Veimaraneris – tai elegantiška, aktyvi ir išskirtinės išvaizdos šunų veislė, dažnai vadinama „pilkuoju vaiduokliu“ dėl unikalios sidabriškai pilkos kailio spalvos ir skvarbaus žvilgsnio. Ši veislė išsiskiria išskirtiniu lojalumu, intelektu bei ištverme, todėl yra itin mėgstama tarp aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių šunų mylėtojų. Veimaraneriai puikiai tinka tiek kaip šeimos augintiniai, tiek kaip puikūs kompanionai įvairiose aktyviose veiklose – nuo bėgiojimo iki įvairių šunų sporto šakų ar net profesionalios medžioklės. Dėl savo ypatingo charakterio ir poreikių veimaraneris nėra kiekvienam, todėl prieš renkantis šią veislę svarbu gerai susipažinti su jos savybėmis ir poreikiais.
Kilmė ir istorija
Veimaranerio šunų veislės ištakos siekia XIX amžiaus pradžią Vokietijoje, kur šie šunys buvo veisiami Veimaro Didžiojo kunigaikščio Karlo Augusto rūmuose. Manoma, kad veimaranerio protėviai yra įvairių medžioklinių šunų (tokių kaip pointeriai, kraujasekiai, galbūt net didysis danų dogas) kryžminimo rezultatas, siekiant išgauti universalų medžioklės talentą ir nepaprastą ištikimybę žmogui.
Pradžioje veimaraneriai buvo medžiojantys didelę stambią fauną, tokią kaip elniai, šernai ir net vilkai. Vėliau, kai didelių žvėrių populiacija Vokietijoje sumažėjo, ši veislė persiorientavo į paukščių ir kitų smulkių gyvūnų medžioklę. Dėl savo elitinės kilmės veimaraneriai ilgą laiką buvo prieinami tik nedidelei aristokratų grupei, kas lėmė itin griežtą selekciją ir nuoseklų darbą su šios veislės savybėmis.
Oficialiai šunų veislė kaip veimaraneris FCI (Fédération Cynologique Internationale) buvo pripažinta XX amžiaus pradžioje. Šiandien veimaraneris yra plačiai žinomas ne tik Europoje, bet ir JAV, kur tapo populiariu šeimos ir sportiniu šunimi.
Išvaizda
Veimaraneris yra vidutinio didumo arba didelis šuo, išsiskiriantis atletiška išvaizda, grakščiomis proporcijomis ir elegantišku judėjimu. Svarbiausias šios veislės bruožas – lygi, trumpa ir tanki kailio spalva, kuri gali būti sidabrinė, sidabrinė-pilka, pelėsiškai pilka ar žalsvai pilka. Veimaranerių akys – didelės, apvalios, dažniausiai skaisčiai mėlynos šuniuko amžiuje, vėliau virstančios gintaro atspalvio. Ausys – didelės, ilgos, apvaliai užapvalintos, žemai prisitvirtinusios prie galvos.
- Patinų aukštis ties gogu: 59–70 cm; svoris: 30–40 kg.
- Patelių aukštis ties gogu: 57–65 cm; svoris: 25–35 kg.
- Kailis trumpas, arba, rečiau – ilgas (vokietijoje pripažįstamos abi kailio rūšys).
- Odelė be apatinio pavilnio arba su minimaliu (ilgaplaukiams išraiškingesnis pavilnys).
- Uodega natūraliai ilga, dažnai laikoma horizontaliai arba šiek tiek pakelta (kai kuriose šalyse draudžiamas uodegos trumpinimas, vad. dokavimas).
Veimaranerio laikysena transliuoja pasitikėjimą, žvalumą ir energiją.
Charakteris
Veimaraneris pasižymi išraiskaus temperamento, aukšto intelekto bei stipraus prisirišimo prie savo šeimos narių deriniu. Tai šunų veislė, kuri labiausiai vertina nuolatinį ryšį su šeimininku, todėl dažnai vadinama „šešėlio šuniu“, nes mėgsta visur sekti žmogų. Dėl savo socialumo ir noro įtikti veimaraneriai dažnai puikiai mokosi dresūros, tačiau reikalauja nuoseklumo, aiškių taisyklių ir pozityvaus ugdymo metodų.
Veimaraneriai yra energingi, žaismingi, labai budrūs ir neretai linkę saugoti teritoriją ar šeimos narius, nors paprastai nėra pernelyg agresyvūs ar dominuojantys. Netinkamai socializuoti ar per ilgai palikti vieni, jie gali išsiugdyti nerimo ar destruktyvaus elgesio požymių – pavyzdžiui, kramtyti baldus, loti, kasti. Jie puikiai jaučiasi šeimose, kurios aktyviai leidžia laiką – veimaraneriui reikalingos ne tik ilgos, bet ir įdomios kasdienės veiklos, tokios kaip žygiavimas, bėgiojimas, agility varžybos ar net vandens sportas.
Dėl savo intelekto veimaraneris gali greitai nuobodžiauti, jei nėra užimtas fizinėmis ar protinėmis užduotimis. Pastebima, kad ši veislė kartais būna šiek tiek užsispyrusi, todėl dresūra turi būti kruopšti, anksti pradėta ir tęsiama nuosekliai.
Priežiūra ir mityba
Veimaranerio priežiūra nėra labai sudėtinga, jei užtikrinama pakankama fizinė ir protinė stimuliacija. Trumpaplaukiai veimaraneriai reikalauja minimalaus šukavimo – užtenka kelis kartus per savaitę pašalinti iškritusį kailį minkšta šepečiu. Ilgaplaukiams šios veislės atstovams reikia reguliariau prižiūrėti kailį, kad nesiveltų.
- Kailis: Reguliarus šukavimas, prireikus maudymas, nagų kirpimas kas kelias savaites.
- Ausys: Veimaraneriai linkę į ausų uždegimus dėl kabančių ausų, todėl ypač svarbu periodiškai tikrinti ir valyti ausis – ypač po maudynių ar pasivaikščiojimų šlapioje aplinkoje.
- Dantys: Rekomenduojama valyti dantis keletą kartų per savaitę, užtikrinant gerą burnos higieną, nes didelėms šunų veislėms būdingi dantų akmenys bei dantenų problemos.
Veimaraneriui būtinas didelis fizinis aktyvumas – bent 1,5–2 valandos intensyvių pasivaikščiojimų ar sporto per dieną. Jie puikiai tinka bėgiojimui, žygiams, dalyvavimui dresūros arba šunų sporto užsiėmimuose. Pernelyg sėslus gyvenimo būdas gali lemti elgesio sutrikimus ir antsvorį.
Mitybos atžvilgiu ši veislė nėra labai lepi, tačiau rekomenduojama rinktis kokybišką, subalansuotą, didelių aktyvių šunų veislėms skirtą ėdalą. Jauniems ir augantiems veimaraneriams reikia ypatingos mitybinės priežiūros dėl sparčios raidos. Svarbu kontroliuoti porcijų dydį, nes permaitinimas gali paskatinti nutukimą ir sukelti sveikatos problemų. Venkite šerti likučiais ar žmogaus maistu, ypač produktais, kurie yra nuodingi šunims (pvz., šokoladu ar svogūnais).
Sveikata ir paveldimumas
Veimaraneris iš prigimties – gana atspari ir ilgai (vidut. 10–13 metų) gyvenanti šunų veislė, tačiau būdingos tam tikros paveldimos ligos, būdingos dideliems sportiniams šunims:
- Klubo displazija: dažna problema didesniems šunims, sukelianti sąnarių skausmą, šlubuotumą bei ilgainiui galinčias lemti artritą. Reikalingas atsakingas veisimas ir reguliari patikra.
- Skrandžio užsisukimas (volvulus-gastrinis sindromas): būklė, kai skrandis apsisuka aplink savo ašį – tai gali ištikti aktyvius, didesnius šunis, kurie ėda pernelyg greitai ar juda netrukus po ėdimo. Reikia saugoti nuo aktyvios veiklos iškart po šėrimo, dalyti ėdalą į kelias mažas porcijas.
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA): – paveldima akių liga, galinti lemti regėjimo praradimą.
- Ausų uždegimai: kabantys ausų lapai gali sudaryti palankias sąlygas infekcijoms, todėl būtina reguliarus ausų tikrinimas.
- Imuninės sistemos ligos ir alergijos: šuniui gali pasireikšti alerginės reakcijos į maistą ar aplinkos veiksnius.
Geriausia rinktis šuniuką iš atsakingo veisėjo, kuris atlieka reikiamus paveldimų ligų genetinius tyrimus ir pateikia informaciją apie tėvų sveikatos būklę. Kaip ir bet kurią aktyvią šunų veislę, veimaranerį būtina reguliariai apžiūrėti veterinaro, nuolat tikrinti augimo dinamiką ir sveikatą.
Tinka kam?
Veimaraneris geriausiai tinka aktyviems, gamtą ir sportą mėgstantiems žmonėms ar šeimoms, kurios gali skirti daug laiko kasdieniams pasivaikščiojimams, treniruotėms ir žaidimams. Tai – idealus šuo nuolat judantiems, bėgiojimą, žygius ar dviračių sportą mėgstantiems žmonėms.
- Šeimos su vaikais: veimaraneriai paprastai būna draugiški vaikams, tačiau dėl savo energijos ir dydžio gali netyčia pastumti ar užsigauti mažesnius vaikus – būtinas suaugusiųjų priežiūra ir tinkamas auklėjimas tiek šuniui, tiek vaikams.
- Aktyvūs pavieniai žmonės: puikus pasirinkimas ieškantiems kompaniono sportui, bėgimui ir kitoms aktyvioms veikloms.
- Turintiems namą su uždaru kiemu: veimaraneriui reikia saugios erdvės išsikrauti energijai.
Svarbu žinoti, kad veimaraneris sunkiai ištveria ilgas vienatvės valandas, todėl netinka žmonėms, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia darbe, nuolat būna išvykę ar negali skirti šuniui pakankamai dėmesio. Pradedančiajam šunų augintojui veimaraneris gali būti kiek sudėtingas dėl užsispyrimo ir didelių energijos poreikių, tačiau tinkamai auklėjant tampa ištikimu ir nepaprastai atsidavusiu draugu.
Įdomūs faktai
- Veislės pavadinimas kilęs nuo Veimaro miesto Vokietijoje.
- Veimaranerio šuniukai gimsta su ryškiai mėlynomis akimis, kurios vėliau įgauna gintaro ar pilkai žalsvą atspalvį.
- Ši veislė dažnai vadinama „pilkuoju vaiduokliu“ dėl intensyvios kailio spalvos ir ramios laikysenos.
- Pasaulyje žymūs menininkai (tarp jų fotografas William Wegman) populiarino veimaranerius savo meno darbuose, dažnai vaizduodami juos su žmonių rūbais ar netikėtose situacijose.
Apibendrinimas
Veimaraneris – išskirtinės išvaizdos, nepaprastai ištikima, energinga ir intelektuali šunų veislė, kuri puikiai dera prie aktyvaus ir atsakingo šeimininko gyvenimo būdo. Tai ne tik gražus ir charizmatiškas šeimos draugas, bet ir puikus sporto ar medžioklės partneris. Veimaraneriui būtina nuolatinė veikla, dėmesys ir tinkama dresūra, kad šuo realizuotų savo geriausias savybes ir taptų patikimu šeimos nariu. Prieš renkantis šią šunų veislę, būtina įvertinti, ar galėsite patenkinti jos poreikius – tik tada veimaraneris taps jūsų energingu, ištikimu ir nepakeičiamu draugu.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
