Maremos skalikas – tai sena ir retai paplitusi italų šunų veislė, išgarsėjusi savo darbiniu talentu, išskirtiniu ištvermingumu ir atsidavimu. Ši skalikų šeimos atstovė išsiskiria gebėjimu dirbti sunkiomis kalnuotomis sąlygomis ir pasižymi ištikimu būdu, todėl Maremos skalikai dėl savo gebėjimų ir charakterio dažnai vertinami kaip puikūs medžioklės ir šeimos šunys. Dėl nedidelio populiarumo už Italijos ribų, ši veislė yra mažai žinoma, tačiau jai būdingos tiek senosios tradicijos, tiek šiuolaikinio šeimos šuns bruožai, todėl apie ją verta sužinoti daugiau.
Kilmė ir istorija
Maremos skalikas, itališkai vadinamas „Segugio Maremmano“, yra viena iš savitų Italijos skalikų veislių, kilusių iš Toskanos ir Lacijaus regionų, ypač iš Maremos – istorinės, kalnuotos ir sunkiai prieinamos vietovės centrinėje Italijoje. Šios srities medžiotojai ilgus šimtmečius veisė šunis, kurie būtų neprilygstami pagal ištvermę ir orientaciją sudėtinguose kraštovaizdžiuose.
Nors veislės šaknys siekia kelis šimtmečius, oficialūs rašytiniai šaltiniai apie Maremos skaliką atsiranda tik XIX–XX amžiuje. Veislė buvo veisiama orientuojantis į darbingumą: gerą uoslę, tvirtą kūną, gebėjimą persekioti įvairius žvėris – nuo šernų iki kiškių. Būtent šiose srityse gyvenantys piemenys ir medžiotojai, turėdami ribotą išteklių kiekį, siekė natūralios atrankos būdu išvesti patikimą, sveiką ir energingą šunį.
Oficialiai Maremos skalikas buvo pripažintas Italijos kinologų organizacijos (ENCI) ir įtrauktas į šalies veislių sąrašą 2009 metais, tačiau veislės standartas jau anksčiau buvo žinomas vietos entuziastams. Tarptautiniu mastu ši veislė dar nėra pripažinta FCI (Fédération Cynologique Internationale), tačiau Italijoje jos populiarumas vis dar išlieka stabilus tarp medžiotojų ir aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjų.
Išvaizda
Maremos skalikas yra vidutinio dydžio, tvirtas ir proporcingas šuo. Veislės atstovai dažnai atrodo atletiniai, išraiškingi, su šiek tiek gilesne krūtine ir gerai išvystytu raumenynu, leidžiančiu atlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį. Patinai paprastai būna kiek didesni nei kalės: aukštis ties ketera gali svyruoti nuo 48 iki 54 cm, o kūno svoris – nuo 18 iki 23 kg.
Galva proporcinga kūnui, snukis tvirtas, lūpos neatvėpusios, dantų sąkandis žirkliškas arba tiesus. Ausys trikampės, vidutinio dydžio, aukštai įstatytos ir prilapusios prie skruostų. Akys paprastai tamsios, išraiškingos, perteikiančios šuns susikaupimą ir nuolatinį budrumą.
Kailis trumpas arba vidutinio ilgio, tankus, prigludęs ir atsparus atšiaurioms oro sąlygoms. Paletė spalvų plati: dažniausios sodrios gelsvai rudos, rusvos, juodos, pilkos atspalviai, galima ir marguma ar baltos dėmės ant krūtinės, letenų. Uodega ilga, laikoma žemyn arba šiek tiek užriesta, kailis ant jos kiek ilgesnis.
- Vidutinio dydžio, gerai subalansuotas kūno sudėjimas
- Tvirtas griaučių ir raumenų aparatas
- Trumpo arba vidutinio ilgio, tankus kailis
- Sodrios natūralios spalvos ir galimos baltos dėmės
Charakteris
Nors Maremos skalikas buvo kurtas darbui, šiai veislei būdingas draugiškumas, ištikimumas ir gebėjimas prisitaikyti tiek prie vieno šeimininko, tiek prie šeimos gyvenimo. Tai labai aktyvūs, protingi, neagresyvūs ir savarankiški šunys, pasirengę greitai mokytis ir imtis užduočių lauke ar medžioklėje. Nepaisant to, kad šie šunys buvo naudojami grupine medžiokle ir lauko darbuose, jie vertina ir ramų gyvenimą namuose – aišku, jei tenkina jų poreikį judėti ir turėti veiklos.
- Ištikimi ir stipriai prisiriša prie šeimos ir pažįstamų žmonių
- Gana ramūs namuose, tačiau labai judrūs, kai turi užsiėmimą
- Gali būti rezervuoti su nepažįstamaisiais, bet nėra agresyvūs
- Lengvai treniruojami, jei naudojami švelnūs, nuoseklūs metodai
- Savarankiški ir kartais gali priimti sprendimus be šeimininko komandos
Socializacija ir ankstyvas auklėjimas itin svarbūs, nes Maremos skalikas iš prigimties linkęs sekti instinktus, reikalauja aiškių taisyklių ir nuoseklumo. Treniravimas turėtų būti be griežtumo, skatintinas pozityviomis priemonėmis.
Priežiūra ir mityba
Maremos skalikai – gana lengvai prižiūrimi, tačiau jų aktyvi prigimtis reiškia, kad reikia skirti daug dėmesio fiziniam ir protiniam aktyvumui. Kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai, lakstymas aptvertoje teritorijoje ar dalyvavimas šunų sporto veiklose (pavyzdžiui, pėdsekystėje, bėgimo varžybose) idealiausiai tenkina natūralius jų poreikius.
- Kailio priežiūra lengva: dažnai užtenka kartą per savaitę iššukuoti, norint pašalinti negyvus plaukus ir palaikyti sveiką kailį
- Dėmesio reikia ausims ir nagams – ausis verta periodiškai tikrinti ir valyti dėl galimų uždegimų, o nagus karpyti pagal poreikį
- Reguliariai stebėkite šuns dantų sveikatą ir, jei reikia, naudokite specialius dantų valymo priemones
Maremų skaliko mityba turi būti subalansuota pagal šuns amžių, aktyvumą ir dydį. Geriausia rinktis kokybišką, subalansuotą maistą, atsižvelgiant į baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį. Dėl didelio aktyvumo energijos poreikis gali būti didesnis, tad svarbu nepermaitinti ir stebėti kūno kondiciją.
Nuo mažens veislės šuniukus reikia pratinti prie kasdienės rutinos – valgatino rėžimo, pasivaikščiojimų, socializacijos su žmonėmis ir kitais šunimis. Maremos skalikas netinka gyvenimui mažuose butuose arba sėsliems žmonėms – jam reikia erdvės ir iššūkių.
Sveikata ir paveldimumas
Maremos skalikas – gana ilgaamžė ir sveika šunų veislė, kuriai būdinga gera natūrali ištvermė, tvirta sveikata ir mažas paveldimų ligų rizikos lygis. Natūrali atranka, kurią šimtmečius lėmė sunkios darbinės sąlygos, padėjo išlaikyti veislę atsparią ir stiprią. Vidutinė gyvenimo trukmė siekia 12–14 metų.
- Dėl aktyvaus gyvenimo būdo ir natūralaus atrinkimo, jų organizmas atsparus aplinkos veiksniams
- Veislėje nėra dažnų paveldimų ligų, tačiau galimi reti sąnarių (pvz., klubo displazija) sutrikimai
- Patartina reguliariai lankytis pas veterinarą profilaktiniams patikrinimams, vakcinacijai ir vidaus parazitų kontrolės programai
Kaip ir visiems skalikams, galima tikėtis šiek tiek didesnės rizikos susižeisti lauke (draskymasis, įbrėžimai, ausų pažeidimai), todėl šiuos šunis reikia apžiūrėti po aktyvios veiklos. Verta susirūpinti, jei pastebima šlubavimas, vangumas ar elgesio pokyčiai.
Tinka kam?
Maremos skalikas – ne visų namų ar šeimų augintinis, tačiau tinkamai pasirinkus jis gali tapti nepaprastai ištikimu ir mylinčiu draugu. Jų gebėjimas greitai mokytis ir prisitaikymas prie žmonių daro šiuos šunis patikimais kompanionais, tačiau keletas dalykų svarbūs ieškant tinkamos aplinkos šiai veislei:
- Tinka aktyviems žmonėms arba šeimoms, kurioms patinka daug laiko praleisti gamtoje, žygiuoti, bėgioti ar užsiimti medžiokle
- Pasižymi didele tolerancija vaikams, tačiau būtina užtikrinti, kad vaikai elgtųsi pagarbiai su šunimi ir nežaistų per stipriai
- Sunkiau tinka vyresniems ar mažai judantiems žmonėms
- Puikus pasirinkimas kaimo ar sodybos gyventojams, turintiems daug laisvos teritorijos
- Gali sugyventi su kitais šunimis ir gyvūnais, jei yra tinkamai socializuotas nuo mažumės
Šią šunų veislę ypač vertina žmonės, kurie nori patikimo „darbininko“ – ar medžioklės asistento, ar sporto palydovo, ar tiesiog aktyvaus šeimos nario.
Įdomūs faktai
- Maremos skalikas dar vadinamas „italų lauko skaliku“ arba „cane da seguita della Maremma“.
- Veislė dažnai lyginama su kitais itališkais skalikais, tačiau išsiskiria didesniu ištvermingumu ir mažesniu priklausymu nuo žmogaus nuolatinių komandų.
- Nors veislė buvo beveik išnykusi XX amžiaus viduryje, šiandien entuziastų dėka ji išsaugota ir saugoma Italijoje kaip svarbi nacionalinės kinologijos paveldo dalis.
- Maremos skalikas pasižymi išlavintu uosle ir stipriu orientacijos jausmu, todėl dažnai dalyvauja paieškos ir gelbėjimo darbuose kalnuotose vietovėse.
Apibendrinimas
Maremos skalikas – savita ir reta italų šunų veislė, kuri buvo sukurta dirbti sudėtingose kalnuotose vietovėse ir garsėja išskirtiniu ištvermingumu, protu bei atsidavimu šeimai. Tai aktyvus, stiprus, neagresyvus šuo, kuris geriausiai jaučiasi judrioje aplinkoje, šalia aktyvių žmonių ar gamtos mylėtojų, ieškančių ištikimo draugo ir darbštaus pagalbininko. Maremos skalikas nereikalauja sudėtingos priežiūros, bet turi didelius fizinio ir protinio užimtumo poreikius. Nors veislė nėra plačiai paplitusi už Italijos ribų, ji išlieka gyvu italų kultūros paveldo liudijimu, tinkama tiems, kas vertina išskirtinumą, natūralų šuns charakterį ir autentiškas tradicijas.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
