Šiba inu – tai viena seniausių ir populiariausių japoniškų šunų veislių, garsėjanti ne tik unikaliu išvaizdos ir charakterio deriniu, bet ir ištikimybe bei savarankiškumu. Šios šunų veislės atstovai dažnai atpažįstami dėl lapę primenančios veido išraiškos, kompaktiško sudėjimo, išraiškingų akių ir garbanoto uodegos. Šiba inu, dažnai vadinamas tiesiog šiba, pasižymi aštriu protu, stipriu instinktu savarankiškai priimti sprendimus bei draugiškumu, kuris derinasi su nepriklausomumu. Veislė puikiai tinka aktyviems miesto gyventojams ir šeimoms, vertinančioms švarą, grakštų charakterį ir išskirtinį šuns temperamentą. Straipsnyje plačiau supažindinsime su šiba inu kilme, išvaizda, priežiūros ypatumais, sveikata ir kitais svarbiais aspektais kiekvienam būsimam šeimininkui.
Kilmė ir istorija
Šiba inu yra viena seniausių šunų veislių Japonijoje, kurios istorija siekia tūkstančius metų. Veislės pavadinimas japoniškai reiškia „mažas krūmas“ arba „mažas šuo“, nes šie šunys tradiciškai buvo naudojami kaip medžiokliniai padėjėjai tankiuose krūmynuose ir kalnuotuose Japonijos regionuose. Šiba inu buvo skirti medžioti nedidelius žvėrelius – paukščius, triušius, kartais net šernus.
Pasak FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir kitų tarptautinių kinologų klubų, šiba inu išliko gana nepakeista nuo seniausių laikų – genetiškai veislė yra labai artima savo protėviams. XX amžiaus pradžioje šiba inu populiacija smarkiai sumažėjo dėl antrojo pasaulinio karo, maro ir kitų priežasčių. Veislė vos nebuvo išnykusi, tačiau atkūrimo programų dėka, remiantis keliais išlikusiais individais, buvo atgaivinta ir šiandien ji laikoma nacionaliniu Japonijos turtu.
Oficialiai šiba inu buvo pripažinta Japonijos gamtos paveldo dalimi 1936 metais. Šiuo metu tai populiariausia japonų šunų veislė ir viena iš pagrindinių šeimos šunų tiek Japonijoje, tiek visame pasaulyje.
Išvaizda
Šiba inu yra nedidelio dydžio, tačiau proporcingai ir tvirtai sudėtas šuo. Pagal FCI standartą, patinų ūgis ties ketera siekia 38–41 cm, kalių – 35–38 cm, svoris paprastai svyruoja nuo 8 iki 11 kilogramų, nors gali būti ir nedidelių individualių skirtumų.
Pagrindiniai išvaizdos bruožai:
- Kūnas: kompaktiškas, raumeningas, su plačiais pečiais ir stipriomis, bet grakščiomis galūnėmis.
- Uodega: išraiškingai garbanota, susukta virš nugaros arba laikoma kaip kilpa.
- Galva: panaši į lapišką, su stipriu, bet ne per plačiu snukiu, juoda nosimi ir „šypsena“ lūpose.
- Akys: tamsios, migdolo formos, išraiškingos, su kiek triumfuojančia veido išraiška.
- Ausys: mažos, stačios, trikampio formos, nukreiptos pirmyn.
- Kailis: dvigubas – storas, standus viršutinis ir tankus, minkštas pavilnis. Kailis vidutinio ilgio.
- Spalva: dažniausiai raudona, sezamo (raudonai juodai margas), juoda su įrūdžiu arba kreminė. Juoda ir balta spalvos retai pasitaiko ir nėra pageidautinos pagal veislės standartą.
Dėl savo tvarkingos išvaizdos ir grakščių judesių šiba inu neretai primena laukinius gyvūnus, tačiau tai itin gerai prisitaikęs miesto šuo.
Charakteris
Šiba inu garsėja nepriklausomu, užsispyrusiu, bet kartu ir labai protingu, ištikimu charakteriu. Tai šuo, kuris puikiai jaučiasi tiek aktyvioje šeimos aplinkoje, tiek ir būdamas vienas, dėl prigimtinio savarankiškumo. Jo charakterio bruožai apima:
- Savarankiškumas: šie šunys dažnai patys sprendžia, kada žaisti ar bendrauti, linkę būti savo šeimininku.
- Protingumas: šiba – viena iš protingiausių šunų veislių. Jie greitai mokosi ir, jei yra motyvuoti, pasižymi dideliu paklusnumu. Tačiau dėl užsispyrimo dažnai reikalingas kantrus, nuoseklus dresavimas.
- Sargumas: šunys yra labai atidūs, budrūs, iš prigimties linkę stebėti aplinką ir įspėti apie neįprastus garsus ar žmones.
- Ištikimybė: nors nepriklausomi, šiba inu labai prisiriša prie savo šeimos, ypač prie pagrindinio šeimininko. Bet draugiškumą svetimiems demonstruoja tik iš dalies.
- Draugiškumas: bendrauja su kitais šunimis ir namų gyvūnais, jei nuo mažens socializuojami, tačiau su svetimais gali būti atsargūs. Su vaikais elgiasi švelniai, tačiau tik tuomet, jei vaikai moka elgtis su šunimis geranoriškai ir atsargiai.
- Emociškumas: šiba inu būdingi garsūs emocijų protrūkiai („šiba scream“), kai jie ypatingai džiaugiasi ar nori atkreipti dėmesį. Tai veislės ypatybė, kurią turi žinoti būsimieji šeimininkai.
Toks charakteris reikalauja kantrios, aiškios socializacijos ir nuoseklaus dresavimo nuo pat mažens, kad šuo augtų ramus, savimi pasitikintis ir gerai integruotas šeimos narys.
Priežiūra ir mityba
Šiba inu, laikoma viena tvarkingiausių ir švariausių šunų veislių, dažnai pati rūpinasi savo higiena, panašiai kaip katė. Vis dėlto, kasdienei priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio:
- Kailio priežiūra: šiba inu šeriasi du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, tada būtinas intensyvesnis šukavimas specialiomis šukomis. Nepiluotomis dienomis pakanka kas savaitės šukavimo.
- Prausimas: šuniui nereikia dažno maudymo, kadangi jis nėra linkęs stipriai skleisti kvapų. Užtenka maudyti kas 2–3 mėnesius arba kai labai išsipurvina.
- Nagų ir ausų priežiūra: reguliariai trumpinti nagus, valyti ausis ir apžiūrėti dantis, kad išvengtumėte infekcijų ar kitų sveikatos problemų.
- Judėjimas: šiba inu yra aktyvus šuo, kuriam būtini ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai arba bėgiojimas. Nepaisant nedidelio dydžio, veislė turi daug energijos ir noriai tyrinėja aplinką. Svarbi saugi aplinka, nes šiba turi stiprų medžioklės instinktą ir gali pabėgti, kai pajunta grobį.
- Mityba: rekomenduojama kokybiška ir subalansuota mityba, atitinkanti šuns amžių, dydį ir aktyvumą. Priklausomai nuo šuns poreikių gali tikti tiek sausas, tiek šlapias maistas, tačiau būtina vengti persivalgymo, nes šiba inu jautrūs nutukimui.
Svarbu pasirinkti kokybiškus maisto produktus, o prireikus – pasitarti su veterinaru dėl individualių mitybos poreikių ar alergijų.
Sveikata ir paveldimumas
Nors šiba inu paprastai laikomi stipriais ir ilgaamžiais šunimis, kaip ir bet kuri šunų veislė, jie turi keletą būdingų paveldimų sveikatos problemų:
- Akių ligos: dažniausiai pasitaiko progresuojanti tinklainės atrofija, glaukomos, katarakta. Būtina reguliari akių apžiūra.
- Klubo sąnario displazija: nėra dažna, bet veislės populiacijoje gali pasitaikyti. Tai paveldima liga, dėl kurios ilgainiui šuo gali patirti sąnarių skausmus.
- Kelio girnelės išnarinimas (patellos liuksacija): dažnesnė vidutinio dydžio ir mažiems šunims, kuri gali lemti šlubavimą ar judėjimo problemas.
- Alergijos: šuniukai ir suaugę šunys gali būti jautrūs kai kuriems maisto ingredientams ar aplinkos alergenams.
- Autoimuninės ligos: kai kada pasitaiko autoimuninis tiroiditas ir kitos panašios ligos.
Reguliari sveikatos profilaktika, skiepai, dehelmintizacija, išsamūs kasmetiniai veterinariniai patikrinimai padeda laiku pastebėti ir užkirsti kelią sveikatos problemoms. Gerai prižiūrimi šiba inu dažnai sulaukia 12–16 metų amžiaus.
Tinka kam?
Šiba inu yra universalus šuo, tinkantis ne tik aktyvioms šeimoms ar poroms, bet ir pavieniams žmonėms, vertinantiems savarankiškumą ir aktyvų gyvenimo būdą. Veislė ypač tinka:
- Žmonėms, ieškantiems išskirtinio, protingo ir tvarkingo šuns miesto ar užmiesčio gyvenimui.
- Aktyviems šeimininkams, galintiems pasiūlyti daug laiko žygiams, žaidimams ir kitoms aktyvioms veikloms. Šiba gerai jaučiasi gamtoje, puikiai prisitaiko prie įvairių oro sąlygų.
- Šeimoms su vaikais, jei vaikai yra supratingi ir moka tinkamai elgtis su šunimis.
- Žmonėms, kurie turi patirties su šunimis, nes šiba inu reikia kantrybės, aiškumo ir nuoseklios socializacijos bei dresūros.
- Tiems, kurie nori šuns, pasižyminčio tiek nepriklausomybe, tiek meile savo šeimai.
Nors veislė nėra agresyvi, dėl stipraus medžioklės instinkto ir nepriklausomo charakterio rekomenduojama pasirūpinti saugia aplinka ir užtikrinti, kad šuo negalėtų lengvai pabėgti.
Įdomūs faktai
- Šiba inu dažnai vadinamas „katinišku šunimi“ – dėl švaros mylėjimo ir savarankiško charakterio.
- Internete šiba inu išpopuliarėjo kaip žymi „Doge“ veido išraiškos veidas – vienas atpažįstamiausių memų pasaulyje.
- Japonijoje šiba inu laikomas sėkmės ir ištikimybės simboliu, o kai kurie laiko, kad šis šuo gali atnešti laimę namams.
- Šiba inu turi unikalų „šiba scream“ – stiprų ir išraiškingą balsą, kurį gali panaudoti džiaugsmo ar baimės akimirkomis.
- Veislė yra viena iš šešių vietinių japonų šunų veislių – kartu su akita inu, kai ken, kisho ken, shikoku ir hokkaido.
Apibendrinimas
Šiba inu – unikali, senovinė šunų veislė, atspindinti Japonijos kultūros bei gamtos paveldą. Būdinga nepriklausomybė, stiprus charakteris, nuostabi išvaizda ir ilgaamžiškumas leidžia šiai veislei atsiskleisti tiek aktyvių šeimų, tiek pavienių žmonių kasdienybėje. Tinkamai prižiūrimas šiba inu ne tik taps įdomiu ir ištikimu kompanionu, bet ir suteiks daugybę džiugių akimirkų. Visgi, planuojant įsigyti šios veislės šunį, būtina pasverti savo galimybes bei lūkesčius – šiba reikalauja tiek dėmesio, tiek kantrybės, tačiau mainais dovanoja meilę, lojalumą ir savitą draugystę visam gyvenimui.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
