Pekinas – sena ir elegantiška šunų veislė, išsiskirianti išraiškinga išvaizda, išdidžiu charakteriu bei itin glaudžiu ryšiu su žmogumi. Šie mažo ūgio, purus šunys yra viena žymiausių Azijos nykštukinių veislių, ilgą laiką buvusių išskirtinai Kinijos imperatorių draugais. Dėl savo ypatingos istorijos ir unikalaus būdo, pekinas vis dar išlieka populiarus tiek šeimose, tiek tarp vyresnio amžiaus žmonių, ieškančių lojalaus ir ramaus keturkojo palydovo.
Kilmė ir istorija
Pekino šuo (dar žinomas kaip pekinietis, pekinas arba angl. Pekingese) yra viena seniausių žinomų šunų veislių pasaulyje, kurios šaknys siekia net kelis tūkstančius metų. Veislės kilmė glaudžiai susijusi su Kinijos imperatoriaus rūmais – būtent ten pekinai šimtmečius buvo laikomi ne tik augintiniais, bet ir šventais simboliais bei sosto gynėjais. Pekino šunys buvo laikomi tokia svarbia Kinijos kultūros dalimi, kad paprasti žmonės ilgą laiką net neturėjo teisės jų laikyti ar net artintis prie šių šunų be specialaus leidimo.
Pekinus dažnai lydi įvairios legendos ir mitai. Viena populiariausių – pasakoja, jog pekinas atsirado, kai liūtas įsimylėjo beždžionę, o jų palikuonis tapo šiuo nuostabiu mažuoju šunimi – išdidžiu kaip liūtas, tačiau žaismingu ir meiliu kaip beždžionėlė. Pagal kitus šaltinius, veislė išvesta iš mažesnių nykštukinių šunų Kinijos imperatorių rūmuose, ilgaamtiškai selekcionuojant pageidaujamas savybes.
Pekino šunys išpopuliarėjo pasaulyje XIX amžiaus antroje pusėje, kai britų kariai po Antrosios Opijaus karo per Pekino rūmų paėmimą (1860 m.) atrado šiuos prie imperatorės kūno slėptus šunis ir keletą jų parsivežė į Angliją. Nuo tada veislė išplito po Europą ir vėliau – visą pasaulį. Šiuo metu pekinas yra pripažintas pagrindinių šunų organizacijų, įskaitant FCI (Fédération Cynologique Internationale), AKC (American Kennel Club) ir The Kennel Club.
Išvaizda
Pekino šuo – kompaktiškas, nedidelio ūgio, tačiau labai išraiškingos ir solidžios išvaizdos šunų veislė. Jie pasižymi itin tankiu, gausiu kailiu, kuris sudaro išskirtinį „liūto“ efektą: krūtinės, pečių ir kaklo srityje formuojasi savita karčų „apykaklė“. Svoris dažniausiai svyruoja nuo 3,2 iki 6,4 kg, nors pagal kai kurias veislės standartų interpretacijas, idealus svoris – iki 5 kg.
Pekino veislės atpažinimo bruožai:
- Galva: santykinai plati, didelė, plokščia viršugalvyje, trumpa ir plati snukio dalis.
- Akys: didelės, tamsios, išraiškingos, šiek tiek išsikišusios – suteikia išraiškingo žvilgsnio.
- Ausys: ilgos, apaugusios vešliomis „kutais“ kabančios ausys.
- Kūnas: kompaktiškas, ryški priekinės kūno dalies raumenų struktūra, plati krūtinė.
- Kailis: gausus, tiesus ir ilgas; ypač tankus aplink kaklą, ausis, užpakalines kojas, su tankiu pavilniu.
- Uodega: iškelta ir nešama grakščiai užriesta ant nugaros, taip pat tankiai apaugusi ilgu kailiu.
Kailio spalvų galimybės labai plačios – leidžiama bet kokia spalva (pagal FCI ir AKC standartus), išskyrus albinizmą ir kepenų atspalvius. Dažniausi – smėlio („liūto“) atspalviai, juodi, balti, rudi, mėlyni, raudoni ar dėmėti pekinai.
Charakteris
Pekinas – itin pasitikintis savimi ir santūrus šuo, kurių charakterį dažnai apibūdina kaip derinį tarp orios ramybės ir žaismingo smalsumo. Šios veislės šunys yra ištikimi savo šeimininkams, kartais – net pernelyg prisirišę prie vieno žmogaus. Tai gera pasirinkimo alternatyva žmonėms, norintiems ramaus, santūraus keturkojo bičiulio.
Pekinas pasižymi šiomis savybėmis:
- Lojalumas: artimas ryšys su savo šeima, ypač su pagrindiniu šeimininku.
- Savitas orumas: išdidūs, nepriklausomi, kartais gali pasirodyti užsispyrę ar net uždari nepažįstamiems.
- Tvarkingumas: linkę savarankiškai prižiūrėti švarą (ypač kailį ir aplinką).
- Draugiškumas: dažnai tolerantiški vyresniems vaikams, bet jautrūs triukšmui ir staigiems judesiams, todėl jaunesniems vaikams gali būti nelabai tinkami.
- Nesaugumo instinktai: puikūs sargai – garsiai praneša apie nepažįstamus ar pakitusį aplinkos garsą.
Nors pekinai neretai mėgaujasi būti dėmesio centre, jie nėra pernelyg reiklus, noriai ilsisi, tačiau gali būti labai užsispyrę dresūros metu. Šios veislės šunims svarbu nuosekli socializacija bei švelnus, ramus auklėjimas. Optimaliai jaučiasi ramiuose, stabiliose aplinkose be didesnių pokyčių ar chaoso.
Priežiūra ir mityba
Vienas iš svarbiausių pekino priežiūros aspektų – nuolatinis, atidus ilgaplaukio kailio tvarkymas. Jų vešli „liūto karčiai“ ir tankus pavilnis linkęs veltis, todėl būtina:
- Kasdien šukuoti kailį, ypatingą dėmesį skiriant už ausų, „karčiuose“, užpakalinių kojų srityse.
- Nuolat tikrinti ir valyti akis, nes dėl didelių ir išsikišusių akių jie yra linkę į sudirginimus ar lėtinį akių ašarojimą.
- Reguliariai trumpinti nagus ir stebėti pėdų būklę – dėl mažo ūgio ir trumpų kojų nagai intensyviu judėtu ne visada nudyla natūraliai.
- Valyti ausis gamtos užterštumo ar uždegimų profilaktikai, ypač jei augintinis mėgsta būti lauke.
Kailis gali reikalauti profesionalaus kirpėjo paslaugų, ypač jei norima išlaikyti parodinių standartų išvaizdą. Būtina vasarą stebėti perkaitimo riziką – ilgas ir tankus kailis sumažina pekino šilumos toleranciją.
Mityba turi būti subalansuota ir kruopščiai prižiūrima. Pekinai yra linkę priaugti svorio, todėl rekomenduojama rinktis aukštos kokybės pašarus ir griežtai laikytis šėrimo normų. Dėl trumpasnukės galvos struktūros (brachicefalinė anatominė savybė), kai kurie pekinai gali būti jautresni kvėpavimo ar kramtymo problemoms, tad svarbu vengti smulkių ar smaugimą galinčių sukelti kąsnelių, maistas turi būti lengvai sukramtomas.
Sveikata ir paveldimumas
Pekino šunų veislė, nors ir ilgai gyvenanti — vidutiniškai nuo 12 iki 14 metų, turi tam tikrų paveldimų sveikatos ypatumų, kuriuos būtina žinoti.
- Brachicefalinio sindromo problemos: dėl trumpos, plokščios nosies bei siaurų šnervių daugelis pekinų linkę į kvėpavimo sunkumus, ypač karštu oru ar stipriai fiziškai aktyvūs.
- Akių ligos: išsikišusios, didelės akys jautrios sudirginimui, konjunktyvitui, opoms ar net traumoms. Būtina reguliari akių priežiūra ir patikros pas veterinarą.
- Stuburo bei sąnarių problemos: dėl kompaktiškos kūno sandaros vyresniame amžiuje dažnai pasitaiko tarpslankstelinių diskų išvaržų, patelių kelio girnelės išnirimų (patella luxation) ar artrito.
- Odos raukšlių uždegimai: raukšlėta snukio oda gali būti jautri dermatitui, todėl reikia nuolat stebėti ir kruopščiai valyti raukšlių sritis, ypač po maudynių ar lietaus.
- Alkio polinkis: dėl mažo ūgio ir ramaus būdo pekinai linkę lengvai priaugti svorio, o tai didina apkrovą sąnariams bei širdžiai.
Atsakingas veisimas ir reguliarūs vizitai pas veterinarą leidžia laiku nustatyti ir suvaldyti daugumą galimų ligų bei ilgam užtikrinti gerą pekino šuns savijautą. Rekomenduojama stebėti širdies, akių, kvėpavimo takų būklę bei vengti antsvorio, kuris ypač stipriai pablogina šios veislės gyvenimo kokybę.
Tinka kam?
Pekinas geriausiai tinka žmonėms, vertinantiems ramų gyvenimo būdą bei galintiems skirti laiko reguliariai priežiūrai. Jie idealiai tinka:
- Vyresnio amžiaus žmonėms, ieškantiems ramaus, santūraus šuns, kurį galima prižiūrėti namuose.
- Butų gyventojams, nes pekinai puikiai jaučiasi mažose erdvėse, nereikalauja daug judėjimo ar ilgo laiko lauke, tačiau būtinai reikia trumpų pasivaikščiojimų kasdien.
- Viengungiams arba mažoms šeimoms, kuriose nėra mažų, labai aktyvių vaikų.
- Žmonėms, turintiems kantrybės rūpestingai prižiūrėti kailį bei nuolat stebėti šuns sveikatą.
Pekinas nėra labai tinkamas pasirinkimas šeimoms su mažais vaikais ar tiems, kurie tikisi ilgų žygių kompaniono – ši veislė pasižymi santūriu aktyvumu ir nemėgsta intensyvių fizinių krūvių.
Įdomūs faktai
- Pekinas ilgą laiką buvo laikomas šventu šunimi Kinijoje – už jo pavogimą ar sužalojimą grėsė mirties bausmė.
- Pekino šunys buvo veisiami taip, kad tilptų į rankovę – senovės Kinijos Kemono šilkinių rūbų rankovėse kartais buvo slepiamas net mažesnis „rankovinis“ pekinas.
- Kai kurie pekinai dar ir šiandien demonstruoja vadinamąjį „drakonų žingsnį“ – išdidžiai kilnoja letenėles eidami, tarsi šokdami mažu žaismingu žingsneliu.
- Veislė pavadinta pagal Kinijos sostinę – Pekiną (dabartinis pavadinimas – Pekinas arba Beijing).
Apibendrinimas
Pekinas – viena iš rafinuočiausių, istoriškai reikšmingiausių šunų veislių, sujungusi senovės Kinijos dvasią, elegantišką išvaizdą ir santūrų, bet ištikimą charakterį. Tai puikus augintinis tiems, kurie ieško ramaus gyvenimo draugo, nepriklausomo, bet tvirto būdo, kuriam svarbus šeimininko artumas ir priežiūra. Svarbiausia atkreipti dėmesį į specifinius pekino priežiūros, sveikatos ir socializacijos poreikius bei atidžiai įvertinti, ar būsite pasirengę šiai atsakomybei – tik tuomet pekinas ilgus metus džiugins ištikima draugija ir charizmatišku buvimu namuose.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
