Nuolatinis naujienų srautas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau retai susimąstome, kokią kainą už tai sumoka mūsų emocinė sveikata. Suprasti, kaip veikia nuolatinės naujienos, padeda apsaugoti save nuo perdegimo, nerimo ir cinizmo, išlaikant informuotumą be žalos psichologinei gerovei.
Nuolatinių naujienų era: kodėl jų tiek daug?
Skaitmeninės technologijos ir socialiniai tinklai pavertė naujienas nuolatine tėkme, o ne kelių kartų per dieną atnaujinimu. Naujienų portalai, televizija, „push“ pranešimai telefone ir socialinių tinklų srautai konkuruoja dėl dėmesio, nes būtent dėmesys virsta reklamos pajamomis.
Tai skatina žiniasklaidą kurti turinį, kuris ne tik informuoja, bet ir emociškai sužadina – šokiruoja, gąsdina, supykdo arba sujaudina. Dėl to didėja tikimybė, kad mūsų emocinė būsena bus nuolat veikiama įtampos ir negatyvumo.
Negatyvumo efektas ir „blogų naujienų“ dominavimas
Psichologijoje žinomas negatyvumo efektas – žmonės stipriau reaguoja į neigiamą informaciją nei į teigiamą. Tai reiškia, kad grėsmės, konfliktai ir skandalai labiau patraukia dėmesį nei ramios, teigiamos istorijos.
Žiniasklaida, siekdama auditorijos, natūraliai renkasi temas, kurios sukelia stipresnes emocijas, todėl naujienų sraute dažnai vyrauja:
- smurtas, karai ir konfliktai;
- katastrofos ir nelaimės;
- ekonominės krizės ir grėsmės;
- politiniai skandalai ir konfliktai;
- socialinės įtampos ir susipriešinimas.
Net jei pasaulyje vyksta daug pozityvių pokyčių, jie dažnai lieka fone, nes neatitinka „dramos“ kriterijų, kurie padėtų išsiskirti dėmesio pertekliaus sąlygomis.
Kaip nuolatinės naujienos veikia emocijas?
Naujienos pačios savaime nėra blogos – problema atsiranda tada, kai jos tampa nuolatine, nekontroliuojama emocinio dirgiklio forma. Tai gali paveikti mūsų emocinę būseną įvairiais lygmenimis.
Padidėjęs nerimas ir nuolatinė įtampa
Dažnas negatyvių naujienų vartojimas aktyvina streso reakciją. Net jei pavojus yra toli – kitoje šalyje ar žemyne – smegenys į jį reaguoja tarsi į realią grėsmę čia ir dabar. Tai gali pasireikšti:
- nuolatiniu nerimo jausmu be aiškios priežasties;
- įkyriu „blogų scenarijų“ galvojimu;
- miego sutrikimais, sunkumu atsipalaiduoti;
- fiziniais simptomais – įtampa raumenyse, pagreitėjusiu širdies plakimu, virškinimo sutrikimais.
Ypač jautrūs tampa žmonės, kurie jau turi polinkį į nerimą ar panikos priepuolius – naujienų srautas gali sustiprinti jų būklę.
Bejėgiškumo ir beprasmybės jausmas
Kai kiekvieną dieną matome katastrofas, karus, klimato krizę, socialinę neteisybę ir kitus didžiulius iššūkius, gali susidaryti įspūdis, kad pasaulis slysta iš rankų, o mūsų asmeninės pastangos neturi jokios reikšmės.
Šis nuolatinis susidūrimas su globaliomis problemomis, kurias sunku tiesiogiai paveikti, gali sukelti:
- emocinio bejėgiškumo jausmą („nieko neįmanoma pakeisti“);
- motyvacijos mažėjimą rūpintis bendruomene ar dalyvauti pilietiniame gyvenime;
- cinišką požiūrį į politiką, visuomenę ir net žmones apskritai.
Ilgainiui tai gali silpninti pasitikėjimą tiek institucijomis, tiek kitais žmonėmis ir skatinti socialinį atsiribojimą.
Baimės ir nesaugumo didėjimas
Kai naujienų srautas nuolat akcentuoja nusikaltimus, grėsmes ir pavojus, gali susidaryti iškreiptas pasaulio vaizdas – atrodo, tarsi pavojus tykotų už kiekvieno kampo, nors statistiškai daugelis dalykų tampa vis saugesni.
Šis iškreiptas vaizdas gali lemti:
- perdėtą atsargumą ir baimę dėl savo ar artimųjų saugumo;
- nepasitikėjimą nepažįstamais žmonėmis ir kitomis grupėmis;
- polinkį remtis stereotipais ir radikaliomis nuomonėmis;
- emocines reakcijas, paremtas ne asmenine patirtimi, o nuolat girdimomis bauginančiomis istorijomis.
Emocinis nualinimas ir abejingumas
Paradoksalu, tačiau nuolatinis susidūrimas su intensyviomis emocijomis ilgainiui gali ne sustiprinti empatiją, o ją nuslopinti. Smegenys, siekdamos apsisaugoti, pradeda „nutildyti“ reakcijas, kad apsisaugotų nuo per didelio krūvio.
Taip atsiranda:
- emocinis nuovargis – „nieko nebenoriu girdėti“;
- abejingumas net rimtoms problemoms – „tai manęs neliečia“;
- empatijos sumažėjimas – sunkiau nuoširdžiai išjausti kitų skausmą;
- prarastas susidomėjimas net svarbiomis temomis.
Ši būsena panaši į perdegimą – tik perdegama ne nuo darbo, o nuo informacijos ir emocinių dirgiklių.
Socialiniai tinklai ir „emocinis užsikrėtimas“
Socialiniai tinklai sustiprina tradicinių naujienų poveikį, nes naujienos pateikiamos ne tik kaip faktai, bet ir kaip nuomonės, komentarai, emocingos reakcijos. Tai sukuria vadinamąjį emocinį užsikrėtimą – kai perimame kitų žmonių emocijas net jų nesutikdami gyvai.
Poliarizacija ir nuolatiniai konfliktai
Algoritmai dažnai rodo turinį, kuris kelia stiprias emocijas ir sukuria daug reakcijų. Tai dažniausiai yra konfliktinės, skandalingos ar skaldančios temos. Dėl to galime atsidurti informaciniuose burbuluose, kuriuose:
- dažniau matome kraštutines, o ne nuosaikias nuomones;
- pasaulis atrodo susiskaldęs į „mus“ ir „juos“;
- augina pyktį, pasipiktinimą ir priešpriešą;
- naudojama daug emocinio, o ne racionalaus argumentavimo.
Visa tai tiesiogiai veikia emocinę būseną – dažniau jaučiamės suirzę, įsitempę, pasirengę ginčui, net jei realiame gyvenime tokios įtampos nepatiriame.
Asmeninių ribų išsitrinimas
Skirtingai nei anksčiau, kai naujienų žiūrėjimas ar skaitymas buvo sąmoningas veiksmas tam tikru metu, dabar jos mus pasiekia bet kuriuo metu – per telefono pranešimus, „stories“, naujienų juostą. Dėl to:
- sunkiau atskirti darbo, poilsio ir naujienų laiką;
- naujienos įsiterpia į asmenines akimirkas – vakarienes, pasivaikščiojimus, poilsį;
- emocijos tampa „išskaidytos“ – nebespėjame jų iki galo išgyventi ar apmąstyti.
Šis nuolatinis „emocinis fonas“ gali sumažinti gebėjimą įsitraukti į čia ir dabar vykstančius dalykus ir trukdyti pilnavertiškai ilsėtis.
Kaip išlaikyti emocinį balansą nuolatinių naujienų pasaulyje?
Vengti naujienų visiškai nėra nei realu, nei naudinga – informuotumas svarbus pilietiškumui ir saugumui. Tačiau galima sąmoningai reguliuoti, kiek ir kaip priimame informaciją, kad ji nepakenktų emocinei gerovei.
Sąmoningas naujienų dozavimas
Viena veiksmingiausių strategijų – riboti naujienų kiekį ir laiką, kada jas vartojame. Pavyzdžiui:
- nuspręsti, kad naujienas tikrinsime 1–2 kartus per dieną, o ne nuolat;
- neskaityti naujienų iškart pabudus ar prieš pat miegą;
- išjungti nereikalingus „push“ pranešimus telefone;
- pasirinkti kelis patikimus šaltinius, o ne šokinėti per dešimtis puslapių.
Taip sugrąžiname kontrolę – naujienas vartojame sąmoningai, o ne reaguojame į kiekvieną telefono sužibėjimą.
Emocinio poveikio atpažinimas
Naudinga reguliariai paklausti savęs, kaip jaučiamės po naujienų skaitymo ar žiūrėjimo. Jei pastebime, kad po kiekvieno prisijungimo prie naujienų jaučiamės labiau įsitempę, liūdni ar pikti, tai signalas, kad reikėtų keisti įpročius.
Gali padėti paprasti klausimai sau:
- ką aš jaučiu dabar, perskaitęs/pamačiusi šią naujieną?
- ar ši informacija man naudinga, ar tik kelia nerimą?
- ar šią situaciją galiu kaip nors paveikti, ar ne?
Jei atsakymas – „tai man tik kelia nerimą, o nieko pakeisti negaliu“, verta sumažinti tokių naujienų vartojimą arba pasirinkti kitą formatą (pvz., savaitinę apžvalgą vietoje nuolatinio sekimo).
Subalansuotas informacijos racionas
Kaip ir maistas, informacija gali būti „sveika“ arba „greitas maistas“. Vien tik negatyvios, skandalingos ar sensacingos naujienos iškreipia pasaulio vaizdą. Todėl verta sąmoningai įtraukti:
- konstruktyvias, sprendimus siūlančias istorijas;
- pozityvias naujienas apie mokslo, medicinos, socialinius pasiekimus;
- gilumines analizes, o ne tik antraštes ir trumpas žinutes;
- vietos bendruomenių sėkmės istorijas ir iniciatyvas.
Toks balansas padeda matyti ne tik problemas, bet ir tai, kas jau daroma joms spręsti, ir skatina konstruktyvų, o ne bejėgišką požiūrį.
Ribų nustatymas socialiniuose tinkluose
Socialiniuose tinkluose galima aktyviai formuoti savo informacinę aplinką. Tai reiškia:
- sekti ne tik naujienų portalus, bet ir patikimus ekspertus, kurie paaiškina kontekstą;
- atsisakyti turinio, kuris nuolat kursto paniką, pyktį ar neapykantą;
- naudoti „mute“, „unfollow“ ar panašias funkcijas emocijas alinantiems šaltiniams;
- įtraukti turinį, skatinantį ramybę, kūrybiškumą, mokymąsi.
Taip socialiniai tinklai tampa ne tik nerimo šaltiniu, bet ir erdve mokytis, įkvėpti ir palaikyti sveikesnį emocinį foną.
Išvada: informuotumas be emocinės kainos – įmanomas
Nuolatinės naujienos stipriai veikia emocijas – jos gali kelti nerimą, baimę, bejėgiškumą ir emocinį nuovargį, tačiau tai nereiškia, kad vienintelė išeitis yra visiškai atsisakyti informacijos. Sąmoningai reguliuodami naujienų kiekį, laiką ir šaltinius, atpažindami jų emocinį poveikį ir kurdami subalansuotą „informacinį racioną“, galime išlikti informuoti, kartu saugodami savo psichologinę gerovę. Svarbiausia – suprasti, kad turime teisę ir pareigą rūpintis savo emocinėmis ribomis, net jei pasaulis aplink atrodo vis garsesnis, intensyvesnis ir neramesnis.
Rašo apie sveikatą ir gerą savijautą atsakingai (YMYL): aiškina temas suprantamai, tačiau vengia diagnozių ir „garantuotų“ sprendimų. Remiasi patikimais šaltiniais, pabrėžia individualius skirtumus, kontraindikacijas ir aiškiai nurodo, kada būtina kreiptis į gydytoją. Daug dėmesio skiria prevencijai, miegui, stresui, kasdieniams įpročiams ir realiems lūkesčiams. Turinys kuriamas pasitikėjimo principu – aiškus, atsargus, be sensacionalizmo, su praktiškais patarimais, tinkamais ir Google Discover auditorijai.
