Alpių taksaspanielis (Alpenländische Dachsbracke) – tai reta, tačiau vertinama šunų veislė, kilusi iš Alpių regiono. Šie šunys išsiskiria ne tik savita išvaizda, bet ir puikiomis medžioklinėmis bei šeimos augintinio savybėmis. Jie yra tvirti, atsparūs, vidutinio dydžio, aktyvūs ir puikiai tinka tiek medžiotojų, tiek aktyvių šeimų gyvenimui. Nors veislė Lietuvoje bei regione nėra itin paplitusi, Alpių taksaspanielis laikomas viena ištikimiausių ir naudingiausių medžioklinių šunų veislių pagal FCI (Fédération Cynologique Internationale) klasifikaciją.
Kilmė ir istorija
Alpių taksaspanielio šunų veislės istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje Austrijoje, ypač Alpių regione. Ten medžiotojams reikėjo mažesnio ūgio, ištvermingo, puikų uoslę turinčio šuns, kuris galėtų sekti sužeistą žvėrį kalnuotoje ir sudėtingoje vietovėje. Alpių taksaspanielis buvo išvestas kertant taksų ir įvairių skalikų, ypač Bavarijos kalnų skalikus ir pan., tam, kad šuo įgytų reikiamą žemą ūgį, ilgesnį kūną, storą kailį bei puikią orientaciją ir drąsą.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie veislę datuojami apie 1880 metus. Nors veislė buvo oficialiai pripažinta tik XX a. pradžioje, ji sparčiai paplito visame Alpių regione kaip patikimas medžioklės pagalbininkas. Su laiku ji įgijo populiarumą ir kaimyninėse šalyse – daugiausia Vokietijoje, Italijoje bei kai kuriuose Vidurio Europos kraštuose. FCI tarptautinėje šunų veislių klasifikacijoje Alpių taksaspanieliai priskiriami 6 grupei – skalikų, pėdsekių ir giminingų veislių šunims, pabrėžiant jų ypatingą medžioklinį palikimą.
Išvaizda
Alpių taksaspanielis yra vidutinio dydžio, žemas, pailgo kūno šuo. Dėl išvaizdos šią veislę dažnai painioja su taksais, tačiau Alpių taksaspanielis yra stambesnis, tvirtesnis ir labiau raumeningas. Kilus iš atšiaurių Alpių, jo išvaizda prisitaikiusi prie sudėtingų gamtinių sąlygų.
- Kūno sudėjimas: Tvirtas, žemas, gana ilgo liemens, bet masyvesnis ir stipresnis nei takso. Nugaros linija tiesi, nugara galinga, apatinė linija šiek tiek išgaubta.
- Galva: Plati, aiškių formų, su ilgesniu snukiu. Lūpos šiek tiek ryškios, burnos kampai aiškūs. Akys vidutinės, rudos spalvos, išraiškingos.
- Ausys: Vidutinės ilgos, kabantys, apvalainai užapvalinti galiukai, gerai prigludę prie žandų.
- Kailis: Trumpas, bet labai tankus, su sodriu pavilniu, kuris saugo nuo drėgmės ir šalčio. Lytėjimu kailis šiurkštokas, tačiau elastingas.
- Spalva: Dažniausiai raudonai ruda (ruda su ar be juodų atspalvių), kartais su šviesesniais ar tamsesniais žvilgesiais.
- Dydis: Suaugę patinai siekia apie 37–38 cm ties ketera, patelės truputį žemesnės. Svoris paprastai – 15–18 kg.
- Uodega: Vidutinio ilgio, žemai nešama, stipriai apaugusi tankiu kailiu.
Charakteris
Alpių taksaspanielis garsėja ištikimybe, protu ir švelnumu. Veislė išsiskiria tvirtomis, darbinėmis savybėmis, tačiau taip pat geba būti kantrus ir atsidavęs šeimos draugas. Pagrindinės šio šuns charakterio savybės atspindi jo istorinę paskirtį – ieškoti, persekioti ir atnešti grobį sunkiai prieinamose vietose.
- Ištikimas ir prisirišęs: Paprastai tvirtai prisiriša prie vieno ar kelių šeimos narių, mėgsta artimą bendravimą su žmonėmis.
- Draugiškas kitiems šunims: Dėl prigimties dirbti grupėmis Alpių taksaspanieliai linkę būti draugiški ir stabilūs kitų šunų atžvilgiu.
- Savarankiškas, bet paklusnus: Nors būdingi medžiokliniams šunims savarankiškumo bruožai, jie pakankamai lengvai dresuojami ir nori įtikti šeimininkui.
- Nuožmus uoslės darbe: Ši veislė turi stiprią medžioklės instinktą ir mėgsta šniukštinėti, ieškoti pėdsakų – tai pagrindinė veiklos motyvacija ir žaidimų forma.
- Aktyvus ir smalsus: Reikalauja nemažai fizinės ir protinės veiklos, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, žygius, žaidimus gamtoje.
- Kantrus su vaikais: Dažniausiai gerai sutaria su vaikais, ypač jei auga kartu, tačiau kaip ir daugumai šunų, rekomenduojama priežiūra bendraujant su mažaisiais.
- Budrumas: Turi natūralų budrumą, todėl gali būti geras sargas, į nepažįstamus žiūri atsargiai, bet be priežasties nėra agresyvūs.
Priežiūra ir mityba
Alpių taksaspanielis nereikalauja ypatingai sudėtingos priežiūros, tačiau yra keli esminiai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį dėl šuns poreikių ir geros savijautos išsaugojimo.
- Kailio priežiūra: Intensyvus pavilnis ir tankus kailis reikalauja reguliaraus šukavimo, ypač rudenį ir pavasarį, kai keičiasi kailis. Papildomos maudynės dažnai nereikalingos, išskyrus atvejus, kai šuo stipriai išsipurvina.
- Ausys ir dantys: Pakabintos ausys linkusios kaupti purvą, todėl periodiškai reikėtų apžiūrėti ir išvalyti, kad neturėtų uždegimų. Dantys valomi reguliariai, siekiant užkirsti kelią apnašoms ir dantenų ligoms.
- Fizinė veikla: Būtini ilgesni pasivaikščiojimai, žaidimai ar net žygiai. Nedidelis butinis gyvenimas tinka tik su pakankamu fizinės energijos išlaikymo užtikrinimu.
- Mityba: Rekomenduojamas aukštos kokybės sausas arba drėgnas pašaras, suderintas su šuns amžiumi, aktyvumu ir sveikatos būkle. Peršerpti nereikėtų, nes šiai veislei gali grėsti nutukimas.
- Protinė stimuliacija: Medžioklės instinktas reiškia, kad Alpių taksaspanieliai mėgsta protinius žaidimus, kvapų sekimą, įvairias užduotis – tai būtina norint išvengti nuobodulio ir destruktyvaus elgesio.
Sveikata ir paveldimumas
Veislė laikoma viena iš sveikesnių medžioklinių šunų, tačiau, kaip ir kiekvienas šuo, gali turėti paveldimų ligų ar specifinių sveikatos problemų. Dėl stiprios ir natūralios selekcijos kalnuotuose regionuose, Alpių taksaspanielis tapo ištvermingu ir atspariu šunimi, tačiau būtina žinoti kelias pagrindines sveikatos rizikas.
- Sąnarių ligos: Dėl ilgesnio liemens ir žemo ūgio, panašiai kaip ir taksų, galimi stuburo ir sąnarių susirgimai. Reikėtų vengti per didelio svorio, šokinėjimo nuo aukštų paviršių, ypač vyresniame amžiuje.
- Ausų problemos: Dėl kabančių ausų padidėja ausų uždegimų rizika, todėl priežiūra būtina.
- Antsvoris: Nutukimas gali sukelti papildomų sveikatos problemų, tad svarbi subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas.
- Paveldimos ligos: Reta, tačiau veislynuose rekomenduojama atlikti sveikatos tyrimus tiek klubų displazijos, tiek akių ligų atvejui, nors veislei nėra būdingos masiškos genetinės problemos.
- Vidutinė gyvenimo trukmė: Siekia 12–14 metų, priklausomai nuo gyvenimo būdo ir sveikatos būklės.
Tinka kam?
Alpių taksaspanielis geriausiai tinka šeimoms arba asmenims, kurie gali pasiūlyti pakankamai fizinio ir protinio aktyvumo. Ši veislė yra universali, todėl tinka tiek kaip augintinis, tiek kaip aktyvus pagalbininkas medžioklėje ar kinologiniame sporte.
- Aktyvioms šeimoms: Tobulas kompanionas ilgiems pasivaikščiojimams, žygiams gamtoje ar dažniems išvykoms už miesto.
- Medžiotojams: Natūraliai stiprus medžioklės instinktas, puiki uoslė, atkaklumas šunį padaro ištikimu draugu kalnuotuose ar miškinguose regionuose.
- Vaikų draugas: Dažniausiai gerai sutaria su vaikais, tačiau geriausia, jei namuose nėra itin mažų vaikų, nebent šuo užaugęs kartu.
- Butui ar namui: Gali gyventi tiek bute, tiek name, svarbiausia – užtikrinta kasdienė veikla ir galimybė išlieti energiją lauke.
- Pradedantiesiems šeimininkams: Gan lengvai mokomas, tačiau dėl stipraus medžioklės instinkto reikia nuoseklios dresūros ir kantrybės.
Įdomūs faktai
- Alpių taksaspanielis buvo itin populiarus Austrijos imperatoriškojoje šeimoje – medžioklėse juos naudojo net Karolis I.
- Ši veislė laikoma viena iš nedaugelio skalikų, gebančių nuolat persekioti pėdsaką net ir ekstrimaliomis oro sąlygomis – stipriame lietuje, sniege ir šaltyje.
- Alpių taksaspanielio vardas kai kur klaidingai painiojamas su spanieliais, tačiau iš tiesų neturi nieko bendro su spanielių šunimis – jo pavadinimas atsirado nuo vokiečių bracke („skalikų“), o ne spanielių geno.
- Veislė dažnai naudojama kaip sužeisto žvėries paieškos šuo, o ne tik kaip medžiotojas, todėl laikoma labai specializuotu pagalbininku medžioklėje.
Apibendrinimas
Alpių taksaspanielis – puiki, ištverminga, prisitaikiusi prie įvairių sąlygų šunų veislė. Dėl savo temperamentinės pusiausvyros, ištikimybės, gero mąstymo bei tvirtos sveikatos, šis šuo gali būti puikus draugas tiek aktyviai šeimai, tiek rimtam medžiotojui. Svarbu žinoti, jog šie šunys reikalauja dėmesio, kasdienės veiklos ir nuoseklios dresūros, tačiau už tai atsidėkoja neišmatuojama ištikimybe bei draugyste. Tai šunų veislė, kurią verta pasirinkti ieškantiems ištvermingo, protingo ir patikimo augintinio – ne tik kaip šeimos nario, bet ir kaip atsakingo pagalbininko.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
