Amerikiečių stafordšyro terjeras – išraiškingos išvaizdos, tvirto kūno sudėjimo ir savito charakterio šunų veislė, dažnai nepelnytai įvardijama kaip pavojinga dėl istoriškai susiformavusio įvaizdžio. Tai protingas, lojalus, aktyvus ir socialus augintinis, kuris, tinkamai auklėjamas bei socializuojamas, gali tapti puikiu šeimos draugu. Amerikiečių stafordšyro terjeras pasižymi ištikimybe šeimininkui, drąsa ir stipria fizine jėga, todėl dažnai pasirenkamas aktyvių ir atsakingų žmonių.
Kilmė ir istorija
Amerikiečių stafordšyro terjeras, žinomas sutrumpintai kaip „amstafas“, kilęs iš 19-ojo amžiaus Anglijos ir JAV. Šios veislės ištakos siejamos su terjerų ir buldogų kryžminimu, kuris buvo atliekamas siekiant išvesti stiprų, ištvermingą bei atkaklų šunį, galintį dalyvauti įvairiuose sunkiuose darbuose ir netgi kovose su kitais gyvūnais. 19 amžiaus pradžioje, kai buvo populiarios šunų kovos, stafordšyro bulterjerai buvo naudojami dėl savo stiprybės, vikrumo ir azarto.
Vėliau, šie šunys buvo atgabenti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur, selekcininkų pastangomis, buvo siekiama stiprinti teigiamas savybes – atsidavimą, socialumą, pasitikėjimą žmonėmis ir draugišką būdą – ir mažinti polinkį į agresiją. Amerikiečiai pradėjo juos veisti kiek kitokiams tikslams nei jų pirmtakus Anglijoje, todėl laikui bėgant išsiskyrė dvi giminingos, bet skirtingos veislės: angliškasis stafordšyro bulterjeras ir amerikiečių stafordšyro terjeras. 1936 metais American Kennel Club (AKC) pripažino veislę pavadinimu „Staffordshire Terrier“, tačiau 1972 m. buvo patvirtintas galutinis veislės pavadinimas – „American Staffordshire Terrier“.
Šiuo metu veislę pripažįsta daugelis didžiųjų kinologinių organizacijų, įskaitant FCI ir AKC. Nors stafordšyro terjerai praeityje buvo asocijuojami su koviniais šunimis, šiandien juos rekomenduoja kaip ištikimus šeimos augintinius, gerai sutariančius su vaikais ir kitais šunimis, jei tinkamai socializuojami nuo mažens.
Išvaizda
Amerikiečių stafordšyro terjeras – vidutinio dydžio, raumeningas, proporcingo kūno sudėjimo šuo. Jų kūno ilgis ir aukštis paprastai būna panašūs, o bendros proporcijos sukuria stipraus, bet ne griozdiško – greičiau atletiško ir vikraus – augintinio įspūdį. Pagal FCI ir AKC standartus, suaugę patinai siekia 46–48 cm ties keteri, patelės – 43–46 cm. Svoris dažniausiai svyruoja nuo 25 iki 30 kg.
Galva plati, ryškių skruostų raumenų, sąlyginai trumpu snukiu ir aiškiai išreikšta perėjimu nuo kaktos prie veido. Akys – apvalios, plačiai išsidėsčiusios, išraiškingos – dažniausiai tamsios, tačiau leidžiami įvairūs atspalviai. Ausys iš prigimties pusiau stačios arba nuleistos, dažnai nekirptos.
Kailis trumpas, tankus, blizgus, prilipęs prie kūno. Leidžiami įvairūs kailio spalvos variantai: nuo vienspalvių (juodi, rudi, mėlyni, balti) iki margaspalvių (brindle, dėmėti). Dėl trumpo kailio veislė nereikalauja ypatingos šukavimo priežiūros.
Stafordšyro terjeras pasižymi stipria krūtine, tiesia nugara, stangriomis ir gerai išvystytomis galūnėmis, kas suteikia ne tik tvirtumą, bet ir didelį judrumą. Uodega vidutinio ilgio, smailėjanti, laikoma žemai.
Charakteris
Amerikiečių stafordšyro terjerai yra labai socialūs ir ištikimi šunys, kurie dažnai stipriai prisiriša prie šeimos narių. Jie vertinami dėl savo draugiškumo, pasitikėjimo, meilumo ir gebėjimo gerai sutarti su vaikais, jei nuo mažens tinkamai socializuojami su žmonėmis ir kitais gyvūnais.
Šios veislės šunys pasižymi drąsa, saugo šeimą ir noriai bendrauja su žmonėmis. Nors kartais gali būti užsispyrę ar bandyti dominuoti, bet pakankamai anksti pradėjus dresūrą, jie tampa paklusnūs, darbštūs ir imlūs mokymui. Rekomenduojamas pozityvus, nuoseklus auklėjimas ir dresūra, nes dėl savo protinių gebėjimų stafordšyro terjerai greitai perpranta naujas užduotis.
Amerikiečių stafordšyro terjeras yra aktyvus, mėgsta žaidimus, judėjimą ir fizinį krūvį. Todėl svarbu kasdien užtikrinti pakankamai aktyvumo: ilgus pasivaikščiojimus, bėgiojimus, žaidimus su kamuoliu, dresavimo užsiėmimus. Nepakankamas fizinis krūvis ar dėmesio trūkumas gali lemti elgesio problemas, nuobodulį, destruktyvų elgesį (graužimą, kasimą).
Nors veislė pagal savo istoriją dažnai asocijuota su agresyvumu, daugelis šiuolaikinių specialistų pabrėžia, jog šios savybės labiau priklauso nuo auklėjimo ir socializacijos nei nuo veislės. Tinkamai auginamas stafordšyro terjeras yra prieraišus, ramus, budrus ir mylintis augintinis.
Priežiūra ir mityba
Amerikiečių stafordšyro terjero priežiūra nėra itin sudėtinga, tačiau reikia skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui, protinei stimuliacijai ir reguliariam sveikatos tikrinimui.
- Kailio priežiūra: Trumpas, lygus kailis praktiškai nesivelia, užtenka periodiškai pašukuoti minkšta šepečiu, siekiant pašalinti nuslinkusius plaukus ir pagerinti odos būklę. Perdažnas maudymas nereikalingas, nes šunų oda gali išsausėti; prireikus naudokite švelnius, specialiai šunims skirtus šampūnus.
- Aktyvumas: Dėl savo energingumo veislei reikia nemažai kasdienės veiklos: ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, žaidimai. Rekomenduotina užsiimti dresūros ar sportinėmis veiklomis, kaip agility, obedience.
- Dresūra: Būtina ankstyva, nuosekli ir pozityvi dresūra bei socializacija. Tai padeda formuoti paklusnų, savimi pasitikintį ir draugišką šunį.
- Mityba: Rekomenduojamas subalansuotas, kokybiškas pašaras, pritaikytas pagal šuns amžių, svorį, aktyvumą ir sveikatos būklę. Reikėtų vengti persivalgymo – stafordšyro terjerai turi polinkį priaugti svorio, todėl šėrimo kiekį ir režimą būtina kontroliuoti.
- Higiena: Reguliariai valykite šuns ausis, dantis, trumpinkite nagus, jei jie natūraliai nenudyla. Tai padeda išvengti infekcijų ir kitų sveikatos problemų.
Taip pat svarbu nepamiršti planinių vizitų pas veterinarą, atsižvelgti į individualius šuns poreikius bei stebėti bendrą savijautą.
Sveikata ir paveldimumas
Bendras stafordšyro terjerų sveikatos vidurkis yra gana geras – jie dažniausiai gyvena 12–15 metų. Kaip ir daugelio kitų veislių atveju, viena iš pagrindinių sąlygų norint išlaikyti gerą šuns sveikatą – įsigyti augintinį iš atsakingų, skaidrių veislynų, kurie tikrina tėvų kilmę dėl paveldimų ligų.
Veislei būdingos kelios paveldimos ar dažniau sutinkamos sveikatos problemos:
- Klubo ir alkūnės sąnarių displazija – dažnas vidutinių ir didelių veislių šunų sutrikimas. Gali pasireikšti sąnarių skausmais, šlubavimu, vėlyvesniuose etapuose – judėjimo apribojimu.
- Širdies ligos – ypač širdies triukšmai ar įgimtos širdies ydos (pvz., aortos stenozė).
- Odos problemos – dėl trumpo kailio gali pasitaikyti įvairūs dermatitai, alerginės reakcijos ar jautrumas vabzdžių įkandimams.
- Pridėtinės genetinės ligos – kai kuriems šunims gali būti polinkis į šlapimo takų akmenligę, veido raumenų distrofiją.
Rekomenduojama reguliariai atlikti sąnarių, širdies, akių ir odos patikras, naudoti apsaugą nuo parazitų bei užtikrinti kokybišką ir subalansuotą mitybą. Kadangi veislė linkusi priaugti svorio, nutukimas taip pat gali būti rizikos veiksnys – svarbi adekvati mityba ir aktyvumas.
Tinka kam?
Amerikiečių stafordšyro terjeras puikiai tiks tiems, kurie gali skirti laiko fizinei veiklai, užsiimti dresūra, mėgsta aktyvų gyvenimo būdą ir ieško ištikimo bei atsidavusio draugo. Veislė rekomenduojama:
- Aktyvioms šeimoms su vyresniais vaikais, kurios gali skirti laiko žaidimams ir užsiėmimams lauke.
- Tiems žmonėms, kurie turi patirties su šunimis ir moka dirbti su temperamentingais, stipriai prisirišančiais augintiniais.
- Namų apsaugai – iš prigimties būdami budrūs, stafordšyro terjerai saugo savo teritoriją, tačiau nėra perdėtai lojūs.
- Sportiškai nusiteikusiems žmonėms ar šunų sporto entuziastams.
Vis dėlto veislės nerekomenduojama pradedantiesiems šunų šeimininkams, neturintiems pakankamai laiko ar disciplinos auklėjimui ir socializacijai. Amerikiečių stafordšyro terjerui reikia aiškaus vadovo, nuoseklumo ir ryžto, kitaip jis gali tapti nepaklusnus ar patirti elgesio problemų.
Įdomūs faktai
- Nors stafordšyro terjerai dažnai įvardijami kaip „pitbuliai“, iš tiesų tai – atskira, savo standartą turinti veislė. „Pitbulis“ – bendrinis terminas, taikomas kelios giminingoms veislėms (pvz., amerikiečių pitbulterjerams, amerikiečių buldogams ir kitiems).
- Nors dažnai laikomi grėsmingais, stafordšyro terjerai pagal socialumo ir gerumo šeimai vertinimus dažnai lenkia net kai kurias tradicines šeimos veisles – tokių duomenų pateikia Amerikos temperamentų testavimo draugija (ATTS).
- Stafordšyro terjerai pasirodo daugelyje filmų, reklamos kampanijų ir net yra tapę Jungtinių Amerikos Valstijų simbolinėmis asmenybėmis. Nepaisant praeities, šių šunų įvaizdis sparčiai gerėja dėl žmonių sąmoningumo augimo ir pozityvaus auklėjimo pavyzdžių.
- Stafordšyro terjerų ištvermė, stiprumas ir nuolankumas buvo vertinami net Antrojo pasaulinio karo metu, kai kai kurie šunys buvo naudojami kaip pagalbininkai kariuomenei.
Apibendrinimas
Amerikiečių stafordšyro terjeras – savimi pasitikintis, stiprus, energingas ir be galo ištikimas šuo, reikalaujantis atsakingo ir rūpestingo šeimininko. Tinkamai auklėjami ir socializuojami šios veislės atstovai tampa puikiais šeimos draugais, mylimais vaikų, aktyviai dalyvauja sportinėse veiklose ir geba puikiai prisitaikyti tiek prie miesto, tiek prie kaimo gyvenimo. Vis dėlto stafordšyro terjerui reikia daug dėmesio, kantrybės ir aiškių gyvenimo taisyklių, todėl siekiant harmoningų santykių būtina užtikrinti atsakingą požiūrį į šuns auginimą ir auklėjimą. Priklausomai nuo šeimininko patirties, gyvenimo būdo bei galimybių, amerikiečių stafordšyro terjeras gali tapti nepakeičiamu artimu žmogaus bičiuliu.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
