Bernų zenenhundas – tai įspūdingos išvaizdos, ramus ir itin draugiškas šuo, dažnai vadinamas tiesiog „berniu“. Ši šunų veislė garsėja didele širdimi, prieraišumu šeimai ir ištikimybe. Bernų zenenhundai puikiai tinka tiems, kurie ieško švelnaus, kantraus ir bendrauti mėgstančio šuns, tačiau svarbu suprasti, jog ši veislė reikalauja nemažai dėmesio bei specifinės priežiūros. Straipsnyje aptarsime bernų zenenhundo istoriją, išvaizdą, charakterio savybes, priežiūros aspektus, dažniausias sveikatos problemas ir sužinosime, kokiems žmonėms ar šeimoms geriausiai tinka šis šuo.
Kilmė ir istorija
Bernų zenenhundas (Berner Sennenhund) priklauso šveicarų zenenhundų grupei. Tai viena žinomiausių ir populiariausių Šveicarijos kilmės šunų veislių, kurios pavadinimas atspindi geografinę kilmę – Berno miestą ir aplinkinius regionus. Pirmieji panašūs šunys buvo auginami kalnuotose Alpių vietovėse, kur jie padėjo ūkininkams įvairiuose darbuose: ganė gyvulius, tempė nedidelius vežimėlius su kroviniu, saugojo sodybas.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie bernų zenenhundus siekia XIX amžiaus pabaigą, tačiau šios veislės protėviai egzistavo anksčiau. Manoma, kad šie šunys kilo iš romėnų atgabentų mastifų tipo šunų, kurie vėliau buvo kryžminami su vietiniais Alpių šunimis, kol susiformavo šiandieninė veislė. XX amžiaus pradžioje veislė buvo oficialiai įregistruota Šveicarijos kinologų klube, o 1907 metais įkurtas pirmasis bernų zenenhundų mylėtojų klubas. 1948 metais veislė buvo pripažinta Tarptautinės kinologų federacijos (FCI), o nuo to laiko bernų zenenhundai sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Išvaizda
Bernų zenenhundas – tai stambus, tvirtos konstrukcijos, bet malonaus ir harmoningo sudėjimo šuo. Šios veislės išvaizda ypač išskirtinė dėl ilgo, tankaus kailio ir tipiško spalvų derinio – trispalvio rašto. Bernų zenenhundo standartą apibrėžia šie pagrindiniai bruožai:
- Kailis: Ilgas, šiek tiek banguotas arba tiesus, tankus, su pavilne. Kailis apsaugo nuo šalčio ir drėgmės, todėl šuo puikiai tinka gyvenimui lauke.
- Spalva: Trispalvis – pagrindinė spalva yra juoda, su simetriškais rausvos (rudų atspalvių) ir baltos spalvos žymėjimais ant snukio, krūtinės, kojų, uodegos ir virš akių.
- Dydis: Patinai paprastai siekia 64–70 cm ties ketera ir sveria 40–50 kg, kalės šiek tiek mažesnės – 58–66 cm, svoris 35–48 kg.
- Galva: Masivi, plati, gerai išreikšta kakta. Akys tamsios, išraiškingos, vidutinio dydžio. Ausys trumpos, trikampės, ties pagrindu prilipusios.
- Kūnas: Krūtinė plati, nugara tvirta, uodega ilga, apaugusi vešliu kailiu, nuleista ramybės būsenoje.
Išorinė išvaizda daro bernų zenenhundą itin lengvai atpažįstamu tarp kitų šunų veislių. Be to, ilgas kailis ir trispalvis raštas yra ne tik grožio, bet ir funkcionalumo elementas, padedantis išgyventi kalnuotuose regionuose.
Charakteris
Bernų zenenhundas garsėja ramybe, stabilumu ir draugiškumu. Šios šunų veislės atstovai itin prieraišūs, mėgsta būti šalia šeimos narių ir sunkiai pakelia ilgalaikį vienatvę. Pagrindinės jų charakterio savybės:
- Draugiškas ir švelnus: Bernų zenenhundai paprastai gerai sutaria tiek su vaikais, tiek su kitais gyvūnais. Jie mėgsta bendrauti, tačiau nėra pernelyg aktyvūs ar ekspresyvūs.
- Lojalumas ir ištikimybė: Ši veislė prisiriša prie šeimos ir pasižymi stipriu sargu instinktu, bet retai demonstruoja agresiją.
- Kantrus ir ramus: Bernai pasižymi kantrumu, net būdami šalia mažų vaikų ar triukšmingų šeimos susibūrimų.
- Intuityvumas: Bernų zenenhundai jautriai reaguoja į šeimininko emocijas, dažnai geba „perskaityti“ nuotaiką ir netgi paguosti, jei reikia.
- Mokymosi gebėjimai: Tai paklusni ir protinga šunų veislė, tačiau kartais gali pasireikšti užsispyrimu. Svarbu kantrybė ir pozityvus dresavimo metodas.
Bernų zenenhundai retai dominuoja, todėl retai bando užimti lyderio poziciją šeimoje. Jie labiau linkę sekti šeimininku ir vykdyti nurodymus, tačiau svarbu pradėti socializuoti šuniuką anksti, kad būtų užtikrintas stabilus elgesys įvairiose situacijose.
Priežiūra ir mityba
Bernų zenenhundo priežiūra reikalauja šiek tiek daugiau pastangų dėl specifinės kailio struktūros, didesnio dydžio ir fizinės bei protinės veiklos poreikio. Šios šunų veislės atstovai nėra itin aktyvūs, bet jiems būtinas reguliarius judėjimas ir kokybiška mityba.
- Kailio priežiūra: Ilgas ir tankus kailis linkęs veltis, todėl jį rekomenduojama šukuoti bent 2–3 kartus per savaitę, ypač šėrimosi laikotarpiu. Vengiant reguliaraus šukavimo, kailis gali imti veltis ir susidaryti „vėlimasis“ mazgai.
- Vonia: Maudyti reikia tik išskirtiniais atvejais, nebent šuo labai susitepa. Dažnas maudymas gali pažeisti natūralią odos apsaugą.
- Fizinė veikla: Bernų zenenhundams būtinos kasdienės ilgesnės išvykos ar pasivaikščiojimai. Jie taip pat noriai lydi šeimininką žygiuose ar aktyvesnėje veikloje. Svarbu neperkrauti šuniuko per anksti – kaulai ir sąnariai formuojasi lėtai, todėl iki 18 mėnesių amžiaus reikia vengti intensyvaus fizinio krūvio.
- Mityba: Dėl didelio kūno svorio ir polinkio tam tikroms sveikatos problemoms, šiai veislei privalu subalansuota dieta. Rinkitės aukštos kokybės pašarą ir stebėkite svorį – antsvorio rizika didelė, o tai apsunkina sąnarių, širdies darbą.
- Higienos įpročiai: Būtina reguliariai tikrinti ir valyti ausis, apkarpyti nagus bei stebėti dantų būklę. Ilgaplaukiai šunys dažniau gali prisinešti nešvarumų uodega ar kojų kailiu, todėl svarbu palaikyti švarą kasdien.
- Vėsumos poreikis: Bernų zenenhundai blogai toleruoja karštį, todėl vasarą reikia pasirūpinti pavėsiu ir pakankamu kiekiu vandens.
Pakankamas užimtumas, tinkama mityba bei kasdieninė priežiūra užtikrina, kad šuo bus sveikas ir laimingas.
Sveikata ir paveldimumas
Bernų zenenhundai, kaip ir dauguma didelių šunų veislių, pasižymi palyginti trumpesne gyvenimo trukme – vidutiniškai 7–9 metai. Nepaisant jų ištvermingumo ir stiprumo, ši veislė yra linkusi į tam tikras paveldimas ligas bei sveikatos problemas:
- Klubo ir alkūnės displazija: Tai dažna stambių šunų liga, kurios atveju sąnario struktūros vystosi sutrikusios. Displazija sukelia skausmą, gali riboti judėjimą ir lemti šlubavimą.
- Dilgėlinė ir odos problemos: Dėl tankaus kailio ir pavilnės kartais gali vystytis dermatitas, vėlimasis.
- Vėžiniai susirgimai: Statistiškai bernų zenenhundai dažniau nei kitos veislės suserga įvairiomis formomis vėžio, pavyzdžiui, histiocitų sarkoma, limfoma.
- Širdies ligos: Pastebima, kad šiai veislei gali išsivystyti įvairūs širdies ritmo sutrikimai, kardiomiopatija.
- Virškinimo trakto susirgimai: Dideliems šunims būdinga skrandžio išsipūtimo ir persisukimo rizika, kuri gali būti pavojinga gyvybei.
Norint sumažinti šių ligų tikimybę, itin svarbios atsakingos veisyklos, kurios tikrina tėvinius šunis dėl paveldimų ligų. Taip pat patartina reguliariai lankytis pas veterinarą, stebėti augintinio būklę ir laiku pastebėti sveikatos pokyčius.
Tinka kam?
Bernų zenenhundas tinka daugeliui šunų mylėtojų, tačiau ši veislė turi konkrečių poreikių, į kuriuos reikia atsižvelgti. Jie laikomi puikiais šeimos šunimis, nes pasižymi kantrumu, meile vaikams ir geru suderinamumu su kitais augintiniais. Puikiai tinka:
- Šeimoms su vaikais: Bernų zenenhundai švelnūs, kantrūs, saugūs mažiesiems šeimos nariams, tačiau dėl savo dydžio turi būti prižiūrimi žaidimų metu su vaikais.
- Gyvenantiems name su kiemu: Didelėms veislėms reikia daugiau erdvės. Jie mėgsta laisvai bėgioti kieme, bet netinka laikyti tik voljere – jiems svarbus artumas prie šeimos.
- Aktyviems šeimininkams: Mėgstate ilgus pasivaikščiojimus, keliauti į gamtą? Bernai bus puikūs kompanionai žygiuose, iškylose, bet jie nėra sportinių šunų veislė.
- Tiems, kurie turi laiko kailio priežiūrai: Prie šių šunų veislės aprašymo svarbu pabrėžti, kad jų kailį reikės nuolat prižiūrėti.
Bernų zenenhundas mažiau tiks žmonėms, gyvenantiems mažuose butuose, neturintiems laiko kasdieniam judėjimui ar nemėgstantiems dažnos kailio priežiūros.
Įdomūs faktai
- Bernų zenenhundas buvo naudojamas ne tik kaip galvijų ganytojas, bet ir kaip traukimo šuo – nedidelių vežimėlių tempiant pieną, sūrį ar kitus ūkyje reikalingus krovinius.
- Trispalvis „berno kryžius“ raštas yra laikomas veislės vizitine kortele. Dėl šio išskirtinio žymėjimo jie lengvai atpažįstami ne tik Šveicarijoje, bet ir visame pasaulyje.
- Bernų zenenhundai dažnai dalyvauja terapiniuose vizituose ligoninėse, senjorų namuose – jų ramybė ir prieraišumas turi teigiamos emocinės įtakos žmonėms.
- Šveicarijoje bernų zenenhundas dažnai laikomas nacionaliniu pasididžiavimu ir net yra įamžintas ant suvenyrų, paveikslėlių, pašo ženklų.
Apibendrinimas
Bernų zenenhundas – tai išskirtinis, draugiškas ir ištikimas šuo, puikiai tinkantis šeimoms, kurios gali skirti pakankamai laiko ir dėmesio jo emociniams bei fiziniams poreikiams. Tinkamai prižiūrimas ir mylimas, šios veislės šuo tampa ne tik ištikimu draugu, bet ir nuostabiu šeimos nariu. Tačiau prieš pasirenkant bernų zenenhundą svarbu įvertinti savo galimybes užtikrinti reikiamą priežiūrą, pakankamą erdvę ir sveikatos priežiūrą, nes ši veislė reikalauja atsakingo požiūrio ir išmanymo. Bernų zenenhundas atsidėkos jums švelnumu, meile ir nepakartojamu draugyste.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
