Rusų juodasis terjeras – neįprasta ir įspūdinga šunų veislė, kurią lengvai atpažįstama iš juodos, tankios kailio dangos, stipraus sudėjimo bei išskirtinio charakterio. Šis šuo buvo išvestas Sovietų Sąjungoje, pirmiausia – kaip sarginis, tarnybinis šuo, gebantis dirbti atšiauriomis klimato sąlygomis. Rusų juodasis terjeras šiuo metu vertinamas tiek kaip šeimos draugas, tiek kaip profesionalus saugotojas. Veislė žavi savo gebėjimu puikiai prisitaikyti prie šeimininko poreikių, stipriu prisirišimu prie šeimos narių ir išskirtiniu intelektu.
Kilmė ir istorija
Rusų juodojo terjero istorija prasidėjo XX a. viduryje Sovietų Sąjungoje, kai šalies vyriausybei prireikė patikimo, fiziškai tvirto ir ištvermingo tarnybinio šuns. Tuo metu Maskvos Raudonosios žvaigždės veislynas pradėjo ambicingą programą. Pagrindinis tikslas buvo išgauti universalų šunį, kuris tiktų saugoti karinius objektus, tarnauti pasienyje, atlikti gelbėjimo ar patrulinę veiklą net ir sudėtingiausiose klimato sąlygose.
Veisimo programoje dalyvavo kelių žinomų veislių atstovai: riesenschnauceris, rottveileris, airdalio terjeras, pietų Rusijos aviganis ir kai kurios kitos veislės. Būtent iš riesenschnaucerio šis šuo paveldėjo juodą kailį ir nepriklausomą būdą, iš rottveilerio – raumenų stiprumą, iš airdalio terjero – aktyvumą ir aštrų protą, o iš pietų Rusijos aviganio – atsparumą šalčiui ir tankią vilną.
Rusų juodasis terjeras, kaip atskira veislė, buvo patvirtinta Sovietų Sąjungoje 1981 metais, o 1984 m. ją pripažino Tarptautinė kinologų federacija (FCI). Netrukus šie šunys sulaukė pripažinimo už Sovietų Sąjungos ribų – pirmiausia Europoje, o vėliau ir JAV bei kitose šalyse. Šiandien veislė žinoma dėl savo universalumo, lojalumo ir puikių apsaugos savybių.
Išvaizda
Rusų juodasis terjeras – didelis, galingas, gracingas, išoriškai solidus šuo, kurio proporcijos sudaro tvirtą, bet sportišką įspūdį. Pagal FCI standartą patinų ūgis ties ketera siekia 66–72 cm, o svoris – nuo 50 iki 60 kg. Patelės šiek tiek mažesnės, jų ūgis dažniausiai būna 64–70 cm, o svoris – 45–55 kg.
- Kailis: Ilgas (5–15 cm), tankus, šiurkštus, turi gausių apyakių ir barzdos bei ūsų; pavilnė taip pat gausi ir tanki, puikiai sauganti nuo šalčio ir drėgmės.
- Spalva: Tik vienintelė – sodriai juoda, galimi pavieniai pilkšvi plaukeliai.
- Galva: Stipri, masyvi, šiek tiek pailga, išsiskiria aiškiai išreikštais antakiais, ilga barzda ir „ūsais“.
- Ausys: Vidutinio dydžio, trikampės, aukštai įstatytos, prigludusios, natūraliai karpomos vis rečiau.
- Akys: Vidutinio dydžio, tamsios, gyvibingos išraiškos.
- Kūnas: Tvirtas, raumeningas, su tiesia, stipria nugara, giliu krūtiniu ir geromis galinėmis galūnėmis.
- Uodega: Stora, aukštai nešama, dažnai nekertama dėl gyvūnų gerovės normų.
Bendra išvaizda įspūdinga ir prikaustanti dėmesį – rusų juodasis terjeras atrodo kartu ir išdidžiai, ir pasirengęs atlikti jam pavestą užduotį.
Charakteris
Šios veislės šunys garsėja išskirtiniu ištikimumu ir tvirtu ryšiu su šeima. Jie yra budrūs, greitai mokosi, turi puikius sargybinius instinktus, tačiau su savo artimaisiais būna švelnūs, atsidavę. Rekomenduojama ankstyva socializacija ir nuoseklus dresavimas, nes rusų juodasis terjeras stipriai reaguoja į nepažįstamus žmones ar gyvūnus.
- Puikiai prisitaiko prie šeimos gyvenimo – gali būti ne tik tarnybinis ar sportinis šuo, bet ir ištikimas draugas.
- Budrūs ir įtarūs nepažįstamųjų atžvilgiu – natūralūs sarginiai šunys, gebantys apsaugoti namus ar teritoriją.
- Stiprus noras įtikti šeimininkui, kartu – tam tikras nepriklausomumas ir užsispyrimas. Būtina kryptinga, nuosekli dresūra jau nuo mažumės.
- Su vaikais elgiasi kantriai, tačiau dėl didelio dydžio ir energijos reikalingas atsakingas bendravimas.
- Užsimezga tvirtas ryšys su savo šeima, dažnai renkasi vieną lyderį.
- Gali nemaloniai reaguoti į nepažįstamus šunis – tam reikia ankstyvos socializacijos ir geros kontrolės viešose vietose.
Rusų juodasis terjeras – protingas, aktyvus, kartais dominuojantis, tinkantis šeimoms, kurios turi laiko skirti dresūrai ir bendravimui. Jam svarbu aiškios taisyklės, pagarbus santykis ir reguliarūs užsiėmimai. Dėl tokio charakterio veislė dažnai rekomenduojama patyrusiems augintiniams augintojams.
Priežiūra ir mityba
Kad rusų juodojo terjero kailis atrodytų tvarkingai, būtina skirti laiko reguliariai priežiūrai. Kailis tankus, vilnonis, linkęs veltis, todėl būtinas ne tik šukavimas, bet ir apkirpimas.
- Kailio priežiūra: Rekomenduojama šukuoti bent 2–3 kartus per savaitę, o kas 2–3 mėnesius – profesionaliai apkirpti ar trimminti, ypač barzdos, antakių ir galvos srityje. Kailis pasižymi gera apsauga nuo purvo, tačiau po pasivaikščiojimų patartina patikrinti kojas, kailį ir pavilnę dėl šiukšlių ar augalų sėklų.
- Kūno priežiūra: Būtina reguliariai tikrinti ausis, valyti akis, karpyti nagus. Dėl vešlaus kailio svarbu stebėti, ar odoje nėra sudirgimų ar parazitų.
- Mityba: Didelių veislių šunims reikia subalansuotos, aukštos kokybės mitybos, pritaikytos fiziniam aktyvumui ir augimo tempui. Rekomenduojama konsultuotis su veterinaru dėl pašaro pasirinkimo ir porcijų dydžio. Jaunus šunis būtina šerti dažniau, suaugusiems užtenka 2 kartų per dieną.
- Fizinė veikla: Šiai veislei reikalingi reguliarūs, ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai ir fizinės pramogos, kad būtų užtikrinamas sveikas aktyvumas ir sumažinama nuobodulio rizika.
Rusų juodasis terjeras nėra tinkamas laikyti mažame bute be galimybių pasivaikščioti – jam reikalinga pakankamai erdvės bei žmogiško dėmesio. Nepakankamas krūvis, priežiūros stoka ar izoliavimas gali lemti netinkamą elgesį ar psichologines problemas.
Sveikata ir paveldimumas
Rusų juodasis terjeras priskiriamas prie palyginti atsparių, stiprių, ilgaamžių (vidutiniškai apie 10–14 metų gyvenančių) šunų veislių. Vis dėlto, kaip ir dauguma didelių veislių, šis šuo turi polinkį į tam tikras paveldimas ligas:
- Klubo sąnario displazija: Viena dažniausių problemų, paveldima iš tėvinių linijų. Rekomenduojama prieš įsigyjant šuniuką pasiteirauti apie tėvų sveikatos tyrimus.
- Alkūninio sąnario displazija: Gali lemti šlubavimą, sąnarių skausmus ar judėjimo apribojimus.
- Širdies ligos: Rečiau pasitaiko, dažniausiai išryškėja vyresniame amžiuje.
- Akių ligos: Retais atvejais gali išsivystyti entropija (akių vokų įlinkis) ar katarakta. Rekomenduojama periodiškai tikrinti regėjimą.
- Odos sudirgimai, alergijos: Tankus kailis ir jautri oda reaguoja į drėgnas ar purvinas sąlygas. Reguliari priežiūra ir kokybiškas pašaras padeda to išvengti.
Būsimam šeimininkui patartina rinktis atsakingus, veislynus, kuriuose atliekami sveikatos tyrimai, atkreipti dėmesį į šuniuko ir jo tėvų medicininius dokumentus. Reguliari veterinarinė apžiūra ir profilaktika (vakcinacija, dehelmintizacija, periodiniai sveikatos tyrimai) – būtina veislės ilgaamžiškumui ir gerai savijautai.
Tinka kam?
Rusų juodasis terjeras yra universalus, tačiau reikalaujantis dėmesio ir atsakomybės. Jis puikiai tiks:
- Atsakingiems, patyrusiems šunų šeimininkams, kurie žino, kaip organizuoti dresūrą, socializaciją bei užtikrinti stiprų santykį su augintiniu.
- Aktyvioms šeimoms, kurios gali pasiūlyti pakankamai fizinio ir protinio aktyvumo; šuo taps ištikimu draugu ir namų sargu.
- Žmonėms, turintiems nuosavą kiemą ar uždarą teritoriją – čia šuo galės laisvai judėti, tyrinėti aplinką ir dirbti sarginį darbą.
- Veikliems asmenims, kuriems svarbus šuns bendradarbiavimas sporte (pvz., obediense, agility) ar tarnyboje (apsauga, paieška).
Vaikams šie šunys dažniausiai būna draugiški, tačiau dėl didelės masės mažus vaikus būtina prižiūrėti, o su kitais gyvūnais ar šunimis – tinkamai supažindinti dar ankstyvame amžiuje.
Nerekomenduojama žmonėms, kurie nesugeba skirti laiko aktyviam laisvalaikiui, dresūrai, socializacijai ar nemėgsta reguliariai rūpintis kailio priežiūra.
Įdomūs faktai
- Rusų juodasis terjeras kartais vadinamas „Stalino šunimi“, nes veisimo pradžioje buvo siejama su Sovietų vado užsakymu sukurti idealią tarnybinę veislę.
- Šios veislės šunys dažnai naudojami ne tik kaip sarginiai, bet ir kaip pagalbiniai šunys gelbėjimo, paieškos tarnybose ar net medicininės pagelbos atvejais (pavyzdžiui, terapijoje).
- Kailio negausus kvapas ir jis retai keičiasi – dėl to rusų juodasis terjeras dažnai laikomas mažiau alergizuojančiu šunimi, nors tai nėra universalu visiems žmonėms su alergija.
- Šiandien, nepaisant sportiškos prigimties, rusų juodasis terjeras dažnai sutinkamas ir parodose, kur vertinamas dėl įspūdingos išvaizdos ir unikalios eisenos.
Apibendrinimas
Rusų juodasis terjeras – stiprus, universalus, ištikimas ir sumanus šuo, kuris gali būti tiek nepakartojamas šeimos draugas, tiek patikimas saugotojas. Nepaisant įspūdingo dydžio ir galingos išvaizdos, jis pasižymi švelnia širdimi savo šeimai ir reikalauja artimo santykio – tarpusavio pasitikėjimo, teisingos, nuoseklios auklėjimo sistemos. Veislė reikalauja nemažų laiko ir priežiūros investicijų – tiek tinkamos mitybos, tiek reguliaraus fizinio aktyvumo, tiek išskirtinės kailio priežiūros, o svarbiausia – socializacijos ir kontaktų su žmogumi. Tinkamai prižiūrimas rusų juodasis terjeras tampa nepakeičiamu šeimos nariu, gebančiu atsidėti, saugoti ir dalintis ištikimybe visą savo gyvenimą.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
