Italų volpinas: kilmė, charakteris ir priežiūra šeimai

Italų volpinas: kilmė, charakteris ir priežiūra šeimai

Italų volpinas – tai nedidelė, energinga ir itin žavi šunų veislė, kuri pasižymi ne tik dailia išvaizda, bet ir draugišku, lojaliu charakteriu. Šis šuo ypač gerai žinomas savo pūkuotu kailiu, budriu žvilgsniu ir žaismingumu, tad yra ideali kompanija tiek aktyviems vienišiems žmonėms, tiek šeimoms. Italų volpinas, arba Volpino Italiano, dažnai laikomas vienu unikaliausių Italijoje išaugintų šunų, išsiskiriantis ilga istorija ir nepamirštamu personažu. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime italų volpino kilmę, išvaizdą, būdo savybes, priežiūros poreikius, sveikatos klausimus bei tai, kam ši veislė gali būti tinkama.

Kilmė ir istorija

Italų volpinas yra viena seniausių smulkių Italijos šunų veislių, kurios ištakos siekia net senovės Romos laikus. Pavadinimas „volpinas“ italų kalboje reiškia „laputė“ – tai nurodo į šuns lapę primenančią išvaizdą. Veislė buvo mėgstama tiek paprastų žmonių kaip sodybų sargas, tiek ir kilmingųjų – italų volpinus galima išvysti ir garsiose dailės kūriniuose: renesanso laikotarpiu jie buvo vaizduojami kartu su aristokratais.

Pagrindinė italų volpino paskirtis tai buvo šeimos šuo ir namų sargas. Šie šunys garsėjo kaip puikūs budrūs signalizatoriai – jei pastebėdavo svetimus ar išgirsdavo neįprastų garsų, tuoj pat pranešdavo apie pavojų. Kai kurios šaltinių versijos teigia, kad italų volpinas buvo naudojamas kartu su didesniais sarginiais šunimis, nes sugeba labai greitai sureaguoti į prieglobio ribas peržengiančią riziką.

Nors 20-ajame amžiuje italų volpinai buvo praradę populiarumą ir vos neišnyko, pastaraisiais dešimtmečiais veislei buvo suteiktas naujas gyvenimas. 1965 metais ji oficialiai pripažinta Fédération Cynologique Internationale (FCI), o jos atkūrimu ir populiarinimu rūpinosi entuziastingi Italijos veisėjai.

Išvaizda

Italų volpinas – mažas, tačiau dailus ir proporcingas šuo. Jų ūgis, priklausomai nuo lyties, dažniausiai siekia 25–30 cm ties ketera, o svoris svyruoja nuo 4 iki 5,5 kg. Tai kompaktiškas, bet grakštus šuo, kurio judesiai pasižymi lengvumu. Tvirta, tačiau liekna konstitucija padeda išlaikyti ir ištvermę, ir žvalumą tiek žaidžiant, tiek bėgiojant lauke.

Pats ryškiausias italų volpino bruožas yra purus, tiesus, gana ilgas kailis, kuris sudaro puošnų „apykaklės“ efektą aplink kaklą ir krūtinę. Dažniausiai šios veislės šunų spalva būna balta, bet būna ir kremiškai gelsvo, raudono atspalvio kailio. Kailis tankus, dvigubas – su gerai išsivysčiusiu pavilniu, leidžiančiu šuniui atlaikyti net ir lengvą šaltį.

Kiti išskirtiniai išvaizdos bruožai – nedidelės, stačios, trikampio formos ausys, tamsios, gyvybingos akys, lapę primenanti smaili nosis ir riesta, ant nugaros užsiriesta uodega. Visa italų volpino išvaizda sukuria šuns, kuris atrodo ir elegantiškai, ir linksmai, įspūdį.

Charakteris

Italų volpinas garsėja kaip labai draugiškas, prieraišus ir energingas šuo. Jam būdingas didelis žaismingumas – dažnai šie šunys mėgsta lakstyti, žaisti tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais. Nors yra nedidelio ūgio, savo charakteriu dažnai gali prilygti daug didesniems šunims: tai drąsūs, budrūs, greitai reaguojantys šunys.

Italų volpinas labai myli savo šeimininkus, dažnai siekia šeimos narių kompanijos ir sunkiai pakelia ilgą vienatvę. Be to, šie šunys gerai sutaria su vaikais ir dažniausiai nedemonstruoja agresijos nei prieš žmones, nei kitus gyvūnus. Tačiau reikia atsiminti, kad dėl stipriai išvystytos sargybinio instinkto italų volpinai linkę garsiai loti girdėdami nepažįstamus garsus ar pajutę svetimus žmones – tai gali būti svarbi savybė renkantis šią veislę.

Dėl didelio intelekto, budrumo ir prisirišimo prie šeimininko italų volpinas lengvai dresuojamas. Jie mėgsta mokytis naujų komandų, smagiai atlieka triukus ir tikrai tinka tiems, kurie nori ne tik augintinio, bet ir aktyvaus šeimos nario.

Priežiūra ir mityba

Italų volpino kailiui reikalinga reguliari priežiūra. Tankus, dvigubas kailis linkęs šertis, o ypatingai šėrimosi periodais (pavasarį ir rudenį) reikia šunį šukuoti kelis kartus per savaitę, kad pasišalintų iškritę plaukai ir nesusidarytų sąvėlos. Periodiškai verta apžiūrėti ausis – dėl pūkuotų plaukų jos gali kaupti daugiau nešvarumų. Taip pat reikia stebėti nagų būklę ir juos trumpinti.

Ši veislė mėgsta aktyvų laisvalaikį, todėl kasdien reikalingi pasivaikščiojimai lauke, žaidimai ir protinės veiklos – nuo paprastų užduočių iki interaktyvių žaislų ar paklusnumo treniruočių. Italų volpinas gerai jaučiasi bute, tačiau svarbiausia yra skirti laiko bendrauti, užsiimti kartu su šeima.

Maitinimo poreikiai nėra išskirtiniai – tinka kokybiškas, smulkių veislių šunims pritaikytas pašaras, kuriame yra subalansuotas baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų kiekis. Rekomenduotina šerti pagal gamintojo nurodytas normas, atsižvelgiant į šuns amžių, svorį, aktyvumo lygį. Kaip ir daugelio mažų veislių atstovams, reikėtų stebėti, kad šuo nepriaugtų antsvorio, nes tai gali pakenkti jo sąnariams ir bendrai sveikatai.

Sveikata ir paveldimumas

Italų volpinas laikomas gana atsparia ir ilgaamže šunų veisle: vidutinė gyvenimo trukmė siekia 14–16 metų. Vis dėlto, kaip ir daugelis kitų grynaveislių šunų, italų volpinas turi tam tikrų paveldimų sveikatos rizikų, į kurias būtina atsižvelgti būsimam šeimininkui.

  • Dažnesnės paveldimos ligos: italų volpinas kartais gali būti linkęs į kelio girnelės išnirimą (patella luxation), kuris lemia šlubavimą ir skausmą judant. Taip pat pasitaiko akių problemų, pavyzdžiui, progresuojanti tinklainės atrofija. Abi šios ligos būdingos mažoms veislėms, tačiau rūpestinga selekcija padeda jų išvengti arba aptikti ankstyvoje stadijoje.
  • Odontologinės problemos: dėl smulkios galvutės volpinai, kaip ir kiti maži šunys, yra kiek jautresni dantų akmenims ir periodonto ligoms. Rūpestinga burnos higiena, dantų valymas ir reguliarus veterinaro patikrinimas sumažins šią riziką.
  • Nutukimas: nors veislė judri, netinkama mityba ar per mažas krūvis gali paskatinti antsvorio augimą. Tai neigiamai veikia sąnarius, vidaus organų veiklą, didina kitų ligų riziką.

Apskritai volpinas yra sveikas ir atsparus šuo, tačiau kiekvienas būsimas šeimininkas turėtų atsakingai rinktis šuniuką iš patikimų, į sveikatos testus investuojančių veislynų.

Tinka kam?

Italų volpinas idealiai tinka žmonėms, kurie nori nedidelio, gyvybingo, šeimai prieraišaus šuns. Ši veislė patraukli tiems, kurie turi vaikų – volpinas juos myli ir mėgsta bendrauti, kartu žaisti. Taip pat ši veislė rekomenduojama ir vyresnio amžiaus žmonėms: šuo aktyvus, bet jo priežiūra bei vedžiojimas nėra pernelyg sudėtingi.

Tačiau reikia turėti omenyje, kad italų volpinas jautriai reaguoja į vienatvę, todėl nėra tinkamas pasirinkimas tiems, kurie visą dieną praleidžia darbe ar mažai laiko būna namuose. Dėl savo sargybinio instinkto ir balso, volpinas gali būti pernelyg triukšmingas daugiabutyje ar ten, kur triukšmo reikia vengti.

Veislė puikiai tinka ir tiems, kurie mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, pasivaikščiojimus gamtoje, įvairias veiklas su augintiniu – volpinas nuolat sieks dalyvauti šeimos gyvenime ir noriai įsitrauks į bendrą veiklą.

Įdomūs faktai

  • Renesanso laikų Italijoje volpinas buvo itin mėgstamas tarp menininkų ir kilmingųjų – jį galima rasti garsiuose paveiksluose, pavyzdžiui, garsaus tapytojo Jacopo Bassano darbuose.
  • Šios veislės šunys dėl savo budrumo buvo naudojami kaip „gyvas signalizatorius“ – jie perspėdavo apie artėjančius svečius ar kitus pavojus ūkiuose bei dvaruose.
  • Nors dažniausiai italų volpinas būna baltos spalvos, veislės standarte taip pat leidžiami kitų atspalvių atstovai, tačiau balti šunys visada laikomi klasikiniu pavyzdžiu.
  • Volpinai dinastiškai išsaugojo savo grynumą kelių amžių bėgyje, nes Italijos vietovėse buvo labai vertinamas jų temperamentas ir draugystė.

Apibendrinimas

Italų volpinas yra ne tik gražus, elegantiškas ir išraiškingas šuo, bet ir ištikimas šeimos draugas, sargus bei žaismingas kompanionas. Dėl patikimo charakterio, nesudėtingos, tačiau nuolatinės priežiūros reikalavimo ir gebėjimo prisitaikyti prie šeimos gyvenimo ritmo volpinas puikiai tinka tiek patyrusiems, tiek pirmąjį kartą šunį auginantiems žmonėms. Aukštas intelektas, stiprus emocinis ryšys ir mielas būdas daro jį vienu patraukliausių pasirinkimų ieškantiems mažo, bet stipraus charakterio šuns.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *