Tosa, dar žinoma kaip tosa inu arba japonų kovinis šuo, yra išskirtinė šunų veislė, kilusi iš Japonijos. Šie įspūdingo dydžio ir jėgos keturkojai dažnai vadinami japonų mastifais. Tosa laikoma viena rečiausių ir labiausiai intriguojančių šunų veislių pasaulyje. Ji išsiskiria savo ramaus, tačiau kartu stipraus ir drąsaus charakterio bruožais. Nors tosa tradiciškai buvo veisiama kaip kovinis šuo, šiandien vis dažniau ją renkamasi kaip ištikimą šeimos draugą bei puikų sargą. Tie, kurie domisi neįprastomis, ištikimomis ir atsakingų šeimininkų reikalaujančiomis šunų veislėmis, turėtų susipažinti su šios veislės ypatumais išsamiau.
Kilmė ir istorija
Tosa šunų veislės istorija prasidėjo XIX amžiaus Japonijoje, ypač Shikoku saloje, Tosa regiono mieste. Veislė sukurta kryžminant vietinius šunis su įvairiomis vakarietiškomis veislėmis, siekiant išgauti didesnį, stipresnį ir ištvermingesnį šunį, skirtą tradicinėms japoniškų šunų kautynėms (jap. „tōsaken sumō“). Istoriškai japonų kovų šunys labiau priminė akitą, tačiau pramonės klestėjimo laikotarpiu buvo įvežta vakarietiškų kovinių veislių: buldogų, mastifų, vokiečių pointerių, vokiečių dogų, bulterjerų, netgi šv. Bernardo šunų. Kryžminimo proceso rezultatas – stambus, stiprus, bet tuo pat metu santūrus ir valdantis emocijas kovinis šuo.
Skirtingai nuo vakarietiškų kovinių šunų, Tosa buvo siekiama išugdyti kuo santūresnį, bebaimį, nekandusį be reikalo ir kontroliuojantį savo elgesį šunį, galintį kautis beveik be garso, paisant tradicinės japonų kovos garbės taisyklių. Šiandien tosa labai gerbiama Japonijoje, tačiau daugelyje pasaulio šalių jos veisimas ribojamas ar draudžiamas dėl kovinio paveldo.
Išvaizda
Tosa šuo išsiskiria įspūdingu stotu, solidžiu sudėjimu ir aristokratiška laikysena. Akivaizdžiai pastebimas mastifų įspaudas: stiprus, raumeningas kūnas, plati krūtinė, didelė galva ir stambus kaklas, pasipuošęs laisvos odos klostėmis. Ausys gana mažos, trikampės ir prigludusios prie galvos.
- Ūgis ir svoris: Tosa patinai dažniausiai siekia 60–82 cm ties ketera, o svoris gali svyruoti nuo 40 iki net 90 kilogramų. Patelės paprastai būna šiek tiek mažesnės.
- Kailis: trumpas, standus, prigludęs prie kūno, suteikiantis blizgesio ir elegancijos.
- Kailio spalva: dažniausiai ruda, rausvai ruda, abrikosinė, kartais juoda arba su baltomis dėmėmis ant krūtinės bei pirštų.
- Akys: vidutinio dydžio, tamsiai rudos, žvelgia rimtai ir susikaupusiai.
- Uodega: stora prie pagrindo, smailėjanti link galo, įprastai neaukštai nuleista.
Nors visame pasaulyje galima sutikti didesnių ar mažesnių tosų, Japonijoje veisliniai standartai laikomi gana griežtais, siekiant išlaikyti šuniui būdingą orumą, tylumą ir jėgą.
Charakteris
Tosa laikoma santūria, ramią energiją skleidžiančia šunų veisle. Tai iš prigimties drąsus, ištikimas ir protingas šuo, stipriai prisirišantis prie savo šeimininko. Nepaisant kovinės kilmės, šiuolaikinė tosa įgyja vis daugiau šeimos draugo bruožų – ji kantri, dažnai gana švelni, draugiška su pažįstamais žmonėmis ir vaikais, bet visada budri ir pasirengusi ginti savo artimuosius.
- Lojalumas: tosa itin atsidavusi ir ištikima savo žmonėms, gerai jaučiasi šeimos rate, tačiau gali likti įtari nepažįstamųjų atžvilgiu.
- Draugiškumas vaikams: su šeimos vaikais paprastai būna kantri ir tolerantiška, tačiau dėl dydžio ir jėgos priežiūra būtina – žaisti be priežiūros nepatartina.
- Agresyvumas: tinkamai socializuota tosa nėra be pagrindo agresyvi, tačiau gins savo teritoriją, jei reikės. Dėl natūralaus stipraus grobio instinkto svarbi ankstyva socializacija su kitais gyvūnais.
- Inteligencija ir dresūra: tosa lengvai supranta komandas, tačiau dresūros pagrindas – tvirta, rami, nuosekli vadovybė. Jos labiau linkusios paklusti ramybę ir pagarbą spinduliuojančiam šeimininkui.
- Budrumas ir sargumas: tai natūraliai geri sarginiai šunys – jie retai loja be reikalo, o pavojaus atveju tampa rimtais gynėjais.
Reikia pabrėžti, kad dėl prigimties stiprumo ir galimos agresijos tam tikrose situacijose, tosa netinka pradedantiesiems šunų augintojams – ją auginti reikėtų tik patyręs, atsakingas žmogus, kiek įmanoma daugiau žinantis apie šios veislės poreikius ir gebantis rodyti aiškų, stabilų autoritetą.
Priežiūra ir mityba
Nors tosa kailis yra trumpas ir nereikalauja sudėtingos priežiūros, šios šunų veislės priežiūra turi savų ypatumų dėl dydžio bei prigimtinio temperamento. Svarbiausi priežiūros elementai yra:
- Kailio priežiūra: kartą ar du per savaitę peršukuoti šepetėliu, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir išsaugotas kailio blizgesys. Maudyti pakanka pagal poreikį, vengiant per dažno naudojimo šampūno.
- Ausys, akys: reguliariai tikrinti, valyti nuo nešvarumų ir stebėti infekcijos požymius, nes šunys su nukarusiomis ausimis dažniau susiduria su uždegimais.
- Dantų priežiūra: reguliariai valyti dantis, kad nekiltų apnašų, dantenų uždegimų ar blogo kvapo problemų.
- Nagų priežiūra: nagus reikia trumpinti reguliariai, jei jie natūraliai nesudyla vaikštant lauke.
- Fizinė veikla: tosa – stiprus, energingas šuo, kuriam reikalingas ilgas vaikščiojimas ir galimybė išsikrauti – nesuteikus sporto, šuo gali nuobodžiauti ar rodyti destruktyvų elgesį. Tinka ilgos mankštos, bet draudžiama versti pervargti ar šokinėti augimo periodu!
- Mityba: šiai veislei reikia kokybiško, subalansuoto ėdalo su dideliu gyvulinės kilmės baltymų kiekiu, kad išlaikytų raumenų masę ir sveiką augimą. Patartina dalinti porcijas bent du kartus per dieną, vengti persivalgymo, kad sumažėtų rizika skrandžio sukimui ar kitoms virškinimo problemoms.
Dėl didelio svorio ir polinkio tingėti svarbu nuolat stebėti šuns kūno masės indeksą bei reguliuoti fizinį aktyvumą, ypač šuniukų augimo laikotarpiu, kad neišsivystytų sąnarių ar kaulų problemų.
Sveikata ir paveldimumas
Tosa laikoma gana tvirta šunų veisle, tačiau tam tikros paveldimos ar dažnai pasitaikančios sveikatos problemos turėtų būti žinomos būsimiems šeimininkams:
- Sąnarių ligos: kaip ir dauguma stambių veislių, tosa linkusi į klubo bei alkūnės sąnarių displaziją. Todėl svarbu atsakingai rinktis veislynus ir stebėti šuniuko tėvų sveikatos parodymus.
- Skrandžio sukimasis: būdinga visiems dideliems šunims. Tai gyvybei pavojinga būklė – jos riziką sumažina dalijimas ėdalo porcijomis ir poilsis po valgymo.
- Odos problemos: gali būti linkusi į tam tikros formos dermatitus, ypač jei nereguliariai valomos odos klostės, krūtinės ir kaklo srityse.
- Širdies ligos: galimi kai kurie širdies sutrikimai, kaip dilatacinė kardiomiopatija, todėl svarbu reguliariai lankytis pas veterinarą.
- Nutukimas: dėl ramaus būdo ir didelio apetito gali greitai priaugti svorio, kas apsunkina bendrą sveikatos būklę ir didina sąnarių apkrovą.
Bendras tosos gyvenimo trukmės vidurkis – 10–12 metų. Ilgaamžiškumui įtakos turi ne tik genetika, bet ir nuolatinė sveikatos priežiūra bei atsakingas šuns auginimas.
Tinka kam?
Tosa yra ypatinga veislė, tinka ne kiekvienam šeimininkui. Renkantis šį šunį reikėtų atsižvelgti į šias rekomendacijas:
- Idealiai tinka patyrusiems augintojams, kurie yra susipažinę su didelių ir stiprių šunų poreikiais bei elgesio ypatumais.
- Gali būti puikus sarginis šuo namui ar nuosavybei apsaugoti dėl natūralaus budrumo ir lojalumo.
- Sutuoktinių arba šeimų, kurių vaikai jau didesni, taip pat aktyvių šeimų narėms.
- Netinka šeimoms su mažais vaikais, nepatyrusiais šeimininkais arba tiems, kurie negali skirti laiko dresūrai ir aktyviam laiko leidimui su šunimi.
- Dėl stipraus grobio instinkto daugeliu atvejų gali sunkiai sugyventi su kitais gyvūnais (ypač smulkiais), todėl būtina ankstyva socializacija.
- Nepatarčiau jos laikyti daugiabutyje – tosai labiau reikalinga erdvė ir privatumas, o svarbu ir griežti šunų įstatymai daugelyje šalių.
Rinktis tosa šunų veislę turėtų tik tie, kas gali užtikrinti pakankamai laiko, kantrybės ir supratimo apie didelių šunų natūralius poreikius.
Įdomūs faktai
- Tosa Japonijoje laikoma nacionaliniu turtu, dažnai vadinama „sumo imtinininku tarp šunų“ dėl tylos kovoje ir kovinės garbės kodekso.
- Veislė dažnai įtraukta į draudžiamų ar ribojamų laikyti šunų sąrašus kai kuriose Europos ir kitose pasaulio šalyse dėl jos praeities kovose.
- Tradiciškai Japanijoje tosos kovos vyksta be lojančių ar urzgiančių garsų – nugalėtoju laikomas ne tas, kuris įkąsta, o tas, kuris pirmas pasiduoda ar nuleidžia galvą.
- Veislės populiarumas šalyje išliko kaip japonų kultūros dalis, tačiau kitur pasaulyje dažnai siejama su atsakomybe, reguliavimais ir itin kruopščia atranka šeimininkams.
Apibendrinimas
Tosa yra reta, išskirtinai įspūdinga šunų veislė, išsiskirianti ne tik dydžiu ir jėga, bet ir savitu charakteriu. Tai lojalus, ramus, santūrus, bet kartu bebaimis draugas, reikalaujantis kompetentingo, atsakingo ir daug patirties turinčio šeimininko. Prieš įsigyjant tosa būtina gerai susipažinti su jos poreikiais, galimomis sveikatos problemomis bei taikomais apribojimais skirtingose šalyse. Tinkamai socializuota ir dresuota tosa atsidėkos ne tik ištikimybe, bet ir ypatingu lojalumu savo šeimai. Tai šuo, kuris su tinkama priežiūra ir pagarba gali tapti tikru namų gynėju ir šeimos draugu, tačiau netinkamai auginamas ar neišmanančio šeimininko rankose gali kelti iššūkių.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
