Anglų fokshaundas – tai viena seniausių ir žinomiausių Didžiosios Britanijos šunų veislių, garsėjanti išskirtiniais medžioklės instinktais ir ištverme. Ši energinga, pailgos ir sportiškos išvaizdos veislė nuo seno buvo auginama kaip medžioklinis šuo, visų pirma, lapių medžioklei su gaujomis. Nors šiandien daugiausia fokshaundų sutinkama medžiotojų būriuose ar specializuotuose veislynuose, vis daugiau šunų mylėtojų juos atranda ir kaip šeimos augintinius. Tačiau dėl savo aktyvumo, stipraus instinkto ir ypatingų poreikių ši veislė labiau tinka patyrusiems ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems žmonėms. Toliau šiame straipsnyje sužinosite išsamią informaciją apie anglų fokshaundo istoriją, išvaizdą, charakterį, priežiūrą, sveikatą bei išskirtinius bruožus.
Kilmė ir istorija
Anglų fokshaundo šunų veislė turi ilgą ir pažymėtą istoriją. Veislės ištakos siekia XIII–XIV amžius, kai Anglijoje pradėta aktyviai užsiimti lapių medžiokle. Fokshaundų veislė buvo sukurta kryžminant kelias senąsias medžioklinius šunis, tarp jų senąjį anglų skaliką (Old English Hound), staghaundą (medžiojamų elnių skaliką), taip pat galėjo būti naudojami kai kurie ispanų ir prancūzų skalikai. Pagrindinis šios veislės veisimo tikslas buvo išvesti šunį, galintį greitai bėgti, ilgai vaikytis grobį ir vadovautis puikiu uosle. Skirtingai nuo daugumos naminių šunų, fokshaundas buvo sistemingai veisiamas pagal griežtus darbo savybių ir ištvermės kriterijus, o ne tik pagal išvaizdą.
Pirmasis oficialus veislės standartas buvo sudarytas XIX amžiaus pabaigoje. Nors Vakarų Europoje ir JAV fokshaundai buvo naudojami daugiausia lapių medžioklei, vėliau kai kuriose šalyse jie tapo atsidavusių šeimos augintinių ir sportinių šunų pasirinkimu. XXI amžiuje ši veislė vis dar glaudžiai siejama su tradiciniais Didžiosios Britanijos medžioklės papročiais ir išlieka svarbi veisiant medžioklinius šunis Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Išvaizda
Anglų fokshaundas – vidutinio arba stambaus kūno sudėjimo, harmoningas ir tvirtas šuo. Patinai dažniausiai sveria 29–34 kg, patelės – 27–32 kg. Aukštis ties ketera siekia 58–64 cm, nors standartai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo šalies veisimo tradicijų. Kūnas proporcingas, tvirto raumeningumo, šiek tiek pailgas. Krūtinė gili, stuburas tvirtas, letenos stiprios ir tiesios – visa tai būdinga šuniui, kuris turi išbėgti ilgas distancijas nepalankioje vietovėje.
Anglų fokshaundų kailis trumpas, labai tankus, lygus ir standus, gerai saugantis šunį nuo atšiaurių oro sąlygų. Kailio spalva dažniausiai balta su juodomis ir rudomis dėmėmis, tačiau gali būti ir įvairių trikolorinių ar dvispalvių variantų; yra priimti visi medžiokliniams šunims būdingi deriniai. Ausys pakabintos, vidutinio ilgio, plonos ir prigludusios, akis – nedidelės, išraiškingos, dažniausiai rudos spalvos. Uodega gana aukštai iškelta, stipri, apaugusi standesniais plaukais.
Charakteris
Šios šunų veislės atstovai garsėja draugišku, socialiu, energingu ir ištikimu būdu. Anglų fokshaundai labai mėgsta kitų šunų draugiją, nes nuo seno auginti medžioklei su gaujomis. Jie linkę greitai prisirišti prie savininko, tačiau gali būti gana nepriklausomi, ypač lauke, kur užvaldo stiprūs instinktai. Būdami nuožmūs darbininkai, namuose fokshaundai elgiasi gana ramiai, nors jiems reikia daug užsiėmimų ir bendravimo, kad jaustųsi laimingi.
Dėl stipraus medžioklinio instinkto šios veislės šunys gali būti linkę sekti kvapus, todėl reikalinga patikima tvora ar kontrolė pasivaikščiojimų metu. Jie gana protingi, lengvai supranta aiškias užduotis, tačiau kartais būna užsispyrę ir reikalauja nuoseklaus dresavimo. Agresija žmonių ar kitų šunų atžvilgiu veislei nebūdinga – fokshaundai paprastai labai gerai sutaria tiek su vaikais, tiek su kitais gyvūnais. Visgi dėl savo dydžio ir energijos jie labiau tinka vyresniems vaikams ar šeimoms, gebančioms užtikrinti pakankamai fizinio aktyvumo.
Priežiūra ir mityba
Anglų fokshaundų priežiūra nėra sudėtinga, jei patenkinami jų būdo ir fizinio aktyvumo poreikiai. Kailiui užtenka savaitinės šukavimo procedūros – trumpas ir storas plaukas retai veltis, todėl nekelia didelių rūpesčių. Maudymas reikalingas tik prireikus, pvz., po išvykų į gamtą ar labai užteršus kailį. Ausys turi būti nuolat tikrinamos ir valomos, nes jose dėl pakraipos ir formos gali kauptis nešvarumai ar prasidėti uždegimai. Taip pat būtina reguliariai kirpti nagus ir valyti dantis – kaip ir daugeliui aktyvių šunų, taip išvengiama dažnų žandikaulio ar pėdučių problemų.
Fokshaundams reikalingas didelis fizinio aktyvumo kiekis: ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, žaidimai ar net šunų sporto veiklos (pailginio bėgimo treniruotės, Agility, paieškos žaidimai ir kt.). Jie negali būti laikomi vien tik namuose be reguliaraus judėjimo – nuobodžiaudami gali pradėti griauti daiktus ar bėgti iš kiemo.
Mitybą būtina pritaikyti šuns aktyvumui, dydžiui, amžiui ir sveikatos būklei. Geriausia rinktis subalansuotą, kokybišką sausą ar šlapią maistą, skirtą sportinių ar aktyvių šunų poreikiams patenkinti. Jauniems, paaugliams ir suaugusiems šunims gali skirtis baltymų, riebalų ir vitaminų poreikiai, todėl dėl tinkamos dietos vertėtų pasitarti su veterinaru. Permaitinti šios veislės šunį nereikėtų – nors fokshaundai paprastai nėra linkę tukti, nepakankamas krūvis ir perteklinė dieta gali prastinti šuns savijautą.
Sveikata ir paveldimumas
Anglų fokshaundas laikomas gana sveika šunų veisle, kai šunys veisiami atsakingai, laikantis FCI ir tarptautinių standartų. Šios veislės atstovų gyvenimo trukmė dažnai siekia 10–13 metų. Paveldimų ligų pasitaiko retokai, nes fokshaundai buvo veisiami būtent pagal funkcinius, o ne dekoratyvinius kriterijus. Tačiau, kaip ir visoms didesnėms veislėms, jiems būdingi kai kurie sveikatos iššūkiai:
- Klubo sąnario displazija – šis genetinis sutrikimas gali atsirasti, tačiau palyginti retas remiantis Anglijos veislynų duomenimis.
- Ausų uždegimai – dėl prigludusių ir ilgų ausų gali dažniau pasitaikyti ausų uždegimų, todėl svarbi reguliari ausų priežiūra.
- Skrandžio išsipūtimas (Volvulus) – stambesniems ir labai aktyviems šunims būdingas pavojus; būtina atidžiai stebėti šunį po maitinimo, nešerti prieš aktyvų fizinį krūvį.
- Epilepsija – labai retai, bet pasitaiko kai kuriuose veislynuose.
Kiti įprasti didelių veislių šunų negalavimai – nutukimas, sąnarių traumos ar dantų ligos dažniausiai tiesiogiai priklauso nuo laikymo ir priežiūros sąlygų.
Tinka kam?
Anglų fokshaundas nėra tipinis miesto ar buto šuo – jam reikia daug judėjimo lauke, erdvės ir aktyvaus šeimininko. Jie tinka patyrusiems šunų augintojams ar medžiotojams, mėgstantiems gyventi užmiestyje, turintiems kiemą ar galimybių reguliariai išleisti šunį išeiti ilgus pasivaikščiojimus. Dėl draugiškumo ir socialaus elgesio fokshaundai gali būti puikūs šeimų šunys su vyresniais vaikais, tačiau mažus vaikus gali netyčia pargriauti dėl didelio aktyvumo.
Ši veislė tinkama žmonėms, ieškantiems ištvermingo bėgiojimo, dviračių žygių ar kitų aktyvių veiklų kompaniono. Nesant pakankamo užimtumo, fokshaundas gali tapti destruktyvus ar pabėgti ieškoti nuotykių savarankiškai. Rekomenduotina šeimoms, kurios jau turi patirties su didesniais šunimis ir geba suteikti pakankamai laiko dresūrai ir užsiėmimams gamtoje.
Įdomūs faktai
- Anglų fokshaundas veisiamas daugiausia ne pavienių augintinių rinkoje, o šunų būriuose (angl. pack hounds), dažnai vienu metu gimsta gausios vados.
- Ši veislė minima britų literatūroje kaip viena iš centrinių tradicinės lapių medžioklės ikonų.
- Anglų fokshaundai simbolizuoja Didžiosios Britanijos kaimo gyvenimo tradicijas – iki šiol medžioklės žygiuose šių šunų būrius dažnai lydi raitininkai.
- Ši veislė laikoma viena atkakliausių ir ištvermingiausių medžioklės šunų – ji gali sekti pėdsakus apie 10 valandų be pertraukos.
- Fokshaundų varžybos ir demonstracinės medžioklės (be gyvų lapių, kaip sportinis užsiėmimas) populiarios Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Apibendrinimas
Anglų fokshaundas – išskirtinė, ištverminga ir draugiška šunų veislė, kuri pasižymi stipriu medžioklės instinktu, energija ir socialumu. Puikiai tinkantis aktyviam, gamtą mylinčiam žmogui ar šeimai, šis šuo reikalauja pakankamai užimtumo ir judėjimo, o jo išvaizda, charakteris ir prisitaikymas prie bendruomenės paliko ryškų pėdsaką tiek britų kultūroje, tiek šunų veislės istorijoje. Prieš įsigyjant anglų fokshaundą svarbu įvertinti savo galimybes suteikti atitinkamą kasdienį fizinį ir psichinį krūvį. Aktyvi priežiūra, kokybiška mityba, atsakingas požiūris į sveikatą bei artimas kontaktas su šunimi užtikrins, kad fokshaundas taps atsidavusiu ir džiuginančiu gyvenimo draugu aktyvioje ir atsakingoje šeimoje.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
