Azavakas – ypatinga šunų veislė, išsiskirianti elegantiška išvaizda ir giliais istoriniais šaknimis. Nors Lietuvoje šie šunys dar gana reti, pasaulyje azavakai vertinami dėl jų ištvermės, greičio ir unikalaus ryšio su žmogumi. Tai atletiškas, jautrus, ištikimas ir nepriklausomas šuo, kuris dėl savo savybių tinka tik tam tikriems šeimininkams. Jeigu svarstote apie šio šuns įsigijimą arba tiesiog domitės egzotinėmis šunų veislėmis, šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius azavako bruožus, priežiūros ypatumus, sveikatą ir kitą svarbią informaciją.
Kilmė ir istorija
Azavakas yra viena seniausių ir gryniausių levretinių šunų veislių pasaulyje. Jų kilmė siejama su Vakarų Afrikos Sahelio regionu, ypač Nigerio Azavako slėniu, iš kur ir kilo veislės pavadinimas. Azavakai daugelį šimtmečių buvo artimi tuaregių, peulų ir kitų klajoklių genčių šunys. Šios tautos augino azavakus ne tik kaip medžioklinius šunis, bet ir kaip šeimos bei genties narius, kurie saugojo stovyklas nuo plėšrūnų ir svetimų žmonių. Dėl atšiaurių gamtos sąlygų šie šunys išsiugdė ypatingą ištvermę, gebėjimą greitai reaguoti bei prisitaikymą prie aukštų temperatūrų ir minimalios mitybos.
Pažintis su Europos kinologais prasidėjo XX a. septintajame dešimtmetyje, kai pirmieji azavakai atkeliavo į Prancūziją ir tapo žinomi šunų mylėtojų bendruomenėje. Netrukus apie juos sužinojo ir kitos šalys. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) azavakus oficialiai pripažino 1981 m. Šiandien ši veislė yra saugoma ir saugi dėl įvairių tarptautinių veisimo programų, tačiau natūrali jų populiacija Afrikoje išlieka svarbi tiek kultūriniu, tiek genetiniu požiūriu.
Išvaizda
Azavakas pasižymi itin elegantišku, laibu ir grakščiu kūnu – kartais net lyginamas su lenktyniniu žirgu tarp šunų veislių. Šio šuns kūnas labai liesas, raumenys aiškiai matomi, oda plona, beveik beveik be poodinių riebalų. Tačiau tai nereiškia, kad šuo yra išsekęs – priešingai, toks sudėjimas leido jam išlikti efektyviam ir greitam sunkiomis dykumos sąlygomis.
- Aukštis ties ketera: patinai – 64–74 cm, patelės – 60–70 cm
- Svoris: patinai – 20–25 kg, patelės – 15–20 kg
- Kailis: itin trumpas, plonas ir švelnus, be pavilnės, todėl prigludęs prie odos
- Spalva: dažniausia – smėlio, gelsva (fawn), raudona, pilka, kartais su baltais ženklais ant krūtinės, letenų ar uodegos galiuko
- Galva: ilga, siaura, tiesiu snukiu, nedidele kaukole. Ausys trikampio formos, aukštai įstatytos, plakančios prie galvos
- Akys: migdolo formos, rudų atspalvių
- Uodega: plona, žema, dažniausiai šiek tiek išlenkta, siekianti kulkšnis
Azavako unikalumas slypi ne tik jo kūno struktūroje, bet ir grakščioje eisenoje. Eidamas atrodo lengvas, plaukiantis, o bėgimo greitis gali siekti iki 65 km/h – tai viena greičiausių šunų veislių pasaulyje. Dėl kūno sandaros jie gana lengvai perkaista ar atšąla, tad jų priežiūra reikalauja papildomo dėmesio oro sąlygoms.
Charakteris
Azavakai garsėja išskirtiniu emociniu jautrumu, nepriklausomumu, tačiau taip pat ir ištikimybe bei atsidavimu saviems. Ši veislė labai prisiriša prie šeimininko ir savo šeimos narių, tačiau su svetimais žmonėmis dažniausiai išlieka atsargi, net abejinga. Dėl stipraus sarginio instinkto azavakas stebi naujus atvykėlius, bet retai būna agresyvus.
- Ištikimybė: labai tvirtas ryšys su šeima, tačiau ne per daug meilus su nepažįstamaisiais.
- Nepriklausomybė: azavakas linkęs pats priimti sprendimus, gali būti užsispyręs, todėl reikalauja švelnios ir profesionalios dresūros.
- Aktyvumas: labai energinga ir ištverminga veislė, kasdien reikia daug judėjimo ir veiklos.
- Jautrumas: netinka šunų mylėtojams, mėgstantiems šurmulį ir triukšmą – šie šunys gana greitai pervargsta nuo didelės stimuliacijos.
- Balsas: mažai lojantys, paprastai triukšmo nekeliantys šunys.
Svarbu žinoti, kad azavakai gali būti sunkiai pratinami prie gyvenimo mieste ar užimtoje aplinkoje, nes jų jautri nervų sistema lengvai sureaguoja į stiprius garsus, svetimus kvapus ar netikėtus įvykius. Dažniau šią veislę renkasi žmonės, galintys užtikrinti ramybę, nuoseklumą, aiškią struktūrą ir pagarbą šuns emociniams poreikiams.
Priežiūra ir mityba
Azavakų priežiūra nėra sudėtinga, tačiau būtina prisiminti keletą svarbių ypatumų, susijusių tiek su kailiu, tiek su bendra gerove:
- Kailis: trumpas ir plonas, todėl reikalauja minimalios priežiūros – pakanka perbraukti šepetėliu kartą per savaitę, ypač siekiant pašalinti dulkes ar purvą po pasivaikščiojimų.
- Maudymas: šią veislę reikia maudyti itin retai, tik prireikus, nes dažnas prausimas gali išsausinti odą. Rekomenduojama naudoti švelnius, jautriai odai skirtus šampūnus.
- Dantys: reguliariai tikrinti ir valyti, kad būtų išvengta apnašų ir dantenų problemų, kurios šiai veislei nėra retos.
- Nagai: jei ne dėvisi natūraliai, reikėtų trumpinti kas kelias savaites.
- Temperatūra: dėl plono kailio azavakai jautrūs šalčiui, todėl rudens ir žiemos laikotarpiu būtina aprengti šiltu rūbu ir saugoti nuo stiprių vėjų.
Mitybai reikia skirti ypatingą dėmesį, nes dėl lieso ir grakštaus sudėjimo šuo neturi didelių energijos atsargų. Tinkamiausias yra aukštos kokybės, subalansuotas sausas arba šlapias ėdalas, parinktas pagal aktyvumo lygį, galimą jautrumą alergijoms ar maisto netoleravimui. Svarbu stebėti, kad šuo negautų per daug kalorijų ir nepradėtų tukti, tačiau taip pat nepatirtų maistinių medžiagų stygiaus. Vandens šviežumas – būtinas visą parą, ypač po aktyvių pasivaikščiojimų ar treniruočių.
Kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas ar įvairūs aktyvūs žaidimai – būtini šuns fizinei ir emocinei gerovei. Be to, azavakas gali būti puikus kompanionas krosui ar dviratininkams, tačiau dėl stipraus medžioklės instinkto rekomenduojama visuomet laikyti jį su pavadėliu atvirose erdvėse.
Sveikata ir paveldimumas
Azavakai, augę natūraliose ir gana atšiaurioje aplinkoje, pasižymi puikia sveikata, tačiau kaip ir kitoms grynoms veislėms, jiems būdingos tam tikros paveldimos ligos:
- Hipotiroidizmas: kai kuriems azavakams gali išsivystyti skydliaukės funkcijos sutrikimai – simptomai: vangumas, kailio prastėjimas, svorio pokyčiai.
- Autoimuninės ligos: retesnės, tačiau užfiksuota atvejų, kai imuninė sistema atakuoja paties šuns organizmo ląsteles.
- Širdies ligos: ypač nuoseklios atrioventrikulinės navikulos – būdingos kai kurioms levretinėms veislėms, todėl svarbu reguliariai tikrinti šuns širdies darbą.
- Alkūnių ir klubų displazija: pasitaiko retai, tačiau prevencinės apžiūros būtinos.
- Jautrumas vaistams: dėl mažo riebalų kiekio azavakai jautriai reaguoja į kai kuriuos anestetikus, todėl prieš veterinarines procedūras būtina informuoti veterinarą apie veislės ypatumus.
Bendras gyvenimo trukmės vidurkis – 12–15 metų, tačiau geromis sąlygomis veislės atstovai gali gyventi ir ilgiau. Profilaktiniai vizitai pas veterinarą, sveika mityba, kruopšti priežiūra ir aktyvus gyvenimo būdas leidžia išvengti daugumos sveikatos problemų arba jas laiku pastebėti.
Tinka kam?
Azavakas – ne kiekvienam. Ši šunų veislė netinka pradedantiesiems šeimininkams ar žmonėms, ieškantiems itin meilaus augintinio, kuris džiaugtųsi kiekvienu sutiktu žmogumi. Tai šuo, kuris geriausiai jaučiasi vieno šeimininko globoje arba nedidelėje, ramioje šeimoje, kurioje nėra mažų vaikų ar dažno svečių srauto. Geriausiai tinka aktyviems, patirties su šunimis turintiems šeimininkams, nuosekliai ir švelniai bendraujantiems su gyvūnais.
Azavakai ypač vertina rutiną, ramybę, aiškias taisykles. Jie puikiai jaučiasi kaimo vietovėse ar dideliuose aptvertuose kiemuose, tačiau gali prisitaikyti ir prie miesto gyvenimo, jei užtikrinama pakankama fizinė veikla ir galimybė pakankamai laiką praleisti lauke. Azavakų nerekomenduojama laikyti šeimose su mažais vaikais ar daugeliu kitų naminių gyvūnų (ypač smulkių), nes medžioklės instinktas labai stiprus – jie gali bandyti gaudyti bėgančius augintinius ar net kaimynų kates.
Įdomūs faktai
- Azavakai kartais vadinami „dykumos levretėmis“ dėl savo grakštumo ir lengvumo.
- Nuo senų laikų šie šunys laikyti šventa genties dalimi – jie galėjo miegoti troboje kartu su šeimininkais, kas buvo reta kitoms veislėms tarp tuaregių.
- Šios veislės atstovai turi neįprastai aukštą kūno temperatūrą, todėl gerai toleruoja karštį, bet greitai atšąla vėsiu oru.
- Azavakas priklauso retų šunų kategorijai – dauguma šios veislės atstovų pasaulyje tebėra kilę tiesiogiai iš Vakarų Afrikos, todėl veislinė bazė gana siaura.
Apibendrinimas
Azavakas – išskirtinė, gilių tradicijų ir unikalių savybių šunų veislė. Šie šunys garsėja savo grakštumu, ištverme, jautriu bei nepriklausomu charakteriu. Jie nėra tinkami bet kuriam šeimininkui – azavakai reikalauja žinių, dėmesio ir atitinkamo gyvenimo būdo, tačiau tiems, kas supranta jų poreikius, dovanoja išskirtinį draugystės ir tarpusavio pasitikėjimo jausmą. Prieš apsisprendžiant įsigyti azavaką, būtina gerai įvertinti veislės poreikius, galimus iššūkius ir pasirūpinti atsakinga priežiūra, kad šis unikalus šuo galėtų džiuginti šeimininką daugelį metų.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
