Vestgotlandijos špicas – retai sutinkama, tačiau išraiškinga ir išskirtinė šunų veislė, kurią dažnai vadina tiesiog vestgocų špicu, švediškai – „Västgötaspets“. Dėl savo kompaktiško kūno, aštraus proto, žaismingo būdo ir ištikimybės šeimai ši veislė vis dažniau atranda vietą aktyvių žmonių namuose. Istoriškai vestgotlandijos špicai buvo išveisti kaip galvijų varovai ir sargai Švedijos kaimuose, tačiau šiandien šie šunys pirmiausia vertinami kaip puikūs šeimos nariai ir šaunūs kompanionai. Žemame, ilgu kūnu ir stačiomis ausimis išsiskiriančiame vestgotlandijos špice dera vikrumas, protingumas ir ištikimas charakteris, kuris džiugina tiek patyrusius šunų augintojus, tiek naujus šeimininkus.
Kilmė ir istorija
Vestgotlandijos špico šaknys siekia gilų Švedijos kaimo istorijos laikotarpį, ypač pietvakarių regione Västergötland. Manoma, kad ši šunų veislė buvo išvesta daugiau kaip prieš tūkstantį metų kaip galvijų varovai ir sargai. Dažnai daroma prielaida, kad jie artimai susiję su vikingų laikų šunimis – dėl jų panašumo į kardiganų volfkorjus (Cardigan Welsh Corgi). Kai kurie istorikai svarsto, jog šie šunys galėjo būti atvežti į Švediją vikingų kelionių metu, tačiau oficialūs duomenys ir šiuolaikinės genetinės analizės pagrindžia, kad vestgotlandijos špicas yra savarankiškai Švedijoje susiformavusi veislė.
Praėjusio amžiaus viduryje, XX a. 4–5 dešimtmetyje, veislė buvo beveik išnykusi, tačiau dėka švedų kinologų – ypač Björn von Rosen – pastangų, pradėta rinkti paskutinius egzempliorius ir atkurta veislės populiacija. 1943 m. vestgotlandijos špicas buvo oficialiai pripažintas Švedijos kinologų klube (Svenska Kennelklubben) ir netrukus įtrauktas į FCI (Fédération Cynologique Internationale) šunų veislių sąrašą.
Išvaizda
Vestgotlandijos špicas yra mažo ir vidutinio dydžio šuo su žema, ilgakūne ir tvirta sudėjimo struktūra. Patinų ūgis ties ketera paprastai siekia 33–35 cm, kalyčių – kiek mažesnis; svoris dažniausiai yra tarp 9 ir 14 kg. Jie pasižymi trumpomis, bet tvirtomis kojomis, ryškiu krūtiniu ir tiesia nugara, kuri suteikia šuniui unikalią, koridžius primenančią išvaizdą.
- Galva: pleišto formos, truputį ilgesnė nei plati, su plačiu snukiu ir aiškiai išreikšta sustojimo linija. Akys vidutinio dydžio, tamsiai rudos, išraiškingos. Ausys stačios, vidutinio dydžio, šiek tiek apvalintais galiukais.
- Kailis: dvigubas, tankus ir atsparus oro permainoms. Viršutinio kailio sluoksnis vidutinio ilgio, šiurkštus ir prigludęs, apatinis – minkštas ir tankus.
- Spalvos: dažniausiai pilkšvai ruda, gelsvai pilka arba raudonai pilka, su šviesesnėmis dėmėmis ant krūtinės, pilvo, kojų ir snukio. Tipiškas lengvas „kaukės“ efektas aplink snukį.
- Uodega: vestgotlandijos špicas gali gimti su trumpa (vadinamoji natūrali bobtail) arba pilna uodega, kuri kartais būna laikoma virš nugaros arba natūraliai nuleista.
Charakteris
Vestgotlandijos špicas pasižymi išskirtiniu intelektu, energija ir draugiškumu. Nuo seno augintas pulkų varoviu ir sargu, ši veislė išlaikė aštrų budrumą, savarankiškumą ir gebėjimą greitai mokytis. Šis šuo yra atsidavęs šeimai, lengvai prisiriša prie šeimininkų ir puikiai sutaria su vaikais. Neretas atvejis, kai vestgotlandijos špicas tampa tikru vaikų bičiuliu ir žaidimų partneriu.
- Draugiškumas: paprastai atviras, mėgsta bendrauti su žmonėmis, tačiau gali būti atsargus su nepažįstamaisiais, išlaiko šiek tiek sargo instinktų.
- Aktyvumas: ši veislė mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, bėgiojimą, žaidimus ar šunų sportą (pvz., agility).
- Lojimas: kaip ir daugelis špicų tipo šunų, vestgotlandijos špicas yra gana balsingas ir linkęs perspėti apie neįprastus garsus ar nepažįstamus svečius.
- Mokymosi gebėjimai: labai imlus dresūrai, tačiau kartais būna užsispyręs, todėl mokytis geriausia žaidimo forma ir skatinant teigiamais metodais.
Šios šunų veislės atstovai pasižymi ištverme, drąsa ir savarankiškumu – būtent šios savybės ilgus metus buvo vertinamos kaip būtinos galvijų varovui.
Priežiūra ir mityba
Vestgotlandijos špico priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reikalauja dėmesio reguliariam šukavimui, aktyvumui bei tinkamai mitybai. Dėl tankaus dvigubo kailio juos rekomenduojama šukuoti bent kartą per kelias dienas, ypač šėrimosi laikotarpiu (pavasarį ir rudenį), kad pašalintumėte išslinkusį kailį ir nesusidarytų sąvėlos. Maudymas dažnas nereikalingas – pakanka kas 2–3 mėnesius arba pagal poreikį, kai šuo stipriai susitepa. Ausų, akių higienia ir dantų valymas – įprasta rutinos dalis, būdinga visų veislių šunims.
Aktyvumo lygis – aukštas, todėl vestgotlandijos špicas reikalauja nemažai fizinės ir protinės veiklos. Jiems būtini ilgesni pasivaikščiojimai, žaidimai su kamuoliuku ar kitais žaislais, o idealiausia – šunų sportas (pvz., agility, šunų vikrumas arba judrumas trasoje). Ilgalaikė nuobodybė gali skatinti nepageidaujamą elgesį ar per didelį lojimą.
Mityba turėtų būti pritaikyta pagal šuns amžių, dydį, fizinį aktyvumą ir sveikatą. Geriausia rinktis kokybišką pilnavertį šunų pašarą, vengti perteklinio maitinimo ir žmogiško maisto. Kadangi šios veislės šunys linkę išlikti fiziškai aktyvūs ir laikyti gerą raumenų tonusą, antsvorio problemos pasitaiko gana retai, bet svarbu reguliariai stebėti svorį, ypač vyresniame amžiuje.
Sveikata ir paveldimumas
Vestgotlandijos špicas yra viena iš genetiškai sveikesnių šunų veislių, kurių gyvenimo trukmė siekia 12–15 metų. Dėl racionalios selekcijos ir natūralios atrankos, tradiciškai taikytos Švedijoje, šios veislės atstovai yra atsparūs daugeliui dažniausių šunų ligų.
- Išskirti galima šiuos paveldimus susirgimus:
- Retos akių ligos, pvz., progresuojanti tinklainės atrofija (PRA). Dėl to dauguma veislynų taiko privalomą akies sveikatos patikrinimą veisimo metu.
- Degeneracinė mielopatija – nedažna, bet periodiškai pasitaikanti neurologinė liga, kuria gali sirgti ir vestgotlandijos špicai. Prieš veisimą patartina atlikti genetinius tyrimus.
- Klubo sąnario displazija pasitaiko retai, tačiau kaip ir daugeliui kitų veislių, svarbu stebėti judrumą ir reguliariai lankytis pas veterinarą.
Visuomet rekomenduojama pasirinkti atsakingus veisėjus, kurie rūpinasi tėvų ir palikuonių sveikatos bei genetinių ligų prevencija.
Tinka kam?
Vestgotlandijos špicas – puikus pasirinkimas aktyviems žmonėms arba šeimoms, kurios gali skirti laiko kasdieniam judėjimui ir bendravimui su šunimi. Jie tinka:
- Aktyvioms šeimoms su vaikais – dėl savo draugiškumo ir žaismingumo jie puikiai sutaria su vaikais, tačiau dėl stipraus bandos instinkto gali bandyti „ganyti“ mažus vaikus bėgiojant lauke.
- Pagyvenusiems žmonėms, jei jie yra pakankamai fiziškai aktyvūs ir gali užtikrinti kasdienius pasivaikščiojimus.
- Viengungiams ar poroms – vestgotlandijos špicas lengvai prisitaiko prie įvairaus gyvenimo ritmo, jei tik gauna pakankamai dėmesio ir fizinės veiklos.
- Žmonėms, dalyvaujantiems šunų sporte ar ieškantiems protingo ir vikraus augintinio mokymams.
Nerekomenduojama vestgotlandijos špico rinktis žmonėms, kurie daug laiko praleidžia ne namuose arba negali skirti laiko ilgoms, aktyvioms veikloms su šunimi. Nuobodžiaujantys ir neišnaudojantys savo energijos šunys gali kelti papildomų elgesio iššūkių.
Įdomūs faktai
- Vestgotlandijos špico fenotipas labai artimas korgio veislei, todėl iki šiol kilo diskusijų, ar jie neturi bendrų protėvių su Velso korgiais.
- Ši veislė buvo vadinama „švediškuoju galvijų varovu“, nes pagrindinė jų funkcija – padėti ganyti galvijus ir saugoti ūkius nuo plėšrūnų.
- Nors šiandien vestgotlandijos špicų pasaulyje nėra labai daug, tačiau Švedijoje jie laikomi nacionaliniu turtu ir veislei yra skiriamas ypatingas dėmesys.
- Kai kurių vestgotlandijos špicų uodegos yra natūraliai trumpos – toks reiškinys būdingas šiai veislei ir nėra laikomas defektu.
Apibendrinimas
Vestgotlandijos špicas – Švedijos nacionalinis paveldas, pasižymintis ne tik vizualiai išskirtinėmis savybėmis, bet ir protingumu, ištikimybe bei energija. Tai draugiškas, smalsus, puikiai bendraujantis šuo, idealiai tinkantis šeimoms, mėgstančioms aktyvų gyvenimo būdą, bei žmonėms, ieškantiems ištikimo ir intelektualaus augintinio. Nors jo priežiūra nėra sudėtinga, vestgotlandijos špicas reikalauja judrumo, nuolatinio bendravimo ir dresūros, kad išliktų laimingas bei harmoningas šeimos narys.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
