Bergamo aviganis (Bergamasco Shepherd, ital. Cane da pastore Bergamasco) – tai išskirtinė šunų veislė, kurią lengva atpažinti dėl ilgo ir tankaus, vilną primenančio kailio. Ši veislė artimai susijusi su Italijos Alpėmis, kur šimtmečius padėjo ganyti avis ir saugojo kaimenes nuo plėšrūnų. Bergamo aviganiai žinomi ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir puikių proto, ramaus charakterio bei ištikimybės žmogui. Straipsnyje išsamiai apžvelgiami šios veislės ypatumai, priežiūra, sveikata bei tinkamumas įvairiems šeimininkams.
Kilmė ir istorija
Bergamo aviganis kilęs iš šiaurės Italijos, konkrečiai – Bergamo srities, Alpių papėdės. Tai sena europietiška šunų veislė, kurios šaknys siekia bent kelių šimtmečių senumą. Dokumentuose ir persakmose šios veislės atstovai minimi jau XIII amžiuje, tačiau manoma, kad jų protėviai Italijos Alpių regione gyveno dar anksčiau. Bergamo aviganiai buvo neatskiriami vietos piemenų pagalbininkai – jie ne tik ganė gyvulius, bet ir drąsiai gynė juos nuo vilkų bei kitų plėšrūnų.
Veislė susiformavo natūraliai, prisitaikydama prie atšiaurių Alpių sąlygų ir specifinių piemenų reikalavimų – jie ieškojo darbingų, ištvermingų, protingų šunų su savitu, nuo oro ir drėgmės saugančiu kailiu. Industrializacijos laikais, mažėjant tradicinei gyvulininkystei, Bergamo aviganis buvo atsidūręs ant išnykimo ribos, tačiau mylėtojų ir entuziastų dėka veislė buvo išsaugota ir standartizuota. 1959 m. FCI (Fédération Cynologique Internationale) oficialiai pripažino bergamo aviganį kaip atskirą veislę, o šiuo metu jis vertinamas ne tik kaip piemens, bet ir kaip šeimos šuo bei parodų dalyvis.
Išvaizda
Bergamo aviganis – vidutinio arba didesnio dydžio, iš karto išsiskiriantis savo unikaliu kailiu. Suaugusių šunų patinai dažnai sveria 32–38 kg, patelės – šiek tiek mažiau, apie 26–32 kg. Ūgis ties ketera: patinai 58–62 cm, patelės 54–58 cm.
Svarbiausias bergamo aviganio išvaizdos bruožas – ypatinga kailio struktūra, kuri natūraliai formuoja storus, vilnonius, virvinius kuokštus – jie primena skeltinę vilną ar netgi dreduotus plaukus. Tokia kailio struktūra – tai ne mažiau nei trys skirtingi plaukų tipai: minkšta ir tanki pavilnė, šiurkštesni ilgieji plaukai bei tarpinis „vilnonis“ plaukas. Visi jie susimaišo ir suformuoja apsaugines sruogas, saugančias nuo šalčio, karščio, lietaus.
Galva didelė, proporcinga kūnui, snukis masyvus, ausys trikampės, kabančios. Akys didelės, šiltos rudos spalvos, žvilgsnis protingas ir geranoriškas. Uodega vidutinio ilgio, stora, link galų siaurėjanti, paprastai laikoma žemiau nugaros linijos. Dominuojanti kailio spalva – pilkai margas (žilos vilnos), rečiau pasitaiko juodų, rusvų atspalvių.
Charakteris
Bergamo aviganis pasižymi nuoširdumu, kantrybe, ištikimybe ir ramybe. Tai genetiškai dirbti skirta veislė, todėl šuo natūraliai aktyvus, mėgsta užsiimti įvairia veikla bei noriai mokosi. Bergamasco Shepherd garsėja protu, greita reakcija, gebėjimu kartu su žmogumi rasti geriausią sprendimą skirtingose situacijose. Šie šunys stebina savarankiškumu – alpėse jie dažnai turėdavo priimti sprendimus be nuolatinės žmogaus priežiūros, todėl ir dabar nemėgsta griežto paklusnumo reikalavimų, tačiau, užmezgus gerą kontaktą, meistriškai klauso savo šeimininko.
Bergamo aviganiai labai prieraišūs šeimai, gerai sutaria su vaikais, toleruoja kitus gyvūnus – jei jie tinkamai socializuoti nuo mažens. Dėl natūralių ganymo bei sargo instinktų jie gerai jaučia šeimos „ribas“, mėgsta būti šalia žmonių, dažnai siekia būti viduje, o ne atskirai kieme. Nepažįstamų atžvilgiu jie atsargūs, bet retai linkę į beprasmį lojimą ar agresiją. Svarbu paminėti: bergamo aviganis netoleruoja šiurkštaus elgesio, todėl ugdyti juos rekomenduojama švelnumu, nuoseklumu ir motyvacija.
Priežiūra ir mityba
Vienas didžiausių bergamo aviganio išskirtinumų – jo kailis. Jauni šuniukai gimsta pūkuoti, maždaug antrais gyvenimo metais plaukai pradeda formuoti vadinamąsias garbanotas/vilnones gijas. Norint išlaikyti higieną, būtina periodiškai rankomis atskirti sruogelius, neleisti susidaryti dideliems veltiniams, tačiau šukuoti tradicine šukomis nereikia – svarbiausia karts nuo karto išskirstyti „virves“. Suaugusio šuns kailio priežiūra gali atrodyti sudėtinga, bet jei sruogos prižiūrimos gerai, kailis natūraliai apsivalo, nereikalauja nuolatinio plovimo, šeriasi mažai. Maudoma tik prireikus, nes natūrali kailio struktūra atstumia purvą ir drėgmę, o dažno prausimo reikalauja tik išskirtinai aktyvūs, dažnai lauke lekiantys šunys.
Kaip ir visi aktyvūs aviganiai, bergamo aviganiai reikalauja kasdienių pasivaikščiojimų ir užsiėmimų. Jie puikiai jaučiasi turėdami „darbą“, tad įvairios dresūros, sporto (pvz., agility, rally obedience), ganymo veiklos ar net paprasčiausi šeimos žaidimai labai tinka šiai veislei. Dėl ramaus charakterio jie prisitaiko prie skirtingo gyvenimo ritmo, tačiau būtinas bent vidutinis fizinis aktyvumas bei intelektualios užduotys – kitaip šuo gali imti nuobodžiauti ir tapti destruktyvus.
Mityba turėtų būti aukštos kokybės – pritaikyta vidutinio ar didesnio dydžio aktyviam šuniui. Maitinimo racionas priklauso nuo šuns amžiaus, aktyvumo, sveikatos. rekomenduojama pasitarti su veterinaru dėl konkretaus mitybos plano – ypač svarbu augimo periodu, kai formuojasi sąnariai ir kailis. Nepalikite dubens su maistu visą laiką, stenkitės laikytis tvarkaraščio ir stebėkite šuns kūno būklę.
Sveikata ir paveldimumas
Bergamo aviganis laikomas gana sveika ir ištverminga šunų veisle, tačiau, kaip daugeliui didesnių ir ilgaplaukių aviganių, jiems būdingi keli paveldimi susirgimai:
- Klubų displazija – galimas, nors ir nedažnas sveikatos sutrikimas. Veislės augintojai pasirūpina tyrimais ir veisia tik sveikus šunis, tačiau būsimi šeimininkai turėtų paprašyti klubų sąnarių rentgeno tyrimų rezultatų.
- Akys – pasitaiko paveldimų akių ligų, tokių kaip progresuojanti tinklainės atrofija ar katarakta, todėl rekomenduojama reguliari akių specialistų apžiūra, ypač jei šuo skirtas veisimui.
- Oda ir kailis – dėl specifinės kailio struktūros gali pasitaikyti odos problemų, jei nesilaikoma higienos. Svarbu reguliariai tikrinti, ar nėra parazitų, uždegimo, odos pažeidimų po kailiu.
Bendras šios veislės šunų gyvenimo trukmės vidurkis – apie 13–15 metų, kas ilgai vidutiniškai dideliems šunims. Jų pobūdis, aktyvumas ir sveikata smarkiai priklauso nuo mitybos, aktyvumo ir profilaktinės veterinarinės priežiūros.
Tinka kam?
Bergamo aviganis labiausiai tinka aktyvioms šeimoms, kurios nori turėti protingą, prieraišų ir kartu savarankišką šunį. Dėl ramaus būdo ir kantrybės jis mėgstamas šeimose su vaikais, taip pat gerai sutaria su kitais gyvūnais (jei socializuotas nuo mažens). Tai šuo tiems, kurie nebijo kiek kitokios kailio priežiūros, nori išskirtinio augintinio tiek išvaizda, tiek charakteriu.
Dėl protingumo ir draugiškumo šie šunys tinka dresūros entuziastams, mėgstantiems įvairius šunų sportus ar ieškantiems kantraus, ramų tempą mėgstančio palydovo. Dažnai bergamo aviganiai pasirenkami kaip terapiniai šunys arba aktyviems senjorams, nes jų empatija ir pastovumas labai vertinami bendraujant su žmonėmis. Tačiau tai nėra tipiškas miesto šuo – jam reikalinga erdvė ar bent kasdienės ilgos išvykos į gamtą.
Veislė netinkama žmonėms, nemėgstantiems arba negalintiems reguliariai prižiūrėti specifinio kailio, taip pat tiems, kurie nori labai paklusnaus, kiekvieną komandą besąlygiškai vykdančio šuns – bergamo aviganiai mėgsta turėti savo nuomonę ir kartais veikia savarankiškai.
Įdomūs faktai
- Bergamo aviganio kailis dažnai prilyginamas „dredams“ dėl tankių, sruogomis krentančių virvių – bet iš tiesų tai unikali apsauga nuo oro, karščio ir šalčio.
- Šie šunys, dėl švelnaus būdo ir fjų nebuvimo, dažnai rekomenduojami žmonėms su specialiais poreikiais kaip kaniterapijos pagalbininkai.
- Bergamo aviganis dažnai pasirodo meno kūriniuose arba kino filmuose kaip išskirtinai atrodančio „gerojo“ šuns pavyzdys.
- Italijoje ši veislė nuo seno buvo laikoma piemenų pasididžiavimu – ją perduodavo iš kartos į kartą kartu su piemenų amatu.
Apibendrinimas
Bergamo aviganis yra išskirtinė, senos kilmės šunų veislė, kuri įspūdingai išsiskiria ne tik savo vilnonėmis sruogomis, bet ir protu, empatija, stabilia psichika. Šis šuo skirtas tiems, kas nori ištikimo ir unikalaus draugo, nesibaimina specifinės kailio priežiūros ir gali užtikrinti pakankamą aktyvumą bei užimtumą. Dėl savo charakterio ir geranoriškumo bergamo aviganis puikiai tinka šeimoms, vaikams, aktyviems žmonėms bei ieškantiems ramaus, draugiško sargo. Tai ne tik puikus piemenų padėjėjas, bet ir šiuolaikinės bendruomenės narys, įrodantis, kad senieji šunų genai gali puikiai prisitaikyti ir šiuolaikiniame pasaulyje.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
