šie šunys sunkiai pakelia vienatvę.
Įdomūs faktai
- Briuselio grifonas tapo žvaigžde Holivude – jis įkūnijo šunį „Verdelli” komedijoje „Kažkas turi duoti“ (angl. „As Good as It Gets”), kartu su Jacku Nicholsonu ir Helen Hunt.
- Šios veislės šunys dėl savo mimikos dažnai vadinami „mažais diedukais“ arba „beždžioniškais šuniukais“.
- Išraiškingas žvilgsnis ir veidas lėmė, kad Briuselio grifonas tapo dažna karikatūrininkų ir iliustratorių mūza.
Apibendrinimas
Briuselio grifonas – universalus, žavus ir labai prisirišantis mažas šuo, suteikiantis daug džiaugsmo bei draugijos žmogui. Tai veislė, kuri išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir charakteriu: mylintys, žaismingi, dėmesingi, ištikimi. Tinkamai auklėjant ir rūpestingai prižiūrint sveikatą, Briuselio grifonai ilgai džiugins savo šeimininkus išraiškinga mimika, švelniu būdu ir draugyste. Ši šunų veislė – puikus pasirinkimas tiems, kurie nori patikimo bičiulio nedidelėje pakuotėje, gebančio praskaidrinti kasdienybę įvairiais išraiškos perliukais bei meile žmonėms.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
