Artoa skalikas – išskirtinė prancūziška medžioklinių šunų veislė, pasižyminti ištverme, aštriu uosle ir gebėjimu dirbti komandoje. Šią šunų veislę mėgsta aktyvūs šunų mylėtojai, vertinantys istorinį paveldą, ryškų charakterį bei funkcionalumą. Artoa skalikas – ne tik puikus medžiotojas, bet ir ištikimas šeimos narys, tačiau, kaip ir daugelis skalikų, geriausiai jaučiasi, gaudamas tinkamą fizinę ir psichinę stimuliaciją bei galimybę mėgautis aktyviu gyvenimo būdu.
Kilmė ir istorija
Artoa skalikas (pranc. Chien d’Artois) – viena iš seniausių prancūziškų skalikų veislių, kurios šaknys siekia viduramžių Prancūziją. Manoma, kad šios veislės kilmė glaudžiai susijusi su Šiaurės Prancūzijoje esančiu Artois regionu, iš kurio veislė ir gavo savo pavadinimą. Pirmieji istoriniai paminėjimai apie artoa skaliką datuojami XVI amžiumi, o veislės populiarumo viršūnę galima laikyti XVII ir XVIII a., kai ji buvo itin mėgstama Prancūzijos bajorų ir didikų.
Pirminė artoa skaliko paskirtis – medžioklė didelėmis ir mažomis gaujomis, kuriose buvo medžiojami kiškiai, stirnos, netgi elniai. Šie šunys garsėjo savo gebėjimu persekioti žvėrį ilgais atstumais, stipriu balsu ir nuoseklumu dirbant miškuose bei tankiuose krūmynuose. Veislės formavimuisi įtakos turėjo daugelis vietinių ir importuotų skalikų, tarp jų ir senieji normandų skalikai. XIX a. artoa skalikas pradėjo nykti, ypač dėl pirmojo ir antrojo pasaulinio karo sukeltų sukrėtimų bei veislės kryžminimo su kitais skalikais. Tik XX a. viduryje atliktos atkūrimo pastangos (ypač dėka šunų augintojo Francois Lescot) leido išsaugoti ir atkurti šią veislę, naudojantis keletu likusių grynaveislių atstovų.
Šiuo metu artoa skalikas yra reta, bet pripažinta skalikų veislė, įrašyta į Fédération Cynologique Internationale (FCI) 28 grupės numeriu.
Išvaizda
Artoa skalikas – vidutinio dydžio šuo, proporcingo kūno sudėjimo, labai atpažįstamas pagal klasikines prancūziškų skalikų bruožus. Šunys – raumeningi, tvirti, tačiau ne per daug sunkūs, leidžiantys palaikyti ilgalaikį bėgimą ir ištvermę lauko sąlygomis.
- Ūgis: patinai paprastai siekia 55–58 cm ties ketera, patelės šiek tiek žemesnės.
- Svoris: suaugę šunys vidutiniškai sveria nuo 28 iki 30 kg.
- Kailis: trumpas, tankus, gana šiurkštus, saugantis nuo prastų oro sąlygų. Spalva dažniausiai balta su ruda ir juoda – trispalvei reljefinei spalvai būdingi aiškūs, ryškūs lopai be ryškių perėjimų.
- Galva: plati, stipri, gerai išraiškinga, su šiek tiek išgaubta kakta, vidutinio ilgio snukiu ir aiškia sustojimu tarp kaktos ir nosies.
- Ausys: gana ilgos, žemai augančios, apvalainos, lengvai banguotos, būdingos daugeliui prancūziškų skalikų.
- Akys: didelės, tamsios, išraiškingos, su ramaus, protingo žvilgsnio įspūdžiu.
- Uodega: vidutinio ilgio, stipri, neša iškelta, būdinga “skalikams”.
Bendras įspūdis apie artoa skaliką – tai elegantiškas, bet tvirtas, funkcionalus šuo, sukurtas ilgai ir intensyviai judėti lauke.
Charakteris
Artoa skalikas – iš prigimties draugiškas, stabilios psichikos, socialus, bet kartu – labai ryžtingas ir nepriklausomas, kai kalbama apie darbą pėdsaku ar lauko veiklas. Ši šunų veislė pasižymi stipriu medžioklės instinktu, taip pat – gebėjimu nuosekliai sekti kvapą ir nepasimesti sudėtinguose maršrutuose.
- Ištikimybė ir draugiškumas: artoa skalikai – itin lojalūs savo šeimininkui ir šeimai, nors gali būti gana rezervuoti nepažįstamųjų atžvilgiu. Kai kurie asmenys linkę tapti puikiais šeimos nariais, bendrauti su vaikais, tačiau jų medžioklės instinktas taip pat išlieka stiprus.
- Kompanioniškumas: skalikai paprastai puikiai dera su kitais šunimis, ypač jei auga drauge, nes nuo seno buvo naudojami grupinei medžioklei.
- Nepriklausomumas: šie šunys gali būti užsispyrę, kartais linkę veikti savarankiškai. Dėl šios priežasties dresūra ir auklėjimas turi būti nuoseklūs ir kantrūs, paremtas pozityviais motyvaciniais metodais.
- Aktyvumas: artoa skalikai – energingi, mėgsta ilgas išvykas, tyrinėjimus gamtoje, todėl rutina, ilgi pasivaikščiojimai ar galimybė leisti laiką erdviame kieme jiems būtini gero savijautos palaikymui.
- Balsingumas: ši veislė gali būti linkusi “šniokšti” ar loti tada, kai jaučia pavojaus arba nori reaguoti į aplinką. Tai būdingas skalikams savybė.
Vienintelis svarbus aspektas – stiprus medžioklinis instinktas reiškia, kad artoa skalikas neretai mėgsta vaikytis kitus gyvūnus ar sekti kvapus, tad atviruose, neaptvertuose plotuose reikia užtikrinti šuns kontrolę.
Priežiūra ir mityba
Artoa skalikų priežiūra nėra sudėtinga, tačiau ši veislė reikalauja intensyvaus fizinio aktyvumo ir psichologinio užimtumo. Kailis trumpas, todėl šuo nereikalauja sudėtingos ar brangios priežiūros.
- Kailio priežiūra: pakanka savaitinio šukavimo vidutinio kietumo šepečiu – taip pašalinamos negyvos plauko dalelės ir purvas. Maudymas reikalingas tik prireikus, nes per dažnas maudymas gali išsausinti odą.
- Ausų priežiūra: dėl kabančių ausų padidėja ausų infekcijų rizika, todėl jas būtina reguliariai tikrinti, valyti specialiomis veterinarinėmis priemonėmis – to nepaisant gali išsivystyti uždegimas ar grybelinės infekcijos.
- Kūno aktyvumas: šie šunys reikalauja daug judesio – rekomenduojama ilgos kasdienės išvykos, aktyvūs žaidimai, galimybė reguliariai lakstyti laisvai aptvertose teritorijose. Svarbu užtikrinti tiek fizinius, tiek ir protinio užimtumo užsiėmimus (pvz., paieškos žaidimus, kvapų atpažinimo treniruotes).
- Mityba: reikalingas kokybiškas, subalansuotas sausas arba šlapias pašaras, papildytas mėsa, daržovėmis ir būtinomis maistinėmis medžiagomis. Kadangi retkarčiais artoa skalikai linkę tukti, būtina stebėti kalorijų kiekį ir reguliuoti fizinį krūvį.
- Dantų priežiūra: rekomenduojama reguliariai valyti dantis specialiomis šepetėlėmis ar duoti kramtomų žaislų, padedančių palaikyti burnos sveikatą.
Artoa skalikas nėra “sofos” šuo – pasitenkinti vien trumpu pasivaikščiojimu jis negalės. Ši veislė reikalauja aktyvaus ir įdomaus gyvenimo būdo, tad turėdamas šeimininką, kuris noriai investuoja laiką į pramogas gamtoje, šuo atsiskleis visu savo grožiu.
Sveikata ir paveldimumas
Artoa skalikai laikomi gana tvirta ir sveika veisle, nesdirbtinai veisiami, siekiant išlaikyti ilgalaikę funkcionalumą. Visgi kaip ir kitiems vidutinio dydžio šunims, galimos tam tikros paveldimos ligos ar sveikatos sutrikimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
- Ausų infekcijos: dėl kabančių ausų šių šunų rizika patirti išorinės ausies uždegimą yra padidėjusi. Nuolatinė priežiūra labai svarbi.
- Sąnarių ligos: rečiau nei kitoms didelėms veislėms, bet yra galimas klubo sąnario displazijos paveldimumas. Renkantis šuniuką, verta teirautis apie tėvų sveikatos testus.
- Antsvoris: nutukimas gali būti dažnesnis, jei šuo negauna pakankamai judesio ar gausiai šeriamas, tad reikia stebėti šuns sudėjimą ir mitybą.
- Akių problemos: gali būti paveldimas entropionas (akies voko užsilenkimas į vidų) ar kitos akių ligos, bet veislei tai ne itin būdinga.
Bendras artoa skalikų gyvenimo trukmės vidurkis – nuo 10 iki 13 metų, kartais ilgiau, jei šuo prižiūrimas atsakingai ir laiku tikrinama jo sveikata. Profilaktiniai vizitai pas veterinarą, vakcinacija, reguliari fizinė veikla ir atidi mityba – raktas į šuns gerą savijautą.
Tinka kam?
Artoa skaliko veislės aprašymas rodo, kad tai šuo, labiausiai tinkantis aktyviems žmonėms ir šeimoms, kurios nori su šunimi praleisti daug laiko gamtoje. Svarbu įvertinti šiuos dalykus:
- Aktyvi šeima ar pavieniai sportuojantys asmenys: šuo puikiai tiks žmonėms, mėgstantiems žygius, ilgas išvykas, bėgiojimą ar dviračių maršrutus gamtoje.
- Patyrę šunų augintojai: dėl stipraus instinkto ir nepriklausomumo, veislę geriausia rinktis tiems, kas jau turėjo patirties su aktyviais ar skalikų tipo šunimis.
- Turintys pakankamai erdvės: artoa skalikas geriausiai jausis name su dideliu aptvertu kiemu. Miesto butas jam – ne pati geriausia vieta.
- Netinka ieškantiems “sofos draugo”: šie šunys reikalauja aktyvumo, taigi netiks tiems, kurie nori ramaus, nejudraus augintinio.
Artoa skalikas gali gyventi su vaikais bei kitais šunimis, tačiau reikia nepamiršti ankstyvos socializacijos ir supažindinimo su kitais gyvūnais.
Įdomūs faktai
- Veislė buvo itin populiari Prancūzijos didikų tarpe ir garsėjo kaip “karališkų miškų” šuo.
- Artoa skalikas laikomas viena pagrindinių veislių formuojant kitus žymius prancūziškus skalikus.
- Nors veislė į FCI įtraukta tik oficialiai XX a., artoa skalikas vaizduojamas ankstyvosiose šunų medžioklės graviūrose ir tapyboje.
- Veislės atgimimas po Antrojo pasaulinio karo laikomas vienu iš sėkmingiausių pavyzdžių, kaip galima išsaugoti retas istorines veisles.
Apibendrinimas
Artoa skalikas – reta bei išskirtinė prancūziška šunų veislė, kuri iki šiol išlaikė ištikimumą savo šaknims – medžioklinei paskirčiai, aktyviam gyvenimo būdui ir lojalumui šeimai. Tai vidutinio dydžio, stiprus ir energingas šuo, reikalaujantis dėmesio, nuoseklios priežiūros ir aktyvumo. Tinkamai prižiūrimas ir socializuotas artoa skalikas tampa puikiu šeimos draugu, tačiau jo auginimas tinka tik tiems, kurie pasiryžę suteikti šuniui pakankamai dėmesio, judėjimo laisvės ir užsiėmimų. Ši veislė – pasirinkimas tiems, kas vertina istoriją, tradicijas ir nori dalytis savo gyvenimu su tikru, funkcionaliu skaliku.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
